- Kitos reikšmės – Trakų apskritis.
Trakų apskritis – XX a. tarpukario Lietuvos Respublikos administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos pietrytinėje dalyje. Centras iki 1940 m. buvo Kaišiadorys, vėliau perkeltas į Trakus. Iškart po I pasaulinio karo kurį laiką lygiagrečiai su ja egzistavo ir Lenkijos administruojama Trakų apskritis.
| Trakų apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Lietuvos Respublikoje | ||||
| Administracinis centras | Kaišiadorys (1919–1940), Trakai (1940–1950) | |||
| Valsčiai | 17 (1919), 9 (1923) | |||
| 1918–1941 m. | Lietuva | |||
| 1941–1944 m. | Vilniaus krašto apygarda | |||
| 1945–1950 m. | Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 254 000 (1914), 78 636 (1923) | |||
| Plotas | 2 191 km² (1923), 2 809 km²(1949) | |||
Be dabartinio Trakų rajono apskritis apėmė didelę dalį Kaišiadorių rajono.
Istorija
redaguotiIki 1915 m. Rusijos imperijoje buvęs Trakų ujezdas Pirmojo pasaulinio karo metu buvo panaikintas. Didžioji dalis jo teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį. Tačiau 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1919 m. ji oficialiai atkurta Lietuvos Respublikos sudėtyje. Lietuvos Trakų apskričiai priskirta didžioji dalis vokiečių Kaišiadorių apskrities. Iki 1923 m. Trakų apskrities ribos keletą kartų keitėsi.
1919 m. Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, rytinė apskrities dalis (kartu su Trakais) buvo okupuota, dėl to jos centras perkeltas į Kaišiadoris. Lenkijai atitekusioje apskrities dalyje sudaryta atskira Trakų apskritis, kuri 1922 m. sujungta su Vilniaus apskritimi į Vilniaus-Trakų apskritį (su centru Vilniuje).
Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, abi apskritys buvo sujungtos, o 1940 m. vasario 18 d. apskrities centras atkeltas į Trakus. 1941 m. dalis apskrities perduota naujai Eišiškių apskričiai. Antrojo pasaulinio karo metais 1941–1944 m. Trakų apskritis įėjo į Trečiojo Reicho Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardą.
1946 m. Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių valsčiai perduoti naujai atkurtai Kaišiadorių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Daugų rajonui (8 apylinkės), Eišiškių rajonui (30 apylinkių), Jiezno rajonui (7 apylinkės), Vievio rajonui (23 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (2 apylinkės).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1919 m. | 17 valsčių: Aukštadvario valsčius, Darsūniškio valsčius, Dusmenų valsčius, Gegužinės valsčius, Kaišiadorių valsčius, Kietaviškių valsčius, Kruonio valsčius, Lentvario valsčius, Onuškio valsčius, Rūdiškių valsčius, Semeliškių valsčius, Trakų valsčius, Užuguosčio valsčius, Valkininkų valsčius, Vievio valsčius, Žaslių valsčius, Žiežmarių valsčius | |||
| 1923-09 (išsamiau) | 2191 | 78 636 | 9 valsčiai: Aukštadvario valsčius, Kaišiadorių valsčius, Kietaviškių valsčius, Kruonio valsčius, Onuškio valsčius, Semeliškių valsčius, Vievio valsčius, Žaslių valsčius, Žiežmarių valsčius | 1255 gyvenvietės:[1] 11 miestelių, 471 kaimas, 7 bažnytkaimiai, 174 dvarai ir palivarkai, 569 vienkiemiai, 23 kitos gyvenvietės |
| 1932 m. | 1456 | 87 117 | 9 valsčiai ir 95 seniūnijos [2] | |
| 1938 m. | 2146 | 99 388 | ||
| 1940 m. | 11 valsčių:[3]Aukštadvario valsčius, Eišiškių valsčius, Kaišiadorių valsčius, Onuškio valsčius, Rūdiškių valsčius, Semeliškių valsčius, Trakų valsčius, Vievio valsčius, Valkininkų valsčius, Žaslių valsčius, Žiežmarių valsčius | 1 miestas: Trakai | ||
| 1942 m. | 108 500 | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 2809 | 10 valsčių ir 103 apylinkės [4] | 3 miestai: Eišiškės, Lentvaris, Trakai | |
| 1950-01-19 | 102 apylinkės [5] | |||
Valsčiai
redaguotiApskrities valsčiai 1920–1950 m.:
| Pavadinimas | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Aukštadvario valsčius | 1924–1950 | Aukštadvaris |
| Eišiškių valsčius | 1940–1941, 1944–1950 | Eišiškės |
| Kaišiadorių valsčius | 1920–1946 | Kaišiadorys |
| Kalesninkų valsčius | 1947–1950 | Kalesninkai |
| Kietaviškių valsčius | 1921–1940 | Kietaviškės |
| Kruonio valsčius | 1920–1940 | Kruonis |
| Lentvario valsčius | 1941–1944, 1947–1950 | Lentvaris |
| Onuškio valsčius | 1921–1950 | Onuškis |
| Rūdiškių valsčius | 1921–1923, 1940–1950 | Rūdiškės |
| Semeliškių valsčius | 1921–1950 | Semeliškės |
| Trakų valsčius | 1940–1950 | Trakai |
| Valkininkų valsčius | 1940–1950 | Valkininkai |
| Vievio valsčius | 1921–1950 | Vievis |
| Žaslių valsčius | 1920–1946 | Žasliai |
| Žiežmarių valsčius | 1920–1946 | Žiežmariai |
Literatūra
redaguoti- Trakų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 332
- Trakų apskritis (1919–1950). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1029–1030
- Trakų apskritis (1919–1950). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 384
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
- Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 159
- LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Trakų apskritis (1919–1950), Kas yra Trakų apskritis (1919–1950)? Ką reiškia Trakų apskritis (1919–1950)?