Toyota Celica

Toyota Celica
Bendra informacija
Gamintojas	Toyota
Metai	1970–2005
Chronologija
Prieš tai	Toyota 2000GT
Po to
Kėbulas ir važiuoklė
Klasė	Sportinis Kupė
Variklis ir transmisija
Išmatavimai
Kita informacija
Panašūs automobiliai

Toyota Celica vardu buvo pavadinta sportinių japoniškų automobilių serija, gyvavusi 35 metus (1970-2005). Celica pavadinimas yra išvestas iš lotyniško žodžio coelica (tariama selika), kas reiškia dangiškas.

Pirmoji karta / A20/35 serija (1970-1977)

2000GT modelis tapo Toyota Celica serijos pradininku. 1970 m. buvo pagaminta pirmoji Toyota Celica (tam tikrą laiką Japonijos rinkai skirtos Celica buvo pardavinėjamos su 2000GT prekiniu ženklu).

Kėbulo dizainas buvo naujoviškas ir suteikė automobiliui išskirtinumo. Toyota Celica buvo pradėta pardavinėti ne tik Japonijoje, bet ir JAV, todėl skirtingoms rinkoms skirti modeliai šiek tiek skyrėsi. Pagrindiniai skirtumai buvo pastebimi komplektuojamų variklių gamoje. Japonijos rinkai buvo išleistos ET, LT, ST ir GT modifikacijos, turėjusios įvairius variklius: nuo ekonomiškų T/2T (1,4 l ir 1,6 l darbinio tūrio) iki galingo varianto su papildoma sportine važiuokle. Tuo tarpu JAV rinkai skirti modeliai buvo leidžiami išskirtinai su 8R-C (1,9 l, SOHC, 4 cilindrai eilėje, 108 AG) varikliu ir 4 laipsnių mechanine pavarų dėže.

1972 metais JAV skirtas modelis pradėtas tiekti su atnaujintu 18R-C varikliu (2 l, , 4 cilindrai eilėje, 97 AG). Nors darbinis tūris ir buvo padidintas, bet dėl sumažinto suspaudimo laipsnio galia truputėlį sumažėjo. Atsirado galimybė automobilį pasirinkti su trijų laipsnių automatine pavarų dėže. Šių automobilių patikimumas ir kėbulo dizaino bruožų panašumas su Ford Mustang leido Toyota koncernui gerai įsitvirtinti Amerikos rinkoje.

Pirmos kartos Celica susilaukė didelio pasisekimo. Toyota pardavimai išaugo. Praėjus 4 metams nuo pirmosios Celica išleidimo ir Amerikoje išleidžiama GT modifikacija. Didžiausi pakeitimai buvo atlikti kėbulo dizaine ir pakaboje. 1975 m. 18R-C variklis pakeičiamas į atnaujintą R serijos 20R (2,2 l, SOHC, 4 cilindrai eilėje, 90-96 AG). 1976 m. išleidžiamas pirmas modelis su hečbeko tipo kėbulu. Galinė kėbulo dalis dar labiau supanašėjo su Ford Mustang.

Antroji karta / A40 serija (1978-1981)

1978 m. Toyota inžinieriai išleido antros kartos Toyota Celica. Kėbulo formos buvo visiškai atnaujintos. II kartos Celica, kaip ir pirmoji, susilaukia pasaulinio pripažinimo.

Po metų - 1979 - šalia ST/GT pristatoma nauja modifikacija, pavadinta Toyota Celica Supra. Šioje modifikacijoje pirmą kartą sumontuotas Toyota EFI (angl. Electronic Fuel Injection) variklis vietoje karbiuratorinio varianto. Variklis pavadintas 4M-E (2,6 l, SOHC EFI, 6 cilindrai eilėje, 110 AG ir 136 Nm) ir suteikė Celica Supra 20 AG pranašumą palyginti su Celica GT. Bet naujasis motoras buvo gerokai sunkesnis už 20R variantą, todėl naudingos galios išlošta beveik nebuvo. Supra modifikacija taip pat turėjo prailgintą važiuoklės variantą. Inžinieriai Celica Supra sumontavo priekines groteles, labai panašias į pradininko 2000GT.

