Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 35 59 š pl 23 11 47 r ilg 55 599632 š pl 23 196356 r ilg 55 599632 23 196356 Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčiaKopl
Tytuvėnų koplyčia mauzoliejus
55°35′59″š. pl. 23°11′47″r. ilg. / 55.599632°š. pl. 23.196356°r. ilg.
| Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčia | |
|---|---|
| Koplyčia-mauzoliejus | |
| Savivaldybė | Kelmės rajonas |
| Gyvenvietė | Tytuvėnai |
| Adresas | S. Romerienės g. 9 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1853 m. |
| Stilius | istorizmas, neogotika |
Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčia, dar vadinama Riomerių mauzoliejine koplyčia, Pšeciševskių ir Romerių koplyčia-mauzoliejumi – mauzoliejinė koplyčia, stovinti Kelmės rajone, Tytuvėnų miestelyje, S. Romerienės g. 9.
Viena iš Tytuvėnų regioninio parko lankytinų vietų. Koplyčia nuo 1997 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Pagal 2025 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą, koplyčiai suteiktas Pšeciševskių ir Romerių koplyčios-mauzoliejaus pavadinimas (unik. kodas 23206).
Istorija
Koplyčia-mauzoliejus pastatyta 1853 m. Raseinių apskrities bajorų maršalkos, Pagryžuvio dvaro valdytojo Hieronimo Pšeciševskio rūpesčiu 1951 m. mirusiai žmonai Celinai Burbinai-Pšeciševskai. 1878 m. Pagryžuvio dvarą išpirko Izidorius Romeris. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas. Tarpukariu jame įsikūrė jėzuitai.
Koplyčios rūsiuose palaidoti Tytuvėnų ir Pagryžuvio dvarų valdytojai bei jų artimieji: Roch Przeciszewski, Aloiza Zienkowicz, Hieronim Przeciszewski, Burba Kazimiera Przeciszewska, Amilkar Przeciszewski, Jozef Romer, Izydor Romer. Paskutinieji Tytuvėnų dvarininkai Sofija ir Eugenijus Romeriai 1941 m. ištremti į Kuibyševą. Eugenijus Romeris mirė tremtyje 1943 m. Ten ir palaidotas bevardžiame kape Nr. 1737. Žymi dailininkė Sofija Romerienė mirė 1972 m. San Adelėje, Kanadoje. Nors koplyčia buvo pavadinta Kristaus Gelbėtojo vardu, tačiau po paskutiniųjų Tytuvėnų dvarininkų Sofijos ir Eugenijaus Romerių pradėta vadinti Romerių koplyčios vardu.
Nuo kelio link koplyčios vedė alėja. Koplyčia buvo aptverta keraminių plytų mūro tvora, dengta čerpių stogeliu. 1950 m. užkalti koplyčios langai, 1958 m. išardyta tvora. 1969 m. užmūrytos kriptos švieslangių angos. 1990 m. remonto metu perdengtas stogas. 2004 m. remontuoti laiptai, juos laikančios atraminės sienutės.
Architektūra
Spėjama, kad koplyčios projekto autoriumi galėjo būti Paryžiaus dailės akademijos profesorius Fulgentas Rimgaila, kuris suprojektavo 1859 m. pastatytus už 7 km nuo Tytuvėnų esančius Pagryžuvio dvaro rūmus.
Romantizmo laikotarpio koplyčios statinys aštuonkampis, vientiso tūrio, vieno aukšto su laidojimo rūsiu. Koplyčia uždengta kupolu, virš kurio iškeltas medinis kryžius su dekoro elementais. Pagrindinis įėjimas įrengtas pietvakarių pusėje. Į koplyčią veda tašytų akmenų pakopų laiptai su atraminėmis mūrinėmis tinkuotomis sienutėmis šonuose. Sienučių aukštis sutampa su viršutinės aikštelės paviršiumi. Sienos, langai ir karnizai dekoruoti. Langai ir durys - gotikos stiliaus. Koplyčia buvo aptverta originalia čerpėmis dengta tvora.Į laidojimo rūsį patenkama nusileidžiant mediniais laiptais, atkėlus koplyčios grindyse medinį dangtį.
Taip pat skaitykite
Galerija
- 2013 m.
- Vaizdas nuo gatvės
- Rūsyje (vaizdas pro langelį)
- Medinis kupolo kryžius
Šaltiniai
- Riomerių mauzoliejinė koplyčia tytuvenai.lt
- Tytuvėnų regioninio parko lankytinos vietos Archyvuota kopija 2018-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- „Pšeciševskių ir Romerių koplyčia-mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2025-06-27.
