Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 27 19 š pl 25 30 30 r ilg 54 4552 š pl 25 5082 r ilg 54 4552 25 5082 Kitos reikšmės Švč Mergelės Marijos bažnyčia Tur
Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
54°27′19″š. pl. 25°30′30″r. ilg. / 54.4552°š. pl. 25.5082°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
| Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Šalčininkų |
| Savivaldybė | Šalčininkų rajonas |
| Gyvenvietė | Turgeliai |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1837 m. |
| Stilius | istorizmas |
Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Turgelių gyvenvietėje, 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Istoristinė, turi neobaroko bruožų. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
Istorija
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, Viktariškių palivarkas ir Pamerkio kaimas.
1836–1837 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1897 m. patvirtintas jos padidinimo projektas. 1900 m. pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1850 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta. Ją 1930 m. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.
Parapijos ištakos ir istorija
Turgelių bažnyčia iškilo Mangirdų žemėse. Mangirdai padovanojo šventyklai 7 valakus žemės. Pirmasis klebonas buvo Adomas Jastžębskis, kilęs iš Lenkijos. 1565 m. kunigas iškeliavo į Lenkiją, kur jį ištiko staigi mirtis. Kitas klebonas buvo Andrius Nadratovskis. XVII a. I pusėje klebonu dirbo kunigas Kšyštof Pšeslavskis.
1722 m. gaisras sunaikino pirmąją medinę bažnyčią. Kunigo Stanislavo Kurčbacho, Turgelių klebono, pastangomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.
1767-1824 m. su pertraukomis Turgelių parapijai vadovavo kunigas, grafas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Jis nusprendė pastatyti naują mūrinę bažnyčią, tačiau dėl politinės situacijos nebuvo galimybės greitai pastatyti bažnyčios. Tai įvyko tik po jo mirties, kai žlugus senajai tvarkai, statyboms gautas leidimas iš carinės valdžios.
Dabartinės bažnyčios steigėjas Turgelių parapijoje buvo klebonas ir dekanas kunigas Povilas Šepeckis. Jis gimė 1850 m., o 1884 m. buvo įšventintas į kunigus. Į Turgelių parapiją atvyko 1895 m., klebonu dirbo 1895-1939 m.
XIX a. pabaigoje Turgelių parapijos bažnyčia tapo ankšta, nes jai priklausė nuo 8 iki 9 tūkst. parapijiečių, todėl 1895-1905 m. parapijiečių pastangomis išmūryta šventykla išaugo. Bažnyčia atstatyta pagal architekto Aleksejaus Polozovo (1820–1903) projektą, patvirtintą 1897 m. rugsėjo 30 d.
1900-1909 m. vyko statybos darbai. Bažnyčia labai išaugo, nes buvo pristatytos šoninės navos, o pagrindinė nava paremta pilioriais, kurie išliko senosios bažnyčios sienose. Pristatant apsidą ir prieangį bei du bokštus su 4 perdengimais, bažnyčia padidėjo. Bažnyčios sienos buvo padarytos iš akmenų, o arkos ir iš plytų. Sienos iš lauko pusės padengtos sluoksniu iš skaldyto akmens, pagrindą sudarė kalkės.
1928-1930 m. vyko paskutinieji bažnyčios apdailos darbai. Buvo užglaistyti įtrūkimai lubose, pastatyti altoriai, išdažytas bažnyčios vidus, senos stogo čerpės pakeistos cinkuota skarda. Darbus vykdė Konstantinas Čarneckis ir autorius – dailininkas Kačynskis. Daug pastangų pridėjo vikaras kunigas Leonas Lavcevič. 1930 m. gegužės 8 d. įvyko bažnyčios , jai vadovavo Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.
Bažnyčia Turgeliuose – dekanato centras
1939 m. Turgelių dekanatas priklausė Vilniaus arkivyskupijai. Turgelių parapija buvo vyskupijoje didžiausia, nes jai priklausė 10 944 tikintieji. Turgelių dekanatas veikė iki 1999 m.
1964 m. kovo 20 d. valdžios komisija po lubų apžiūros pareiškė, kad įtrūkimai padidėjo ir gresia pavojus dėl lubų griuvimo. Dėl to bažnyčios pagrindinė nava buvo uždaryta, atitverta iki remonto pabaigos. Parapijiečiai rinko parašus, kad bažnyčios neuždarytų. 1965 m. kunigo klebono Kazimiero Kulako ir bažnyčios tarybos pastangomis nutrūkęs remontas buvo tęsiamas toliau. Pagrindinės navos sienos buvo sujungtos geležiniais ankeriais, lubų arkos sutvirtintos gelžbetoniniais sujungimais, įtrūkimai užglaistyti tinkamu skiediniu. Tuo pačiu metu dailininkas Edvardas Žylis pataisė sugadintus paveikslus ant lubų. 1959-1972 m. bažnyčios remontai buvo atliekami Turgelių klebono Kazimiero Kulako bei bažnyčios tarybos pastangomis, taip pat savo aukas skyrė parapijiečiai.
