Tiumenės sritis

Tiumenės sritis (rus. Тюменская область) – sritis Rusijoje, Vakarų Sibire, Uralo federalinėje apygardoje. Ribojasi su Chantų Mansija šiaurėje, su Omsko sritimi rytuose, su Kazachstanu pietuose, su Sverdlovsko sritimi vakaruose. Administracinis centras – Tiumenė.

Tiumenės sritis
Тюменская область

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Uralo federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Vakarų Sibiro

Administracinis centras

Tiumenė

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Vladimiras Jakuševas

Gyventojų

3 373 000 (11)^[1]

Plotas

1 464 200 km² (3)^[2]

- vandens %

1,4 %

Tankumas

2,3 žm./km²

Vikiteka

Tiumenės sritisVikiteka

Į Tiumenės sritį įeina Chantų-Mansių autonominė apygarda ir Jamalo Nencų autonominė apygarda (šios 1993 m. gavo visateisį statusą Rusijos Federacijoje).

Geografija

redaguoti

Didžioji srities dalis yra Vakarų Sibiro lygumoje. Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -17 iki -29 °C, liepos mėnesio 14-18 °C. Metinis kritulių kiekis 200–600 mm. Dauguma upių priklauso Obės baseinui. Pagrindinės Tiumenės srities dalies (be Chantų Mansijos ir Jamalo Nencijos) upės yra Irtyšius, Išimas, Tobolas, Demjanka. Šiaurėje daug ežerų ir pelkių. Šiaurinėje dalyje vyrauja taiga, piečiau pereinanti į stepę.^[3]

Miestai

redaguoti

Didžiausi Tiumenės srities (be autonominių apygardų) miestai (2008 m., tūkst. gyventojų):

Tiumenė – 560,0
Tobolskas – 99,8
Išimas – 64,0
Jalutorovskas – 37,0
Zavodoukovskas – 25,1

Drauge su autonominėmis apygardomis. Pačioje srityje gyvena 1,325 mln. gyventojų
Drauge su autonominėmis apygardomis. Pačios srities plotas 161 800 km²
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Drauge su autonominėmis apygardomis. Pačioje srityje gyvena 1,325 mln. gyventojų

[2] Drauge su autonominėmis apygardomis. Pačios srities plotas 161 800 km²

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[1]

[2]

[3]