Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Tomas Moras

  • Pagrindinis puslapis
  • Tomas Moras
Tomas Moras
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tomas Moras
Hanso Holbeino Jaunesniojo portretas, 1527 m.
Gimė 1478 m. vasario 7 d.
Londone
Mirė 1535 m. liepos 6 d. (57 metai)
Londone
Veikla anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas
Vikiteka Tomas Moras
Parašas

Seras Tomas Moras (angl. Thomas More, 1478 m. vasario 7 d. Londone – 1535 m. liepos 6 d.), Katalikų Bažnyčioje šv. Tomas Moras – anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, knygos „Utopija“ autorius, kankinys. Anglijos lordas kancleris nuo 1529 iki 1532 m.

Minimas birželio 22 d; kankinystė – liepos 6 d.

Biografija

Tomas Moras gimė teisėjo Džono Moro šeimoje. Vaikystėje mokėsi Šv. Antonijaus mokykloje, tuo metu tai buvo viena geriausių Londono mokyklų. Būdamas 12-kos metų berniukas, jau tarnavo kaip pažas aukštų Anglijos kanclerio bei arkivyskupo namuose. Nuo 1492 m., įstojęs su minėto arkivyskupo pagalba, Oksfordo universitete studijavo teisę, mokėsi graikų kalbos, paskui pasirinko teisę ir buvo advokatas bei teisėjas.

1529 m. jis buvo paskirtas Anglijos kancleriu. Buvo pirmas pasaulietis pakviestas būti Anglijos didžiuoju lordu kancleriu. Draugavo su Erazmu Roterdamiečiu, studijavo šv. Augustino raštus ir parašė atnešusią jam šlovę „Utopiją“. Tomas buvo labai artimas pačiam karaliui. Jis lengvai kalbėjo ir rašė tiek anglų, tiek lotynų kalba; darė vertimus iš graikų kalbos. 1505 metais vedė, susilaukė 3 dukterų ir vieno sūnaus, nors prieš tai kurį laiką rimtai svarstė, tarp pasaulietinio ir vienuolio gyvenimo pasirinkimo. Teigiama, kad link pasaulietinio gyvenimo Morą palenkė ambicijos ir siūlomos aukštos pareigos.

Tomas Moras nuolat mokėsi. Atsikėlęs antrą valandą nakties, mokydavosi iki septintos valandos vakaro, po to dalyvaudavo mišiose. Buvo tretininkas ir uoliai vykdė savo pareigas: prie rytinių ir vakarinių maldų pridėdavo septynias psalmes ir šventųjų litanijas. Dažnai pėsčias lankydavo aplinkines šventąsias vietas ir prieš kiekvieną išmėginimą priimdavo komuniją, – tai tuomet buvo neįprasta. Per pusryčius, pietus ir vakarienę viena iš dukterų skaitydavo Šventąjį Raštą. Jis giedojo parapijos chore, patarnavo mišioms, dalyvavo parapijos gyvenime, dosniai šelpė beturčius ir nuomodavo namus, kad turėtų kur priglausti senelius, ligonius ir vargšus.

Kai Anglijon pradėjo veržtis protestantizmas, Tomas savo raštais smerkė jų mintis, savo veikaluose kritikavo Liuterį, kalbėjo apie galutinius dalykus – mirtį, Dievo teismą, pragarą ir rojų.

Konfliktas su karaliumi ir mirtis

Tuo metu karalius Henrikas VIII sugalvojo atsiskirti nuo savo teisėtos žmonos ir vesti diplomato Tomo Boleino dukterį. Kancleris tam nepritarė ir užsitraukė karaliaus nemalonę. Savinantis karaliui bažnytinę jurisdikciją ir skelbiantis vyriausia bažnyčios galva, Tomas pasitraukė iš užimamų pareigų ir viešojo gyvenimo, pažadėdamas karaliui daugiau viešai nekalbėti nei apie jo žmoną, nei apie Anglijos Bažnyčią, nors ir toliau slapčia lankė ištremtąją karalienę, skatino kitus ją remti, ir net parašė kelis protestantizmą kritikuojančius veikalus. Tomas Moras atsisakė pasirašyti priesaiką, kurioje Henrikas VIII vadinamas aukščiausia Bažnyčios galva ir, nepaisant jo padėties, didžiulio visuomenės palaikymo bei didelių nuopelnų, buvo įkalintas Londono Taueryje.