Nuorodos
- Sąrašas:Kelmės rajono paminkliniai statiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tytuvėnų koplyčia mauzoliejus, Kas yra Tytuvėnų koplyčia mauzoliejus? Ką reiškia Tytuvėnų koplyčia mauzoliejus?
55 35 59 s pl 23 11 47 r ilg 55 599632 s pl 23 196356 r ilg 55 599632 23 196356 Tytuvenu Kristaus Gelbetojo koplyciaKoplycia mauzoliejusSavivaldybe Kelmes rajonasGyvenviete TytuvenaiAdresas S Romerienes g 9Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1853 m Stilius istorizmas neogotika Tytuvenu Kristaus Gelbetojo koplycia dar vadinama Riomeriu mauzoliejine koplycia Psecisevskiu ir Romeriu koplycia mauzoliejumi mauzoliejine koplycia stovinti Kelmes rajone Tytuvenu miestelyje S Romerienes g 9 Viena is Tytuvenu regioninio parko lankytinu vietu Koplycia nuo 1997 m įtraukta į Kulturos paveldo registra Pagal 2025 m birzelio 9 d Nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarybos akta koplyciai suteiktas Psecisevskiu ir Romeriu koplycios mauzoliejaus pavadinimas unik kodas 23206 IstorijaKoplycia mauzoliejus pastatyta 1853 m Raseiniu apskrities bajoru marsalkos Pagryzuvio dvaro valdytojo Hieronimo Psecisevskio rupesciu 1951 m mirusiai zmonai Celinai Burbinai Psecisevskai 1878 m Pagryzuvio dvara ispirko Izidorius Romeris Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas Tarpukariu jame įsikure jezuitai Koplycios rusiuose palaidoti Tytuvenu ir Pagryzuvio dvaru valdytojai bei ju artimieji Roch Przeciszewski Aloiza Zienkowicz Hieronim Przeciszewski Burba Kazimiera Przeciszewska Amilkar Przeciszewski Jozef Romer Izydor Romer Paskutinieji Tytuvenu dvarininkai Sofija ir Eugenijus Romeriai 1941 m istremti į Kuibyseva Eugenijus Romeris mire tremtyje 1943 m Ten ir palaidotas bevardziame kape Nr 1737 Zymi dailininke Sofija Romeriene mire 1972 m San Adeleje Kanadoje Nors koplycia buvo pavadinta Kristaus Gelbetojo vardu taciau po paskutiniuju Tytuvenu dvarininku Sofijos ir Eugenijaus Romeriu pradeta vadinti Romeriu koplycios vardu Nuo kelio link koplycios vede aleja Koplycia buvo aptverta keraminiu plytu muro tvora dengta cerpiu stogeliu 1950 m uzkalti koplycios langai 1958 m isardyta tvora 1969 m uzmurytos kriptos svieslangiu angos 1990 m remonto metu perdengtas stogas 2004 m remontuoti laiptai juos laikancios atramines sienutes ArchitekturaSpejama kad koplycios projekto autoriumi galejo buti Paryziaus dailes akademijos profesorius Fulgentas Rimgaila kuris suprojektavo 1859 m pastatytus uz 7 km nuo Tytuvenu esancius Pagryzuvio dvaro rumus Romantizmo laikotarpio koplycios statinys astuonkampis vientiso turio vieno auksto su laidojimo rusiu Koplycia uzdengta kupolu virs kurio iskeltas medinis kryzius su dekoro elementais Pagrindinis įejimas įrengtas pietvakariu puseje Į koplycia veda tasytu akmenu pakopu laiptai su atraminemis murinemis tinkuotomis sienutemis sonuose Sienuciu aukstis sutampa su virsutines aiksteles pavirsiumi Sienos langai ir karnizai dekoruoti Langai ir durys gotikos stiliaus Koplycia buvo aptverta originalia cerpemis dengta tvora Į laidojimo rusį patenkama nusileidziant mediniais laiptais atkelus koplycios grindyse medinį dangtį Taip pat skaitykiteTytuvenu kapiniu sv Juozapo koplycia Tytuvenu Kristaus laiptu koplyciaGalerija2013 m Vaizdas nuo gatves Rusyje vaizdas pro langelį Medinis kupolo kryziusSaltiniaiRiomeriu mauzoliejine koplycia tytuvenai lt Tytuvenu regioninio parko lankytinos vietos Archyvuota kopija 2018 09 23 is Wayback Machine projekto Psecisevskiu ir Romeriu koplycia mauzoliejus Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2025 06 27 NuorodosVikiteka Tytuvenu Kristaus Gelbetojo koplycia vaizdine ir garsine medziagaSarasas Kelmes rajono paminkliniai statiniai