2004-2010 m. bažnyčioje įmontuotas laikrodis, pakeistos trijų varpų šerdys ir juose instaliuotos elektrinės pavaros. Tuo metu šalia altoriaus įmontuotas diodinis apšvietimas. Buvo restauruoti bažnyčios kairysis ir dešinysis bokštai, bažnyčios frontonas, pakeistas šventyklos stogas ir sustatytos naujos statulos iš lauko pusės: Dievo Motinos iš Lurdo, Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos. Svarbiausias atliktas darbas - įrengtas naujasis pagrindinis altorius iš marmuro, taip pat buvo perdirbti šoniniai altoriai. Darbai atlikti pagal architekto Vytauto Tracevičiaus projektą. Įrengta nauja įgarsinimo sistema, pakeisti keturi langai-vitražai ir keturi langai zakristijoje, šventykloje iš lauko pusės įrengta iliuminacija ir instaliuotas elektrinis spindulinis šildymas.
Šių darbų iniciatorius - klebonas, kunigas Tadeuš Matulianec. Stogo, bokštų ir frontono remontą rėmė Vilniaus metropolijos kurija. Taip pat finansinė parama gauta iš Šalčininkų r. ir Vilniaus r. savivaldybių (Turgelių parapijos 20 kaimų priklauso Vilniaus rajonui). Darbus finansavo ir kiti aukotojai.
2008 m. balandžio 20 d. įvyko naujojo altoriaus konsekracija bei naujų kryžiaus kelio stacijų ir statulų pašventinimas. Šį aktą atliko Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Architektūra
Neobaroko ir klasicizmo stiliaus bažnyčia (40x26 m) stūkso Tabariškių, Akmenynės, Rudaminos ir Jašiūnų kelių sankryžoje. Bažnyčios šventorius aptvertas akmenų ir mūro tvora. Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Iš abiejų pusių presbiterijose yra mažos zakristijos. Presbiterijos siena dekoruota augalų motyvais. Šoniniai altoriai yra neoklasicizmo stiliaus. Vargonai išpuošti kukliai - su angelo statula. Šalia antrojo pilioriaus yra medinė raižyta sakykla.
Nuorodos
- Turgelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija Archyvuota kopija 2016-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- Turgelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Kas yra Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia? Ką reiškia Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia?
54 27 19 s pl 25 30 30 r ilg 54 4552 s pl 25 5082 r ilg 54 4552 25 5082 Kitos reiksmes Svc Mergeles Marijos baznycia Turgeliu Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznyciaVyskupija VilniausDekanatas SalcininkuSavivaldybe Salcininku rajonasGyvenviete TurgeliaiStatybine medziaga plytu murasPastatyta įrengta 1837 m Stilius istorizmas Turgeliu Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia baznycia stovinti Turgeliu gyvenvieteje 18 km į siaure nuo Salcininku Istoristine turi neobaroko bruozu Pamaldos laikomos tik lenku kalba IstorijaPirmoji medine baznycia pastatyta 1500 m Vietoj sudegusios baznycios 1722 m pastatyta nauja Nuo 1777 m veike parapine mokykla Dar 1795 m kunigas Povilas Bzostovskis naujos baznycios statybai paskyre 20 000 zlotu 1827 m dalis parapijos kaimu kalbejo tik lietuviskai 1830 m ir veliau lietuvisku pamaldu ir pamokslu nebuvo 1832 m baznyciai priklause jurisdika miestelyje Viktariskiu palivarkas ir Pamerkio kaimas 1836 1837 m pastatyta nauja murine baznycia 1897 m patvirtintas jos padidinimo projektas 1900 m pamaldos perkeltos į murine kapu koplycia statyta 1850 m Iki 1909 m baznycia padidinta Ja 1930 m konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbzykovskis Parapijos istakos ir istorija Turgeliu baznycia iskilo Mangirdu zemese Mangirdai padovanojo sventyklai 7 valakus zemes Pirmasis klebonas buvo Adomas Jastzebskis kiles is Lenkijos 1565 m kunigas iskeliavo į Lenkija kur jį istiko staigi mirtis Kitas klebonas buvo Andrius Nadratovskis XVII a I puseje klebonu dirbo kunigas Ksystof Pseslavskis 1722 m gaisras sunaikino pirmaja medine baznycia Kunigo Stanislavo Kurcbacho Turgeliu klebono pastangomis buvo pastatyta nauja medine baznycia 1767 1824 m su pertraukomis Turgeliu parapijai vadovavo kunigas grafas Povilas Ksaveras Bzostovskis Jis nusprende pastatyti nauja murine baznycia taciau del politines situacijos nebuvo galimybes greitai pastatyti baznycios Tai įvyko tik po jo mirties kai zlugus senajai tvarkai statyboms gautas leidimas is carines valdzios Dabartines baznycios steigejas Turgeliu parapijoje buvo klebonas ir dekanas kunigas Povilas Sepeckis Jis gime 1850 m o 1884 m buvo įsventintas į kunigus Į Turgeliu parapija atvyko 1895 m klebonu dirbo 1895 1939 m XIX a pabaigoje Turgeliu parapijos baznycia tapo anksta nes jai priklause nuo 8 iki 9 tukst parapijieciu todel 1895 1905 m parapijieciu pastangomis ismuryta sventykla isaugo Baznycia atstatyta pagal architekto Aleksejaus Polozovo 1820 1903 projekta patvirtinta 1897 m rugsejo 30 d 1900 1909 m vyko statybos darbai Baznycia labai isaugo nes buvo pristatytos sonines navos o pagrindine nava paremta pilioriais kurie isliko senosios baznycios sienose Pristatant apsida ir prieangį bei du bokstus su 4 perdengimais baznycia padidejo Baznycios sienos buvo padarytos is akmenu o arkos ir is plytu Sienos is lauko puses padengtos sluoksniu is skaldyto akmens pagrinda sudare kalkes 1928 1930 m vyko paskutinieji baznycios apdailos darbai Buvo uzglaistyti įtrukimai lubose pastatyti altoriai isdazytas baznycios vidus senos stogo cerpes pakeistos cinkuota skarda Darbus vykde Konstantinas Carneckis ir autorius dailininkas Kacynskis Daug pastangu pridejo vikaras kunigas Leonas Lavcevic 1930 m geguzes 8 d įvyko baznycios jai vadovavo Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jalbzykovskis Baznycia Turgeliuose dekanato centras Baznycios interjerasBaznycia 2016 m Paminklas sventoriuje Turgeliu dekanui Br Jelenskiui 1939 m Turgeliu dekanatas priklause Vilniaus arkivyskupijai Turgeliu parapija buvo vyskupijoje didziausia nes jai priklause 10 944 tikintieji Turgeliu dekanatas veike iki 1999 m 1964 m kovo 20 d valdzios komisija po lubu apziuros pareiske kad įtrukimai padidejo ir gresia pavojus del lubu griuvimo Del to baznycios pagrindine nava buvo uzdaryta atitverta iki remonto pabaigos Parapijieciai rinko parasus kad baznycios neuzdarytu 1965 m kunigo klebono Kazimiero Kulako ir baznycios tarybos pastangomis nutrukes remontas buvo tesiamas toliau Pagrindines navos sienos buvo sujungtos geleziniais ankeriais lubu arkos sutvirtintos gelzbetoniniais sujungimais įtrukimai uzglaistyti tinkamu skiediniu Tuo paciu metu dailininkas Edvardas Zylis pataise sugadintus paveikslus ant lubu 1959 1972 m baznycios remontai buvo atliekami Turgeliu klebono Kazimiero Kulako bei baznycios tarybos pastangomis taip pat savo aukas skyre parapijieciai 2004 2010 m baznycioje įmontuotas laikrodis pakeistos triju varpu serdys ir juose instaliuotos elektrines pavaros Tuo metu salia altoriaus įmontuotas diodinis apsvietimas Buvo restauruoti baznycios kairysis ir desinysis bokstai baznycios frontonas pakeistas sventyklos stogas ir sustatytos naujos statulos is lauko puses Dievo Motinos is Lurdo Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Tereses is Kalkutos Svarbiausias atliktas darbas įrengtas naujasis pagrindinis altorius is marmuro taip pat buvo perdirbti soniniai altoriai Darbai atlikti pagal architekto Vytauto Traceviciaus projekta Įrengta nauja įgarsinimo sistema pakeisti keturi langai vitrazai ir keturi langai zakristijoje sventykloje is lauko puses įrengta iliuminacija ir instaliuotas elektrinis spindulinis sildymas Siu darbu iniciatorius klebonas kunigas Tadeus Matulianec Stogo bokstu ir frontono remonta reme Vilniaus metropolijos kurija Taip pat finansine parama gauta is Salcininku r ir Vilniaus r savivaldybiu Turgeliu parapijos 20 kaimu priklauso Vilniaus rajonui Darbus finansavo ir kiti aukotojai 2008 m balandzio 20 d įvyko naujojo altoriaus konsekracija bei nauju kryziaus kelio staciju ir statulu pasventinimas Sį akta atliko Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Backis ArchitekturaNeobaroko ir klasicizmo stiliaus baznycia 40x26 m stukso Tabariskiu Akmenynes Rudaminos ir Jasiunu keliu sankryzoje Baznycios sventorius aptvertas akmenu ir muro tvora Baznycia staciakampio plano dvibokste Vidus 3 navu atskirtu pilioriais Is abieju pusiu presbiterijose yra mazos zakristijos Presbiterijos siena dekoruota augalu motyvais Soniniai altoriai yra neoklasicizmo stiliaus Vargonai ispuosti kukliai su angelo statula Salia antrojo pilioriaus yra medine raizyta sakykla NuorodosVikiteka Turgeliu Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia vaizdine ir garsine medziagaTurgeliu Svc M Marijos Ėmimo į dangu parapija Archyvuota kopija 2016 06 01 is Wayback Machine projekto Turgeliu Svc M Marijos Ėmimo į dangu baznycia