Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija tarptautinė sutartis kuria siekiama žmones ir aplinką apsaugoti

Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija

  • Pagrindinis puslapis
  • Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija
Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija – tarptautinė sutartis, kuria siekiama žmones ir aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Ji buvo pasirašyta 1979 m. lapkritį ir įsigaliojo 1983 m. kovą. Šią konvenciją yra ratifikavusi 51 šalis.

Priežastys

Vienas iš XX a. priimtų sprendimų, kuriuo siekta sumažinti vietinę oro taršą, buvo gamyklų su aukštesniais kaminais statymas. Tai lėmė, kad teršalai su oro srovėmis pasiekdavo aukštesnius atmosferos sluoksnius ir nukeliavę ilgus atstumus iškrisdavo toli nuo jų šaltinio. Ryškiausi to požymiai buvo pastebėti septintajame dešimtmetyje Skandinavijoje, kur iš kitų Europos valstybių atkeliavę ir su lietumi iškritę sieros junginiai pakenkė vandens ekosistemoms. Rūgštusis lietus taip pat buvo pradėjęs kenkti Centrinės ir Rytų Europos miškams.

Istorija

Reaguojant į padažnėjusį rūgštųjį lietų, 1979 m. lapkričio 13 d. visos Europos valstybės, įskaitant ir Sovietų Sąjungą, kartu su JAV ir Kanada Ženevoje pasirašė Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją. Tai buvo pirmasis pasaulyje tokio masto susitarimas dėl oro taršos mažinimo. Konvencija įsigaliojo 1983-iaisiais. Vėliau prie jos buvo pridėti septyni konkrečius taršos mažinimo reikalavimus įvardinantys protokolai.

Struktūra

Valstybės narės privalo kurti ir įgyvendinti oro taršos mažinimo strategijas, naudojant geriausias tuo metu prieinamas technologijas. Šalys taip pat turi skelbti apie įgyvendinamas priemones, dalintis technine bei moksline patirtimi, matuoti teršalų kiekius ir atvirai skelbti šią informaciją. Pati konvencija neįvardina taršos mažinimo reikalavimų, tai atlieka prie jos pridėti papildomi protokolai.

1985 m. Helsinkyje priimtas protokolas reikalavo sumažinti sieros junginių išmetimus 30% iki 1993 m. matuojant pagal 1980 m. kiekį. Jis įsigaliojo 1987 metais. Iki 1993 m. visos valstybės narės įvykdė šiuos reikalavimus, o vienuolika iš jų išmetimus sumažino daugiau nei 60%. 1994 m. Osle šis protokolas buvo atnaujintas, toliau pratęsiant įpareigojimus ir nustatant skirtingus sieros junginių mažinimo reikalavimus kiekvienai šaliai. Šis protokolas įsigaliojo 1998-aisiais.

1988 m. Sofijos mieste prie konvencijos buvo pridėtas protokolas, nukreiptas į azoto oksidų mažinimą. Juo reikalaujama visų pirma neviršyti teršalų išmetimo, buvusio 1987 metais, kiekio, o vėliau jį palaipsniui mažinti. Iš 25 protokolą patvirtinusių valstybių, pirmąjį uždavinį yra pavykę įvykdyti devyniolikai.

1991 m. buvo priimtas protokolas, įpareigojantis mažinti lakiųjų organinių junginių patekimą į aplinką. Jis įsigaliojo 1997 metais.

1998 m. susitikimo Orhuso mieste metu, susitarta dėl dar dviejų protokolų. Pirmajame kalbama apie šešiolikos sunkiai yrančių organinių teršalų, tokių kaip pesticidų ar industrinių cheminių medžiagų, patekimo į aplinką mažinimą. Juo iš karto uždraudžiama kai kurių medžiagų gamyba ir nustatomi likusiųjų mažinimo tempai. 2009-aisiais šis protokolas buvo papildytas dar septyniomis cheminėmis medžiagomis.

Antrasis tais pačiais metais priimtas protokolas yra nustato teršalų, turinčių sunkiųjų metalų, ribojimą, ypač kadmio, švino ir gyvsidabrio.

Naujausiu protokolu, priimtu 1999 m., siekiama sumažinti eutrofikacijos mastą ir antžeminio ozono susidarymą.

Pagrindinis konvencijos sprendimų priėmimo organas yra kartą per metus vykstanti šalių narių atstovų konferencija, kurios metus aptariamas konvencijos įgyvendinimas ir tolimesnė veikla.