Karaliaus skirti teisėjai, nors ir bandė įkalbėti užsispyrusį Morą, apkaltino jį išdavyste šaliai ir pasmerkė myriop nukirsdinimu. Katalikai Anglijoje tuo metu būdavo kariami ir ketvirčiuojami, tačiau Morui teismas padarė išimtį ir jis buvo nukirsdintas. Sėdėdamas kalėjime, parašė „Paguodą vargdieniams“, „Traktatą apie Kristaus kančią“ ir „Pamaldžius apmąstymus“.

Užlipęs ant ešafoto, juokavo, prašė už jį melstis ir paliudyti, kad mirė būdamas ištikimas karaliui, bet dar ištikimesnis Dievui. Paskui sukalbėjo Miserere, guosdamas budelį pajuokavo, pats užsirišo akis ir padėjo galvą ant trinkos. Tai įvyko 1535 m. liepos 6 d. Nukirsta jo galva išgulėjo ant ešafoto ištisą mėnesį ir turėjo būti įmesta į Temzę, bet dukra Margaret ją išpirko ir palaidojo.

Paskelbimas šventuoju

Tomas Moras Katalikų Bažnyčios pripažintas kankiniu, mirusiu už Bažnyčią ir tikėjimą. Popiežius Leonas XIII jį paskelbė šventuoju kankiniu, o 2000 m. spalio 31 d. Jonas Paulius II – politikų globėju.

Portrete Tomas Moras vaizduojamas kaip to meto bajoras, ramaus giedro veido, su kanclerio drabužiais ir ordino grandine ant kaklo.

Darbai

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –
Tomas Moras
Žymiausi darbai
  • 1516 m. - Utopija;
  • 1522 m. – ;
  • 1523 m. – ;
  • 1529 m. – ;
  • 1533 m. – .
   Šis straipsnis apie Anglijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 03 Lie, 2025 / 12:02

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tomas Moras, Kas yra Tomas Moras? Ką reiškia Tomas Moras?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Tomas MorasHanso Holbeino Jaunesniojo portretas 1527 m Gime 1478 m vasario 7 d LondoneMire 1535 m liepos 6 d 57 metai LondoneVeikla anglu advokatas rasytojas humanistas politikasVikiteka Tomas MorasParasas Seras Tomas Moras angl Thomas More 1478 m vasario 7 d Londone 1535 m liepos 6 d Kataliku Baznycioje sv Tomas Moras anglu advokatas rasytojas humanistas politikas knygos Utopija autorius kankinys Anglijos lordas kancleris nuo 1529 iki 1532 m Minimas birzelio 22 d kankinyste liepos 6 d BiografijaTomas Moras gime teisejo Dzono Moro seimoje Vaikysteje mokesi Sv Antonijaus mokykloje tuo metu tai buvo viena geriausiu Londono mokyklu Budamas 12 kos metu berniukas jau tarnavo kaip pazas aukstu Anglijos kanclerio bei arkivyskupo namuose Nuo 1492 m įstojes su mineto arkivyskupo pagalba Oksfordo universitete studijavo teise mokesi graiku kalbos paskui pasirinko teise ir buvo advokatas bei teisejas 1529 m jis buvo paskirtas Anglijos kancleriu Buvo pirmas pasaulietis pakviestas buti Anglijos didziuoju lordu kancleriu Draugavo su Erazmu Roterdamieciu studijavo sv Augustino rastus ir parase atnesusia jam slove Utopija Tomas buvo labai artimas paciam karaliui Jis lengvai kalbejo ir rase tiek anglu tiek lotynu kalba dare vertimus is graiku kalbos 1505 metais vede susilauke 3 dukteru ir vieno sunaus nors pries tai kurį laika rimtai svarste tarp pasaulietinio ir vienuolio gyvenimo pasirinkimo Teigiama kad link pasaulietinio gyvenimo Mora palenke ambicijos ir siulomos aukstos pareigos Tomas Moras nuolat mokesi Atsikeles antra valanda nakties mokydavosi iki septintos valandos vakaro po to dalyvaudavo misiose Buvo tretininkas ir uoliai vykde savo pareigas prie rytiniu ir vakariniu maldu pridedavo septynias psalmes ir sventuju litanijas Daznai pescias lankydavo aplinkines sventasias vietas ir pries kiekviena ismeginima priimdavo komunija tai tuomet buvo neįprasta Per pusrycius pietus ir vakariene viena is dukteru skaitydavo Sventajį Rasta Jis giedojo parapijos chore patarnavo misioms dalyvavo parapijos gyvenime dosniai selpe beturcius ir nuomodavo namus kad turetu kur priglausti senelius ligonius ir vargsus Kai Anglijon pradejo verztis protestantizmas Tomas savo rastais smerke ju mintis savo veikaluose kritikavo Liuterį kalbejo apie galutinius dalykus mirtį Dievo teisma pragara ir roju Konfliktas su karaliumi ir mirtis Tuo metu karalius Henrikas VIII sugalvojo atsiskirti nuo savo teisetos zmonos ir vesti diplomato Tomo Boleino dukterį Kancleris tam nepritare ir uzsitrauke karaliaus nemalone Savinantis karaliui baznytine jurisdikcija ir skelbiantis vyriausia baznycios galva Tomas pasitrauke is uzimamu pareigu ir viesojo gyvenimo pazadedamas karaliui daugiau viesai nekalbeti nei apie jo zmona nei apie Anglijos Baznycia nors ir toliau slapcia lanke istremtaja karaliene skatino kitus ja remti ir net parase kelis protestantizma kritikuojancius veikalus Tomas Moras atsisake pasirasyti priesaika kurioje Henrikas VIII vadinamas auksciausia Baznycios galva ir nepaisant jo padeties didziulio visuomenes palaikymo bei dideliu nuopelnu buvo įkalintas Londono Taueryje Karaliaus skirti teisejai nors ir bande įkalbeti uzsispyrusį Mora apkaltino jį isdavyste saliai ir pasmerke myriop nukirsdinimu Katalikai Anglijoje tuo metu budavo kariami ir ketvirciuojami taciau Morui teismas padare isimtį ir jis buvo nukirsdintas Sededamas kalejime parase Paguoda vargdieniams Traktata apie Kristaus kancia ir Pamaldzius apmastymus Uzlipes ant esafoto juokavo prase uz jį melstis ir paliudyti kad mire budamas istikimas karaliui bet dar istikimesnis Dievui Paskui sukalbejo Miserere guosdamas budelį pajuokavo pats uzsiriso akis ir padejo galva ant trinkos Tai įvyko 1535 m liepos 6 d Nukirsta jo galva isgulejo ant esafoto istisa menesį ir turejo buti įmesta į Temze bet dukra Margaret ja ispirko ir palaidojo Paskelbimas sventuoju Tomas Moras Kataliku Baznycios pripazintas kankiniu mirusiu uz Baznycia ir tikejima Popiezius Leonas XIII jį paskelbe sventuoju kankiniu o 2000 m spalio 31 d Jonas Paulius II politiku globeju Portrete Tomas Moras vaizduojamas kaip to meto bajoras ramaus giedro veido su kanclerio drabuziais ir ordino grandine ant kaklo DarbaiVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Tomas Moras Zymiausi darbai1516 m Utopija 1522 m 1523 m 1529 m 1533 m Sis straipsnis apie Anglijos asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 05, 2025

    Lenkijos vėliava

  • Liepa 05, 2025

    Lenkijos Karalystė

  • Liepa 05, 2025

    Leipcigo mūšis

  • Liepa 05, 2025

    Leideno universitetas

  • Liepa 06, 2025

    Leiboristų partija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje