Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trabzonas arba Trebizonas miestas šiaurės rytų Turkijoje uostas prie Juodosios jūros centras Plėtojama maisto cemento la
Trapezuntas
Trabzonas arba Trebizonas – miestas šiaurės rytų Turkijoje, uostas prie Juodosios jūros. centras. Plėtojama maisto, cemento, laivų statybos pramonė, žvejyba, įvairūs amatai. Yra Karadenizo technikos universitetas, VIII a.-XV a. architektūros paminklų (Hagia Sophia bažnyčia, Sumelos vienuolynas (Trabzono provincijoje), Trabzono pilis).
| Trabzonas turk. Trabzon | |
|---|---|
| Trabzono panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Turkija |
| Provincija | |
| Meras | Mehmetas Volkanas Kanioglu |
| Gyventojų | 740 569 |
| Plotas | 189 km² |
| Tankumas | 3 918 žm./km² |
| Vikiteka | Trabzonas |
Istorija
Miestas įkurtas 756 m. pr. m. e. graikų kolonistų ir vadinosi Trapezundas (gr. Τραπεζοῦς). Miestas buvo svarbus prekybos centras tarp Europos, Kaukazo ir Persijos. Ponto karalius prijungė prie Ponto karalystės.
Romos laikais priklausė Ponto provincijai. Trabzonas buvo Romos imperijos Juodosios jūros uostas. Iš čia driekėsi sausumos prekybos keliai į Armėniją ir Eufrato rajonus.
258 m. Trabzoną nusiaubė gotai, bet Justinianas I iš naujo atstatė miestą ir pilies sienas. Paskui seldžiukai ne kartą bandė jį užimti, bet Trabzonas atsilaikė.
Bizantijos laikais iš Ponto provincijos ir dalies Armėnijos buvo įkurta Chaldijos provincija, kurios centras buvo Trabzonas. Miestas turėjo savo vyskupą.
1204 m., IV Kryžiaus žygio metu įkurta Trapezundo imperija, kurią valdė Gruzijos karalienės Tamaros giminaitis. Trabzonas iš dalies buvo priklausomas nuo Gruzijos.
1461 m. spalio 26 d. Trabzoną užkariavo osmanų sultonas Mehmedas II. Nors į Trabzoną atsikėlė gyventi daug turkų persikėlėlių, bet etniniai armėnai, graikai ir išliko. Paskutiniais osmanų valdymo metais, krikščionybės įtaka dar buvo išlikusi miesto kultūriniame gyvenime. Trabzone buvo atidaryti keli vakarų šalių konsulatai.
Pirmojo pasaulinio karo metu Trabzonas ir jo apylinkės buvo Kaukazo fronto mūšių vieta tarp Osmanų imperijos ir Rusijos. 1916 m. balandį miestą užėmė rusų armija, kuri čia išbuvo iki 1918 m.
Trabzonas labai nukentėjo ir nuo armėnų genocido.
Po Turkijos nepriklausomybės karo ir 1923 m. pasirašytos , Trabzonas atiteko Turkijai.
Geografija ir klimatas
Trabzonas yra Juodosios jūros pakrantėje. Iš pietų jį supa Ponto kalnų plynaukštės: Erikbelio, Hidyrnebio, Šolmos, Kirazlio ir Kadyrgos. Tik 22,4 % Trabzono srities užima lyguma (jūros pakrantė ir Deirmendere (turk. Değirmendere ) upės slėnis (Malūno upė)), o 77,6 % – kalnai. Regione auga mišrūs miškai, būdingi Juodosios jūros subtropikų klimatui.
