- Apie gyvenvietę Juodkalnijoje žr. Tuzai (Juodkalnija).
| Tuzai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tuzai | ||||||||||||||||
| 56°03′43″š. pl. 21°39′50″r. ilg. / 56.062°š. pl. 21.664°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 57 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Tuzai | |||||||||||||||
Tuzai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, 6 km į rytus nuo Salantų ir 4 km į šiaurės vakarus nuo Ginteliškės, prie kelių 2302 Salantai–Plateliai–Alsėdžiai ir 2324 Žeimiai–Tuzai , abipus Salanto upės. Teritorijos plotas – 1213 ha žemės.
Etimologija
Manoma, kad toponimas kilo iš pirmojo naujakurio Tuzo asmenvardžio daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose toponimas rašomas lenk. Tuzy, vok. Tusy, rus. Тузы, Тузай. Vietine tarme kaimas vadinamas žem. Tozā.
Geografija
Kaimas yra Vakarų Žemaičių plynaukštės vakariniame pakraštyje. Jo žemės ribojasi su Panotėniais, Rėžgaliais, Gintališke, Antsieniais, Šateikių Rūdaičiais, Žeimiais, Laiviais ir Baidotais. Vakarine riba teka Bubinas, o šiaurine – Salantas, kuris rytų pusėje užtvenktas, įrengtas Tuzų tvenkinys. Už Salanto stūkso Tuzų miškas. Kaimą kerta rajoniniai keliai 2302 Salantai–Plateliai–Alsėdžiai (Kalvų g.) ir 2324 Žeimiai–Tuzai (Velėnijų g.).
Istorija
Kaimas susiformavo XVI a. II pusėje, po Valakų reformos. Pirmąkart paminėtas 1568 m. rugpjūčio 7 d. Salantų apylinkės valakinių kaimų plane. Priklausė Platelių dvarui, vėliau – Leduchosvkių valdomam Gintališkės dvarui.
Dvasiniu kaimiečių gyvenimu rūpinosi Platelių, o nuo 1630 m. – Salantų bažnyčios kunigai. 1750 m. kaime buvo 17, 1821 m. ir 1843 m. – po 22, 1846 m. – 23, 1866 m. – 28 kiemai.XVIII–XIX a. rytiniame žemių pakraštyje įsikūrė vienkieminis Patuzių užusienis (rus. заст. Подтузы), kuris XIX a. II pusėje skirstėsi į Pirmuosius ir Antruosius Patuzius. Užusienio gyventojai buvo Gintališkės bažnyčios parapijiečiai.
1866 m. kaime stovėjo 28 katalikų sodybos. Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą, Tuzai su I Patuziais ir II Patuziais liko viena kaimo bendruomenė. Joje 1870 m. buvo registruota 140 revizinių sielų (prievolininkų luomo vyrų) ir 899 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius mokesčius Gintališkės dvarininkui Juozapui Leduchovskiui. Vieni pirmųjų žemę išsipirko Petronelė Daukintienė, Juozapas Kolisauskis, Petronelė Pakalniškienė, Timotiejus Silkauskis ir Petras Valužis, 1889 m. valdę nedidelius, 1–6 ha dirbamos žemės sklypus. Dvarui paliktoje Tuzų ir Žeimių kaimų žemėje XIX a. pab. J. Leduchovskis įsteigė Kurcinų (Korcyno) palivarką.
1913–1915 m. Tuzuose buvo 50, o Patuziuose – 3 vienkieminės sodybos.1923 m. kaimui priklausė 72 ūkiai.
Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1925 m. panaikintos bendrai Platelių grafo Liudviko Šuazelio-Gufjė bei Tuzų kaimo ūkininkų Ciprijono Stankūno ir Igno Kazlausko valdytos bendrosios ganyklos, o 1936 m. vienkiemiais išskirstyta visa žemė. Stambiausi ūkininkai buvo Ciprijonas Stankūnas (47,75 ha), Juozapas ir Barbora Venckai (Tuzuose ir Žeimiuose valdę per 55 ha), Barbora Piktužienė (per 42 ha), Jonas ir Kotryna Berontai (per 37 ha) ir Juozapas Piluckis (per 31 ha).