1980 m. šiek tiek atnaujina Toyota Celica išvaizda, o 1981 metais atnaujinamas pasenęs 20R variklis, kuris pavadinamas 22R (2,4 l, SOHC, 4 cilindrai su karbiuratoriumi, 96 AG (pažymėtina, kad R serijos variklių atnaujinimai buvo nukreipti į sukimo momento, o ne galios didinimą)). 22R buvo montuojamas į ST ir GT versijas. 1981 m. atnaujinamas ir Celica Supra variklis 4M-E, kuris pavadintas 5M-E (2,8 l, EFI SOHC, 6 cilindrai eilėje, 116 AG ir 145 Nm).

Trečioji karta / A60 serija (1982-1985)

1982 m. išleidžiama trečios kartos Toyota Celica. Naujoji serija sulaukia daug pakeitimų. Labiausiai pastebimas vizualinis skirtumas – „išlendantys“ priekiniai žibintai. Taip pat kėbulo formos įgavo kampuotumo ir agresyvumo. Celica Supra modifikacijos išvaizda šiek tiek skyrėsi nuo kitų versijų.

5M-E variklis atnaujintas ir išleista jo versija, pavadinta 5M-GE (2,8 l, EFI DOHC, 6 cilindrai eilėje, 145-161 AG ir 155-169 Nm). Dar vienas Celica Supra išskirtinis bruožas – nepriklausoma galinė pakaba.

Tam, kad užpildytų atsivėrusią spragą tarp ST (GT) ir versijų, 1982 m. išleista GT-S (Sport) modifikacija. Celica GT-S, kaip ir Celica Supra, turėjo nepriklausomą galinę pakabą bei Supra interjero apdailą.

1983 m. į Celica GT/GT-S pradėtas montuoti 22R-E (2.4 l, EFI SOHC, 4 cilindrai eilėje, 105-116 AG ir 137-140 Nm) variklis.

1984 metais Celica kėbulas atnaujinamas, dizaineriai suteikia automobiliui patrauklesnes formas. Toyota Celica pardavimai tiesiog puikūs. Tais pačiais metais į Celica ST pradėti montuoti 22R-E varikliai. Atsiranda Celica Supra veriantas su automatine ECT (angl. Electronically Controlled Transmission) pavarų dėže, turinčia Normal ir Sport režimus. 1985 m. išleistas pirmasis Toyota Celica kabrioletas, pavadintas Sunchaser.

Ketvirtoji karta / T160 serija (1986-1989)

1986 m. Supra modifikacija atskiriama nuo Celica serijos ir išleidžiama kaip atskiras modelis. Ketvirtos kartos Celica perkuriama iš naujo ir tampa priekiniais ratais varomu modeliu. Išvaizda pasikeičia, netenka tokio kampuotumo, būdingo Supra. Visi montuojami varikliai taip pat atnaujinami – R seriją pakeičia naujoji S serija. Variklių gama: Celica ST - 2S-E (2 l, EFI SOHC, 4 cilindrai eilėje, 97 AG ir 118 Nm), Celica GT - 3S-FE (2 l, EFI DOHC, 4 cilindrai eilėje) ir Celica GT-S - 3S-GE (2 l, EFI DOHC, 4 cilindrai eilėje, 135 AG ir 125 Nm). Visos modifikacijos leidžiamos su kupė ir hečbeko kėbulo tipais.

Atskirta Toyota Supra nebuvo toks pelningas projektas – kaina buvo pakankamai aukšta ir tai labai atsiliepė pardavimams.

Vis augantis Toyota Celica populiarumas, ir tai, kad Toyota koncernui reikėjo platformos sportiniam modeliui, kuris atstovautų kompaniją pasauliniame automobilių sporte, sudarė prielaidas atsirasti naujai, galingai, keturiais ratais varomai Toyota Celica modifikacijai. Taip 1988 m. atsirado Celica GT-4 (All-Trac JAV rinkoje). Ketvirtos kartos Celica GT-4 buvo įmontuota 3S-GE variklio Turbo versija, pavadinta 3S-GTE (2 l, EFI 16V , 4 cilindrai eilėje su turbokompresoriumi, 180 AG ir 180 Nm). Tai buvo pirmoji Celica su turbokompresoriniu varikliu. Toyota inžinieriai, sugebėję iš 2 litrų variklio išgauti 200 AG, sukūrė modelį automobilių sportui.