| Mėnuo | Sausis | Vasaris | Kovas | Balandis | Gegužė | Birželis | Liepa | Rugpjūtis | Rugsėjis | Spalis | Lapkritis | Gruodis | Vid. metų |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Aukščiausia temperatūra, °C | 10 | 10 | 11 | 15 | 18 | 23 | 26 | 26 | 23 | 20 | 16 | 12 | |
| Žemiausia temperatūra, °C | 5 | 5 | 6 | 9 | 13 | 17 | 20 | 21 | 18 | 14 | 10 | 7 | |
| Krituliai, mm | 76,2 | 66 | 58,4 | 53,3 | 58,4 | 53,3 | 35,6 | 43,2 | 76,2 | 106,7 | 96,5 | 76,2 | |
| Šaltinis: Orų statistika | |||||||||||||
Trabzono virtuvė
Trabzono uostui tenka 20 % visos Turkijos sugaunamos žuvies, todėl žuvies patiekalai yra regiono tradicinės virtuvės komponentas. Populiariausi žuvies patiekalai yra Kalkan (Plekšnė) ir Hamsi tava (keptas Europinis ančiuvis).
Kiti regiono patiekalai:
- Akçaabat köfte – pikantiški ėriuko mėsos kukuliai,
- Karadeniz – keptas pyragėlis su faršu, sūriu ir kiaušiniu,
- Sucuk – jautienos, avienos dešra pagardinta česnaku, kmynais ir pipirais,
- Kuymak – karštas padažas iš kukurūzų miltų ir daug sviesto bei sūrio,
- Vakfıkebir ekmeği – kaimiška balta duona,
- Tavada Mısır Ekmeği – kviečių–kukurūzų duona,
- Kara Lahana Çorbası – žirnių–kopūstų sriuba.
Trabzono apylinkės garsios miško riešutais, todėl jie gausiai naudojami maistui įvairiuose saldžiuose patiekaluose.
Turizmas
Trabzone yra daug lankytinų istorinių vietų:
- Šv. Sofijos soboras (turk. Ayasofya Müzesi) – Bizantijos laikais statyta bažnyčia, svarbiausia Trabzono lankytina vieta.
- Trabzono pilies griuvėsiai – galima apžiūrėti tik išorinę pilies sieną. Pačios pilies griuvėsiai yra kareivinių zonoje.
- Atatürk Köşkü – Viktorijos epochos vila. 1924 m. pastatas buvo atiduota pirmajam Turkijos prezidentui Atatiurkui, kai šis viešėjo Trabzone.
- Boztepe parkas – nedidelis parkas su arbatos sodu ant kalvos. Nuo čia atsiveria panoraminis Trabzono vaizdas.
- Trabzono muziejus – muziejus miesto centre, kuriame be šio regiono istorinių eksponatų yra didelė Bizantijos eros ekspozicija.
- Trabzono turgaus rajonas – tarp miesto skvero Meydan ir Kunduracilar gatvės, siaurose senamiesčio gatvėse esančios parduotuvės.
- Arsenalas – vienas įspūdingiausių ir daug diskusijų sukėlęs Trabzono pastatas. Pastato sienoje yra įmūryta marmurinė plokštė su sultono monograma ir jo parašu, todėl manoma, kad pastatas pastatytas apie 1887 m. 1916 m. rusams užėmus Trabzoną, pastatas buvo naudojamas kaip arsenalas, o 1919 m. liepos 9 d. įvykus sprogimui, pastatui sprogimo bangos buvo nuneštas stogas. 40°59′33.56″ š. pl. 39°43′21.48″ r. ilg. / 40.9926556°š. pl. 39.7226333°r. ilg.
Pagrindinės Trabzono apylinkių lankymo vietos: Sumelos vienuolynas (turk. Sümela Manastırı), Uzungiolio (turk. Uzungöl) ežeras ir prie jo esanti mečetė. Sumelos vienuolynas pastatytas ant stataus uolos skardžio ir yra 50 km į pietus nuo Trabzono, netoli Mačkos miestelio. Vaizdingos Uzengiolio apylinkės yra 70 km nuo miesto į rytus.