Nariai

Konvenciją yra ratifikavusi 51 valstybė, tarp kurių yra JAV, Kanada, Europos šalys, Rusija ir dalis Centrinės Azijos valstybių.

Poveikis

Konvencijos pastangomis Europoje buvo ženkliai sumažintas sieros dioksido, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių patekimas į aplinką. Lyginant 1990 metus su 2006, jų kiekis atitinkamai sumažėjo 70%, 35% ir 41%. Kituose regionuose taršos sumažėjimo mastai buvo mažesni.

Nuorodos

  • Oficialus puslapis
  • Konvencijos tekstas Archyvuota kopija 2011-11-19 iš Wayback Machine projekto. (en)

Išnašos

  1. The 1979 Geneva Convention on Long-range Transboundary Air Pollution Archyvuota kopija 2011-12-16 iš Wayback Machine projekto., UNECE
  2. The 1985 Helsinki Protocol on the Reduction of Sulphur Emissions or their Transboundary Fluxes by at least 30 per cent, UNECE
  3. The 1994 Oslo Protocol on Further Reduction of Sulphur Emissions Archyvuota kopija 2012-02-12 iš Wayback Machine projekto., UNECE
  4. The 1988 Sofia Protocol concerning the Control of Emissions of Nitrogen Oxides or their Transboundary Fluxes, UNECE
  5. The 1991 Geneva Protocol concerning the Control of Emissions of Volatile Organic Compounds or their Transboundary Fluxes, UNECE
  6. The 1998 Aarhus Protocol on Persistent Organic Pollutants (POPs), UNECE
  7. The 1998 Aarhus Protocol on Heavy Metals, UNECE
  8. The 1999 Gothenburg Protocol to Abate Acidification, Eutrophication and Ground-level Ozone, UNECE
  9. Alexandre Charles Kiss, Dinah Shelton. Guide to international environmental law. BRILL, 2007. P. 162–165
  10. [http://www.unece.org/env/lrtap/status/lrtap_st.html Status of ratification of The 1979 Geneva Convention on Long-range Transboundary Air Pollution as of 15 November 2011] Archyvuota kopija 2013-06-14 iš Wayback Machine projekto., UNECE
  11. UNECE’s Convention on Long-range Transboundary Air Pollution celebrates 30th Anniversary

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 18:10

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, Kas yra Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija? Ką reiškia Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija?