Penktoji karta / T180 serija (1990-1993)

1990 m. buvo išleista penktoji Celica karta. Automobilio kėbulo dizainas buvo visiškai pakeistas: Celica visiškai neteko kampuotumo, įgavo glotnumo, kėbulas tapo pastebimai pūstas į šonus. Vienintelis išvaizdos panašumas su praeita karta buvo „išlendančios“ lempos, bet ir jos buvo daug geriau įkomponuotos į bendrą automobilio išorės vaizdą. Kėbulą, kaip ir anksčiau, buvo galima rinktis iš dviejų tipų – hečbeko ir kupė. Automobilio priekis buvo pažemintas, o galas šiek tiek pakeltas – tai automobiliui suteikė daugiau sportiškumo ir agresyvumo. Pakeitimai buvo atlikti ne tik automobilio išvaizdoje: pakeisti ir kai kurie techniniai sprendimai. Labai išryškėjo skirtumai tarp skirtingiems regionams skirtų automobilių techninių charakteristikų.

JAV buvo išleistos 5 automobilio modifikacijos: ST, GT, GT Convertible, GT-S ir All-Trac. Celica ST komplektuota su 4A-FE (1.6l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 104AG), Celica GT/GT-S komplektuota su 5S-FE (2.0/2.2l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 130-135AG/145Nm), Celica All-Trac komplektuota su patobulintu 3S-GTE (2.0l d.t., EFI Turbo DOHC, eilėje 4 cilindrai, 200AG/200Nm). Ant 3S-GTE pradėtas montuoti oru aušinamas tarpinis oro aušintuvas.

Japonijoje Toyota automobiliuose buvo montuojami galingi varikliai: Celica ST 3S-FE (1.6l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 125AG). Celica GT komplektuota su 5S-FE (2.0l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 135AG). O amerikietiškąjį GT-S pakeitė galinga GT-I modifikacija. Celica GT-I komplektuota su supaprastinta 3S-GTE variklio versija, pavadinta 3S-GE (2.0l d.t., EFI DOHC 16v, eilėje 4 cilindrai, 165AG). GT-4 versija irgi buvo varoma galingesnės 3S-GTE versijos (2.0l d.t., EFI Turbo DOHC 16v, eilėje 4 cilindrai, 225AG). Japoniškoje GT-4 versijoje pagal pirkėjo pageidavimą buvo montuojamos (4 wheel steering) ir (Actively Controlled Suspension) sistemos.

Europos rinkai rinkai Toyota atskirų modifikacijų nekūrė, dalis buvo paimta iš JAV, dalis iš Japonijai skirtų automobilių. Senajame žemyne buvo galima įsigyti: bazinę Celica ST su 4A-FE (1.6l d.t., EFI DOHC, eilėje 4 cilindrai, 115AG), tai JAV skirta modifikacija su šiek tiek pakelta galia. Vietoje amerikietiškųjų GT ir GT-S Europa sulaukė galingosios GT-I versijos, kurios galia buvo truputėlį sumažinta lyginant su Japonijos rinkai skirtais modeliais. Montuojamas tas pats 3S-GE variklis (2.0l d.t., EFI DOHC 16v, eilėjė 4 cilindrai, 156AG). 1992 metais Europos rinkai buvo išleista speciali GT-4 modifikacija pavadinta Carlos Saintz, kuri pasižymėjo padidinta galia ir papildomos įrangos gausa.

Šeštoji karta / T200 serija (1994-1999)

1994 m. Celica flagmanas – GT-4 (dar žinoma GT-FOUR, All-Trac, Turbo AWD vardu) versija su turbokompresoriumi ir visų varančiųjų ratų transmisija. Pagrindinė GT-4 misija buvo Pasaulio ralio čempionato WRC nuostatų atitikimas (norint dalyvauti čempionate reikia važiuoti serijiniu automobiliu). Nors ir nedideliais kiekiais ji buvo parduodama beveik visose pagrindinėse pasaulio rinkose: Japonijoje, Australijoje, Europoje ir Britanijoje. Tik JAV GT-4 nebuvo parduodamas. Taip pat amerikiečiams tiekiamos Celica turėjo kiek silpnesnius variklius, o Japonijai – galingesnius.

Šiandien VI kartos GT-4 sutinkama retai. Dažnesni modeliai - Celica ST ir Celica GT, kurių turėjo pakakti skirtingus poreikius turintiems pirkėjams.

Labiausiai pastebimi vizualiniai pasikeitimai nuo ankstesnių versijų. Atsisakyta pakeliamų priekinių žibintų. Vietoje jų montuojami keturi apvalūs. Pakito ir kėbulo forma: vizualiai automobilio priekinė dalis atrodo lyg pakelta. Interjero surinkimas bei medžiagos išliko kokybiški. Taip pat didelis dėmesys skirtas ergonomikai (vietai kojoms bei sėdintiems gale).