Kitos lankytinos vietos:
- Kaimaklio vienuolynas (turk. Kaymaklı Manastırı, Amenapırgiç Manastırı) 40°58′54.84″ š. pl. 39°44′41.25″ r. ilg. / 40.9819000°š. pl. 39.7447917°r. ilg.
- Kızlaro (Panagia Theoskepastos)40°59′55.10″ š. pl. 39°43′46.12″ r. ilg. / 40.9986389°š. pl. 39.7294778°r. ilg.ir Kızlaro (Panagia Kerameste) moterų vienuolynai.
- Kiuštulo (turk. Kuştul) (Gregorios Peristera) vienuolynas 40°47′22.51″ š. pl. 39°43′15.94″ r. ilg. / 40.7895861°š. pl. 39.7210944°r. ilg.
- Vazelono vienuolynas 40°45′51.21″ š. pl. 39°30′34.88″ r. ilg. / 40.7642250°š. pl. 39.5096889°r. ilg.
- Bažnyčios: Haga Sotha (Šv. Jono), Hagios Ayvasıl (Šv. Anos), Hagios Theodoros (Šv. Teodoros), Hagios Konstantinos (Šv. Konstantinos), Hagios Khristophoras (Šv. Kristoforo), Šv. Bazilio, Šv. Marijos, Hagios Michailo (Šv. Michailo) ir Panagia Tzita.
- Mečėtės: Fatiha (anksčiau buvo Panagia Khrysokephalos bažnyčia), Yeni Cuma (anksčiau buvo Eugenijos bažnyčia), Nakip (anksčiau buvo Šv. Andrejaus bažnyčia), Hüsnü Köktu ğ (anksčiau buvo Eleuterėjaus bažnyčia), İskender Paša, Semerciler, Çar şı, Gülbahar Hatun ir Türbe.
Transportas
Vakarų–rytų Europos kelias iš La Korunjos, Trabzono miesto centru, tęsiasi į rytus link Potčio (federalinis kelias D010). Pietų Anatolijos kelias D885 iš miesto centro tęsiasi į Erzindžaną. Tarptautinis Trabzono oro uostas yra rytinėje miesto dalyje, ant Juodosios jūros kranto.
Trabzono jūrų uoste yra kruizinių, žvejybos ir prekybos laivų prieplaukos.
Sportas
Futbolas – populiariausia sporto šaka Trabzone. Futbolo klubas „Trabzonspor“, vienintelis ne Stambulo klubas iš didžiojo ketverto, kuris keletą kartų nugalėjo šalies čempionate. Mieste taip pat žaidžia Akçaabat Sebatspor klubas.
2007 m. liepą Trabzone vyko pirmosios Juodosios jūros šalių žaidynės, o 2011 m. vyks Europos olimpinis jaunimo vasaros festivalis.
Miestų partnerystė
- Sočis, Rusija (1993 m.)
- , Kinija (1997 m.)
- , Vengrija (1998 m.)
- Batumis, Gruzija (2000 m.)
- Reštas, Iranas (2000 m.)
- Kaunas, Lietuva (2001 m.)
- Zendžanas, Iranas (2001 m.)
Trabzono įžymūs žmonės
- Selimas I – Osmanų imperijos sultonas
- – penktasis Turkijos prezidentas
- – futbolininkas
Taip pat skaitykite
- Trabzonspor
- Sumelos vienuolynas
- Karadenizo technikos universitetas
Išnašos
- Vahakn Dadrian, Armėnų genocidas, 2001 m. Archyvuota kopija 2008-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- Tradicinis Juodosios jūros regiono maistas Archyvuota kopija 2012-05-11 iš Wayback Machine projekto.
- Turkijos šiaurės rytų regiono patiekalas Archyvuota kopija 2011-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Arsenalas Archyvuota kopija 2009-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- Trabzono apylinkių kelionių vadovas Archyvuota kopija 2008-06-11 iš Wayback Machine projekto.
- Vienuolyno nuotrauka iš jūros pusės
- Kızlaro vienuolynai Archyvuota kopija 2008-10-17 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Trabzono svetainė turk. Archyvuota kopija 2010-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- Karadenizo technikos universitetas Archyvuota kopija 2009-11-14 iš Wayback Machine projekto.
- Juodosios jūros kelionių vadovas Archyvuota kopija 2008-06-11 iš Wayback Machine projekto.
- Trabzono miestas Archyvuota kopija 2008-11-01 iš Wayback Machine projekto.
- Trabzono kurortas rus. Archyvuota kopija 2009-04-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trapezuntas, Kas yra Trapezuntas? Ką reiškia Trapezuntas?
Trabzonas arba Trebizonas miestas siaures rytu Turkijoje uostas prie Juodosios juros centras Pletojama maisto cemento laivu statybos pramone zvejyba įvairus amatai Yra Karadenizo technikos universitetas VIII a XV a architekturos paminklu Hagia Sophia baznycia Sumelos vienuolynas Trabzono provincijoje Trabzono pilis Trabzonas turk TrabzonTrabzono panoramaTrabzonas41 0 0 s pl 39 44 0 r ilg 41 00000 s pl 39 73333 r ilg 41 00000 39 73333 Trabzonas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe TurkijaProvincijaMeras Mehmetas Volkanas KaniogluGyventoju 2009 740 569Plotas 189 km Tankumas 2009 3 918 zm km Vikiteka TrabzonasIstorijaTrabzono naktinis vaizdas Miestas įkurtas 756 m pr m e graiku kolonistu ir vadinosi Trapezundas gr Trapezoῦs Miestas buvo svarbus prekybos centras tarp Europos Kaukazo ir Persijos Ponto karalius prijunge prie Ponto karalystes Romos laikais priklause Ponto provincijai Trabzonas buvo Romos imperijos Juodosios juros uostas Is cia driekesi sausumos prekybos keliai į Armenija ir Eufrato rajonus 258 m Trabzona nusiaube gotai bet Justinianas I is naujo atstate miesta ir pilies sienas Paskui seldziukai ne karta bande jį uzimti bet Trabzonas atsilaike Bizantijos laikais is Ponto provincijos ir dalies Armenijos buvo įkurta Chaldijos provincija kurios centras buvo Trabzonas Miestas turejo savo vyskupa 1204 m IV Kryziaus zygio metu įkurta Trapezundo imperija kuria valde Gruzijos karalienes Tamaros giminaitis Trabzonas is dalies buvo priklausomas nuo Gruzijos 1461 m spalio 26 d Trabzona uzkariavo osmanu sultonas Mehmedas II Nors į Trabzona atsikele gyventi daug turku persikeleliu bet etniniai armenai graikai ir isliko Paskutiniais osmanu valdymo metais krikscionybes įtaka dar buvo islikusi miesto kulturiniame gyvenime Trabzone buvo atidaryti keli vakaru saliu konsulatai Pirmojo pasaulinio karo metu Trabzonas ir jo apylinkes buvo Kaukazo fronto musiu vieta tarp Osmanu imperijos ir Rusijos 1916 m balandį miesta uzeme rusu armija kuri cia isbuvo iki 1918 m Trabzonas labai nukentejo ir nuo armenu genocido Po Turkijos nepriklausomybes karo ir 1923 m pasirasytos Trabzonas atiteko Turkijai Geografija ir klimatasTrabzonas yra Juodosios juros pakranteje Is pietu jį supa Ponto kalnu plynaukstes Erikbelio Hidyrnebio Solmos Kirazlio ir Kadyrgos Tik 22 4 Trabzono srities uzima lyguma juros pakrante ir Deirmendere turk Degirmendere upes slenis Maluno upe o 77 6 kalnai Regione auga misrus miskai budingi Juodosios juros subtropiku klimatui Menuo Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguze Birzelis Liepa Rugpjutis Rugsejis Spalis Lapkritis Gruodis Vid metuAuksciausia temperatura C 10 10 11 15 18 23 26 26 23 20 16 12 17Zemiausia temperatura C 5 5 6 9 13 17 20 21 18 14 10 7 12Krituliai mm 76 2 66 58 4 53 3 58 4 53 3 35 6 43 2 76 2 106 7 96 5 76 2 789 9Saltinis Oru statistikaPirmojo Turkijos prezidento Atatiurko namas Trabzone turk Ataturk Kosku Trabzono virtuveTrabzono uostui tenka 20 visos Turkijos sugaunamos zuvies todel zuvies patiekalai yra regiono tradicines virtuves komponentas Populiariausi zuvies patiekalai yra Kalkan Pleksne ir Hamsi tava keptas Europinis anciuvis Kiti regiono patiekalai Akcaabat kofte pikantiski eriuko mesos kukuliai Karadeniz keptas pyragelis su farsu suriu ir kiausiniu Sucuk jautienos avienos desra pagardinta cesnaku kmynais ir pipirais Kuymak karstas padazas is kukuruzu miltu ir daug sviesto bei surio Vakfikebir ekmegi kaimiska balta duona Tavada Misir Ekmegi kvieciu kukuruzu duona Kara Lahana Corbasi zirniu kopustu sriuba Trabzono apylinkes garsios misko riesutais todel jie gausiai naudojami maistui įvairiuose saldziuose patiekaluose Sv Sofijos soboras Hagia Sophia TurizmasArsenalas Trabzone yra daug lankytinu istoriniu vietu Sv Sofijos soboras turk Ayasofya Muzesi Bizantijos laikais statyta baznycia svarbiausia Trabzono lankytina vieta Trabzono pilies griuvesiai galima apziureti tik isorine pilies siena Pacios pilies griuvesiai yra kareiviniu zonoje Ataturk Kosku Viktorijos epochos vila 1924 m pastatas buvo atiduota pirmajam Turkijos prezidentui Atatiurkui kai sis viesejo Trabzone Boztepe parkas nedidelis parkas su arbatos sodu ant kalvos Nuo cia atsiveria panoraminis Trabzono vaizdas Trabzono muziejus muziejus miesto centre kuriame be sio regiono istoriniu eksponatu yra didele Bizantijos eros ekspozicija Trabzono turgaus rajonas tarp miesto skvero Meydan ir Kunduracilar gatves siaurose senamiescio gatvese esancios parduotuves Arsenalas vienas įspudingiausiu ir daug diskusiju sukeles Trabzono pastatas Pastato sienoje yra įmuryta marmurine plokste su sultono monograma ir jo parasu todel manoma kad pastatas pastatytas apie 1887 m 1916 m rusams uzemus Trabzona pastatas buvo naudojamas kaip arsenalas o 1919 m liepos 9 d įvykus sprogimui pastatui sprogimo bangos buvo nunestas stogas 40 59 33 56 s pl 39 43 21 48 r ilg 40 9926556 s pl 39 7226333 r ilg 40 9926556 39 7226333Gulbahar Hatun mecetes interjeras Pagrindines Trabzono apylinkiu lankymo vietos Sumelos vienuolynas turk Sumela Manastiri Uzungiolio turk Uzungol ezeras ir prie jo esanti mecete Sumelos vienuolynas pastatytas ant stataus uolos skardzio ir yra 50 km į pietus nuo Trabzono netoli Mackos miestelio Vaizdingos Uzengiolio apylinkes yra 70 km nuo miesto į rytus Kitos lankytinos vietos Kaimaklio vienuolynas turk Kaymakli Manastiri Amenapirgic Manastiri 40 58 54 84 s pl 39 44 41 25 r ilg 40 9819000 s pl 39 7447917 r ilg 40 9819000 39 7447917 Kizlaro Panagia Theoskepastos 40 59 55 10 s pl 39 43 46 12 r ilg 40 9986389 s pl 39 7294778 r ilg 40 9986389 39 7294778 ir Kizlaro Panagia Kerameste moteru vienuolynai Kiustulo turk Kustul Gregorios Peristera vienuolynas 40 47 22 51 s pl 39 43 15 94 r ilg 40 7895861 s pl 39 7210944 r ilg 40 7895861 39 7210944 Vazelono vienuolynas 40 45 51 21 s pl 39 30 34 88 r ilg 40 7642250 s pl 39 5096889 r ilg 40 7642250 39 5096889Baznycios Haga Sotha Sv Jono Hagios Ayvasil Sv Anos Hagios Theodoros Sv Teodoros Hagios Konstantinos Sv Konstantinos Hagios Khristophoras Sv Kristoforo Sv Bazilio Sv Marijos Hagios Michailo Sv Michailo ir Panagia Tzita Mecetes Fatiha anksciau buvo Panagia Khrysokephalos baznycia Yeni Cuma anksciau buvo Eugenijos baznycia Nakip anksciau buvo Sv Andrejaus baznycia Husnu Koktu g anksciau buvo Eleuterejaus baznycia Iskender Pasa Semerciler Car si Gulbahar Hatun ir Turbe Fatiha mecete anksciau buvo Panagia Khrysokephalos baznycia TransportasVakaru rytu Europos kelias is La Korunjos Trabzono miesto centru tesiasi į rytus link Potcio federalinis kelias D010 Pietu Anatolijos kelias D885 is miesto centro tesiasi į Erzindzana Tarptautinis Trabzono oro uostas yra rytineje miesto dalyje ant Juodosios juros kranto Trabzono juru uoste yra kruiziniu zvejybos ir prekybos laivu prieplaukos SportasFutbolas populiariausia sporto saka Trabzone Futbolo klubas Trabzonspor vienintelis ne Stambulo klubas is didziojo ketverto kuris keleta kartu nugalejo salies cempionate Mieste taip pat zaidzia Akcaabat Sebatspor klubas 2007 m liepa Trabzone vyko pirmosios Juodosios juros saliu zaidynes o 2011 m vyks Europos olimpinis jaunimo vasaros festivalis Miestu partnerysteSocis Rusija 1993 m Kinija 1997 m Vengrija 1998 m Batumis Gruzija 2000 m Restas Iranas 2000 m Kaunas Lietuva 2001 m Zendzanas Iranas 2001 m Trabzono įzymus zmonesSelimas I Osmanu imperijos sultonas penktasis Turkijos prezidentas futbolininkasTaip pat skaitykiteTrabzonspor Sumelos vienuolynas Karadenizo technikos universitetasIsnasosVahakn Dadrian Armenu genocidas 2001 m Archyvuota kopija 2008 10 31 is Wayback Machine projekto Tradicinis Juodosios juros regiono maistas Archyvuota kopija 2012 05 11 is Wayback Machine projekto Turkijos siaures rytu regiono patiekalas Archyvuota kopija 2011 04 18 is Wayback Machine projekto Arsenalas Archyvuota kopija 2009 06 09 is Wayback Machine projekto Trabzono apylinkiu kelioniu vadovas Archyvuota kopija 2008 06 11 is Wayback Machine projekto Vienuolyno nuotrauka is juros puses Kizlaro vienuolynai Archyvuota kopija 2008 10 17 is Wayback Machine projekto NuorodosTrabzono svetaine turk Archyvuota kopija 2010 02 08 is Wayback Machine projekto Karadenizo technikos universitetas Archyvuota kopija 2009 11 14 is Wayback Machine projekto Juodosios juros kelioniu vadovas Archyvuota kopija 2008 06 11 is Wayback Machine projekto Trabzono miestas Archyvuota kopija 2008 11 01 is Wayback Machine projekto Trabzono kurortas rus Archyvuota kopija 2009 04 15 is Wayback Machine projekto