Tolimuju tarpvalstybiniu oro tersalu pernasu konvencija tarptautine sutartis kuria siekiama zmones ir aplinka apsaugoti nuo oro tarsos Ji buvo pasirasyta 1979 m lapkritį ir įsigaliojo 1983 m kova Sia konvencija yra ratifikavusi 51 salis Tolimuju tarpvalstybiniu oro tersalu pernasu konvencijos salys nares zalia spalva PriezastysVienas is XX a priimtu sprendimu kuriuo siekta sumazinti vietine oro tarsa buvo gamyklu su aukstesniais kaminais statymas Tai leme kad tersalai su oro srovemis pasiekdavo aukstesnius atmosferos sluoksnius ir nukeliave ilgus atstumus iskrisdavo toli nuo ju saltinio Ryskiausi to pozymiai buvo pastebeti septintajame desimtmetyje Skandinavijoje kur is kitu Europos valstybiu atkeliave ir su lietumi iskrite sieros junginiai pakenke vandens ekosistemoms Rugstusis lietus taip pat buvo pradejes kenkti Centrines ir Rytu Europos miskams IstorijaReaguojant į padaznejusį rugstujį lietu 1979 m lapkricio 13 d visos Europos valstybes įskaitant ir Sovietu Sajunga kartu su JAV ir Kanada Zenevoje pasirase Tolimuju tarpvalstybiniu oro tersalu pernasu konvencija Tai buvo pirmasis pasaulyje tokio masto susitarimas del oro tarsos mazinimo Konvencija įsigaliojo 1983 iaisiais Veliau prie jos buvo prideti septyni konkrecius tarsos mazinimo reikalavimus įvardinantys protokolai StrukturaValstybes nares privalo kurti ir įgyvendinti oro tarsos mazinimo strategijas naudojant geriausias tuo metu prieinamas technologijas Salys taip pat turi skelbti apie įgyvendinamas priemones dalintis technine bei moksline patirtimi matuoti tersalu kiekius ir atvirai skelbti sia informacija Pati konvencija neįvardina tarsos mazinimo reikalavimu tai atlieka prie jos prideti papildomi protokolai 1985 m Helsinkyje priimtas protokolas reikalavo sumazinti sieros junginiu ismetimus 30 iki 1993 m matuojant pagal 1980 m kiekį Jis įsigaliojo 1987 metais Iki 1993 m visos valstybes nares įvykde siuos reikalavimus o vienuolika is ju ismetimus sumazino daugiau nei 60 1994 m Osle sis protokolas buvo atnaujintas toliau pratesiant įpareigojimus ir nustatant skirtingus sieros junginiu mazinimo reikalavimus kiekvienai saliai Sis protokolas įsigaliojo 1998 aisiais 1988 m Sofijos mieste prie konvencijos buvo pridetas protokolas nukreiptas į azoto oksidu mazinima Juo reikalaujama visu pirma nevirsyti tersalu ismetimo buvusio 1987 metais kiekio o veliau jį palaipsniui mazinti Is 25 protokola patvirtinusiu valstybiu pirmajį uzdavinį yra pavyke įvykdyti devyniolikai 1991 m buvo priimtas protokolas įpareigojantis mazinti lakiuju organiniu junginiu patekima į aplinka Jis įsigaliojo 1997 metais 1998 m susitikimo Orhuso mieste metu susitarta del dar dvieju protokolu Pirmajame kalbama apie sesiolikos sunkiai yranciu organiniu tersalu tokiu kaip pesticidu ar industriniu cheminiu medziagu patekimo į aplinka mazinima Juo is karto uzdraudziama kai kuriu medziagu gamyba ir nustatomi likusiuju mazinimo tempai 2009 aisiais sis protokolas buvo papildytas dar septyniomis cheminemis medziagomis Antrasis tais paciais metais priimtas protokolas yra nustato tersalu turinciu sunkiuju metalu ribojima ypac kadmio svino ir gyvsidabrio Naujausiu protokolu priimtu 1999 m siekiama sumazinti eutrofikacijos masta ir antzeminio ozono susidaryma Pagrindinis konvencijos sprendimu priemimo organas yra karta per metus vykstanti saliu nariu atstovu konferencija kurios metus aptariamas konvencijos įgyvendinimas ir tolimesne veikla NariaiKonvencija yra ratifikavusi 51 valstybe tarp kuriu yra JAV Kanada Europos salys Rusija ir dalis Centrines Azijos valstybiu PoveikisKonvencijos pastangomis Europoje buvo zenkliai sumazintas sieros dioksido azoto oksidu ir lakiuju organiniu junginiu patekimas į aplinka Lyginant 1990 metus su 2006 ju kiekis atitinkamai sumazejo 70 35 ir 41 Kituose regionuose tarsos sumazejimo mastai buvo mazesni NuorodosOficialus puslapis Konvencijos tekstas Archyvuota kopija 2011 11 19 is Wayback Machine projekto en IsnasosThe 1979 Geneva Convention on Long range Transboundary Air Pollution Archyvuota kopija 2011 12 16 is Wayback Machine projekto UNECE The 1985 Helsinki Protocol on the Reduction of Sulphur Emissions or their Transboundary Fluxes by at least 30 per cent UNECE The 1994 Oslo Protocol on Further Reduction of Sulphur Emissions Archyvuota kopija 2012 02 12 is Wayback Machine projekto UNECE The 1988 Sofia Protocol concerning the Control of Emissions of Nitrogen Oxides or their Transboundary Fluxes UNECE The 1991 Geneva Protocol concerning the Control of Emissions of Volatile Organic Compounds or their Transboundary Fluxes UNECE The 1998 Aarhus Protocol on Persistent Organic Pollutants POPs UNECE The 1998 Aarhus Protocol on Heavy Metals UNECE The 1999 Gothenburg Protocol to Abate Acidification Eutrophication and Ground level Ozone UNECE Alexandre Charles Kiss Dinah Shelton Guide to international environmental law BRILL 2007 P 162 165 http www unece org env lrtap status lrtap st html Status of ratification of The 1979 Geneva Convention on Long range Transboundary Air Pollution as of 15 November 2011 Archyvuota kopija 2013 06 14 is Wayback Machine projekto UNECE UNECE s Convention on Long range Transboundary Air Pollution celebrates 30th Anniversary

Naujausi straipsniai
  • Liepa 10, 2025

    Uranas-235

  • Liepa 09, 2025

    Uralo federalinė apygarda

  • Liepa 12, 2025

    Urvų piešiniai

  • Liepa 10, 2025

    Urubambos slėnis

  • Liepa 10, 2025

    Ulrich Zwingli

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje