Hujė

Hujė (viet. Huế, 化) – miestas vidurio Vietname, Pietų Kinijos jūros pakrantėje, prie Hjongo upės žiočių, ~700 km į pietus nuo Hanojaus. Sudaro atskirą provincijos lygio teritoriją. Pro miestą eina Hanojaus–Hošimino plentas ir geležinkelis, yra Fubajaus tarptautinis oro uostas. Ryžių valymo, miškų kirtimo, tekstilės pramonė, statybinių medžiagų gamyba^[2]. Verčiamasi turizmu, amatais (azijinių kepurių nón lá gamyba, tradicinių drabužių áo dài siuvimas).

Hujė Huế
Miesto panorama, tolumoje – Ngubinio kalnas

Hujė 16°28′0″ š. pl. 107°36′0″ r. ilg. / 16.46667°š. pl. 107.60000°r. ilg. / 16.46667; 107.60000 (Hujė)

Laiko juosta: (UTC+7)

Valstybė	Vietnamas

Gyventojų (2019)	351 456 ^[1]
Plotas	71,2 km²
Tankumas (2019)	4 936 žm./km²
Altitudė	15 m

Vikiteka	Hujė

UNESCO	(angl.) (pranc.): 678

Per miestą teka Huongo (Kvapų) upė (viet. Hương Giang).

Istorija

redaguoti

Dabartinės Hujės miesto provincijos teritorija I a. pr. m. e. buvo užimta Han Kinijos, ir čia įkurta Žinano apygarda. Vėliau čia valdė Linji karalystė ir buvo jos sostinė Kandarpapura. Nuo VII a. ji tapo Čampos Indrapuros karalystės provincija Ulik. 1306 m. Čampos karalius susituokdamas su Vietnamo princese, atidavė šią provinciją Čan dinastijos Daivieto karalystei kaip kraitį, ir ji pervardinta Hoa (viet. Hóa, 化). Manoma, kad iš šio žodžio išsivystė dabartinis pavadinimas. Hujės miesto vietoje buvo Fusuano (viet. Phú Xuân) miestelis.

Miestas išaugo valdant Ngujen kunigaikščiams, kurie XVII–XIX a. kontroliavo Vidurio Vietnamą. 1802–1945 m. Hujė buvo Ngujen dinastijos Vietnamo sostine. Vietnamo karo metu miestas atsidūrė visiškai šalia Šiaurės ir Pietų Vietnamo ribos ir priklausė pietiečiams. 1968 m. miestas smarkiai apgriautas Hujės mūšio metu, o kraštą užkariavus Vietkongui daug istorinio palikimo sunaikinta, kadangi Ngujen dinastija laikyta buržuaziniais feodalininkais.

XX a. Hujė sudarė Tuatieno-Hujės provinciją (viet. Thừa Thiên Huế). Dėl aukšto urbanizacijos lygio 2025 m. ji pervardinta Huje ir tapo Vietnamo šeštuoju provincijos lygio miestu.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Po 2025 m. administracinės reformos Hujės provincijos lygio miestą sudaro:

29 seniūnijos (phường). Viso miesto-provincijos administraciniu centru laikoma Tuanhoa seniūnija (Thuận Hóa);
7 komunos (xã).^[3]

Paveldas

redaguoti

Miestas pasižymi turtingu architektūriniu paveldu: yra XIX a. Ngujenų karališkasis miestas (rūmai ir citadelė), imperatorių kapai, XVII a. Tienmu pagoda (aukščiausia šalyje) bei daug kitų pagodų, budistų šventyklų ir vienuolynų. Hjongo upės pakrantėje yra prancūziškų vilų kompleksas. Veikia Hujės karališkojo meno muziejus.

1993 m. Hujės istoriniai paminklai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Citadelė
Tienmu pagoda
Anglikonų bažnyčia
Imperatoriaus Minmango mauzoliejus

Vietnam, citypopulation.de
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 473
„Nghị quyết số 202/2025/QH15 về việc sắp xếp đơn vị hành chính cấp tỉnh“. Cổng thông tin điện tử Quốc hội Việt Nam. Archived from the original on 12 June 2025. Retrieved 12 June 2025.

[1] Vietnam, citypopulation.de

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 473

[3] „Nghị quyết số 202/2025/QH15 về việc sắp xếp đơn vị hành chính cấp tỉnh“. Cổng thông tin điện tử Quốc hội Việt Nam. Archived from the original on 12 June 2025. Retrieved 12 June 2025.

[2]

[1]

[3]