Dalis kaimo geografinių vietovių turėjo savo vardus. Didžiausia kalva vadinta Šerve. Viduryje kaimo telkšojo šlapia Mažeikinės pieva, o pietuose žiojėjo Garlinės kūdra, kurioje augo garlės ir veisėsi karosai. Paribyje su Žeimiais telkšojo Dvarnasis – neišdžiūstanti bala. Kita bala rytinėje dalyje vadinta Vilko pelke. Pasakojama, kad prie jos žmonės matydavę daug vilkų, be to, naktimis čia praeivius baidydavo pasirodantys vaiduokliai. Į vakarus nuo Vilko pelkės buvusi Plintinės pieva, kurioje kūpsojo Bendoriaus akmuo. Dar viena neišdžiūstanti bala vadinta Paukštininku. Didesnis Salanto intakas buvo vadinamas Duobupiu (žem. Doubopis), o vasaromis išdžiūstantis jo intakas – Čepronine. Kaime augo Biržtvų (žem. Bėrštvos) miškas. Rytuose 35 ha plotą užėmė Suodos (žem. Soudos) – ariama ir krūmais apaugusi žemė. Rytinė kaimo dalis, apimanti apie 59 ha plotą, vadinta Patuziais (žem. Pàtuzē). Kurcinų palivarkui seniau priklausęs ir per Lietuvos žemės reformą valstiečiams išdalintas pietrytinis Tuzų žemių pakraštys vadintas Kurcynu.
1919 m. atidaryta pradinė mokykla, kurią lankė Tuzų, Žeimių, Laivių kaimų vaikai. Joje mokytojavo Juozas Smieliauskas, Jadvyga Samauskienė, Stasė Kudulaitė ir kt. pedagogai.
Tarpukariu kaimas buvo Tuzų seniūnijos administracinis centras. Seniūnu 1932 m. dirbo Kazys Pocius, o jo padėjėju – Simonas Jokubauskas. Kaimo ūkininkas Ciprijonas Stankūnas buvo renkamas Salantų valsčiaus viršaičiu, Kretingos apskrities tarybos ir valdybos nariu, o 1936–1940 m. dirbo Lietuvos Seime. Jis apie 1938 m. iš Salantų pašto įstaigos į savo ūkį nusitiesė pirmąją kaime telefono ryšio liniją.
Prasidėjus sovietų okupacijai, Ciprijonas Stankūnas 1940 m. buvo suimtas ir išvežtas į Vologdos lagerį. Iš jo, taip pat iš ūkininkų Antano Vaitkaus, Juozapo Kazlauskio, Pranciškaus Dvarijono, Kosto Brenciaus, Juozapo Piluckio, Juozapo ir Barboros Venckų, Jono ir Kotrynos Berontų valstybė nusavino 95,65 ha žemės, kurią išdalino bežemiams ir mažažemiams.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai, į kurių eiles įstojo kaimo vyrai Antanas Vaitkus, Antanas Dvarionas ir kt. 1948 m. ir 1949 m. į Tomsko sritį ir Krasnojarsko kraštą išvežtos 7 šeimos, kurias sudarė 23 asmenys.
1949 m. įsteigtas kolektyvinis ūkis Tuzai. Jo organizacine ir ūkine veikla rūpintis Tuzų apylinkės darbo žmonių deputatų taryba įpareigojo tarybos pirmininką Kazį Česnauską, pradinės mokyklos mokytoją Jonuševičių ir Tuzų klubo-skaityklos vedėją Žilytę . Prie Tuzų kolūkio prijungus Žeimių ir Laivių kolūkius, naujasis ūkis pavadintas Lenino kolūkiu.
Sovietmečiu kaime veikė apylinkės administracija, kolūkio kontora, pradinė mokykla, biblioteka (nuo 1954 m.), kultūros namai (nuo 1963 m.), felčerio-akušerio punktas, Salantų vartotojų kooperatyvo mišrių prekių parduotuvė. Tuzų apylinkė panaikinta 1963 m., o kitos įstaigos 1988 m. perkeltos į Laivius.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVI–XVIII a. | Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė |
| 1861–1915 m. | Gintališkės seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1919–1940 m. | Tuzų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Tuzų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1941–1944 m. | Tuzų seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944–1950 m. | Tuzų apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Tuzų apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Tuzų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Laivių seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1845 m.. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 237 | 219 | 280 | 300 | 341 | 467 | 374 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 384 | 211 | 137 | 142 | 91 | 70 | 57 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Gimė
- Ciprijonas Stankūnas (Ciprijonas Stonkūnas, Kipras Stankūnas; 1895–1943), Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, Salantų valsčiaus viršaitis, Kretingos apskrities tarybos ir valdybos narys, 1936–1940 m. Kretingos apskrities tautos atstovas Lietuvos Seime.
- Antanas Dvarionas (1913–1946), Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės narys.
Kultūros paveldas
- Tuzų senosios kapinės, vad. Markapiais
- Tuzų II senosios kapinės, vad. Markapiais.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Tuzai, Kas yra Tuzai? Ką reiškia Tuzai?