Pasikeitimai iš techninės pusės buvo pakankamai minimalūs. VI kartos Celica važiuoklėje priekyje montuoti , o gale komponentai. Išskirtinis naujas dalykas: moderni priekinė pakaba, kuri Europoje buvo montuojama tik kaip papildoma įranga GT versijoms bei standartinė GT-4.

Silpniausia modifikacija derinta su 1,8 litrų varikliu, o 2 litrų varikliui padidinta maksimali galia. Bazinis ST modelis buvo išleistas su ekonominės klasės 7A-FE varikliu (1,8 l, EFI DOHC 16V, eilėje 4 cilindrai, 116 AG / 85 kW). Galingesnė GT modifikacija turėjo 3S-GE variklį (2,0 l, EFI DOHC 16V, eilėje 4 cilindrai, 175 AG / 129 kW), o Turbo AWD – 242 AG / 178 kW variklį su turbokompresoriumi.

Po kosmetinio atnaujinimo 1996 m. pabaigoje europinių Celica GT variklio maksimali galia apribota iki 170 AG / 125 kW. JAV GT modifikacijos turėjo didesnio darbinio tūrio, bet silpnesnį 5S-FE agregatą (2,2 l, EFI DOHC 16V, eilėje 4 cilindrai, 132 AG / 97 kW), o ST maksimali galia siekė tik 106 AG / 78 kW. Modelių su pakaba JAV nebuvo.

Japonijoje Celica buvo žymimos kitaip. 2,0 l variklius turėjo SS-I (3S-FE, 140 AG), SS-II (3S-GE, 180 AG), SS-III (3S-GE, 180 AG, vėliau 3S-GE su VVT-i Beams, 200 AG) bei GT-FOUR (3S-GE su turbokompresoriumi, 255 AG) modifikacijos.

Kai kurios SS-III versijos buvo komplektuojamos su LSD (visur kitur šį privalumą turėjo tik GT-4).

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje sportinių automobilių populiarumas sumenko, o jų vietą užėmė SUV (padidinto pravažumo automobiliai) bei vienatūriai.

1995 m. buvo išleista Toyota Celica Convertible. Atviras modelis, sukurtas panaudojus GT bazę. 1996 m. buvo atlikti Celica kosmetiniai atnaujinimai (naujo modelio buferiai, slenksčiai, posūkių žibintai). Tačiau paklausa vis tiek buvo gerokai mažesnė nei buvo tikėtasi.

1998 m. nutraukta ST modifikacijos gamyba. 1999 m. atsisakyta kupė kėbulo tipo (hečbekų ir kabrioletų gamyba tęsiama).

Oficialiai VI kartos Celica buvo gaminama iki 1999 m.

Septintoji karta / T230 serija (2000-2006)

Po VI kartos Celica nepasisekimo rinkos segmente dominavo Honda su savo Civic ir modeliais, kurie buvo galingesni ir greitesni.

1999 m. galutinai nutraukiama ankstesnė serija. Netrukus buvo paskelbta apie Toyota Celica VII kūrimą.

Kartu su Yamaha pradedamas kurti visiškai naujas variklis, galintis pralenkti konkurentus. Pasibaigus Honda patento galiojimo laikui, Toyota sukuria savo technologijos variantą (variable valve timing with lift and inteligence). Ši technologija leido išgauti 192 AG galią iš 1,8l darbinio tūrio variklio. Pasitelkę naujus pasiekimus Toyota ir Yamaha sukuria naująjį variklį 2ZZ-GE (1.8l d.t., VVTl-i, eilėje 4 cilindrai, 192 AG), variklio blokas visiškai aliumininis).

Pirmą kartą Celica VII konceptas pristatomas 1999 m. Detroito tarptautinėje automobilių parodoje. Kitais metais pradedama modelio masinė gamyba. Serijinis modelis Europoje išleidžiamas dvejomis modifikacijosmis su 1.8l VVTl-i varikliu: 143 AG ir 192 AG. Vėlgi JAV rinkai didžiausias variklio galingumas šiek tiek apribotas, Japonijoje - padidintas.

2004 m. paskelbiama, kad nuo 2005 m. visiškai nutraukiama Toyota Celica gamyba, nes nėra pakankamos paklausos.

Nuorodos

• Celica istorija, 1971-2005 m. (angl.)
• Lietuvos Toyota Celica klubas