Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tiit Rein ViitsoGimė 1938 m kovo 4 d Talinas EstijaMirė 2022 m gruodžio 2 d 84 metai Veikla filologas profesoriusAlma ma
Tiit Rein Viitso
| Tiit-Rein Viitso | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. kovo 4 d. Talinas, Estija |
| Mirė | 2022 m. gruodžio 2 d. (84 metai) |
| Veikla | filologas, profesorius |
| Alma mater | Tartu universitetas |
| Vikiteka | Tiit-Rein Viitso |
Tytas Reinas Vytsas (est. Tiit-Rein Viitso, 1938 m. kovo 4 d. – 2022 m. gruodžio 2 d.) – estų filologas, Tartu universiteto profesorius.
Biografija
1946–1956 m. mokėsi vidurinėje mokykloje Tartu. 1956–1961 m. studijavo Tartu universitete, filologijos fakultete. 1961–1965 m. buvo Estų kalbos ir literatūros instituto aspirantas. 1965–1973 m. Tartu universiteto mokslinis bendradarbis.
1973–1993 m. dirbo mokslo darbuotoju Estų kalbos ir literatūros institute.
Nuo 1986 m. dirbo Tartu universitete, Estų kalbos katedroje, 1989–1991 m. dėstė Helsinkio universitete. Nuo 1989 m. buvo profesorius.
Moksliniai interesai
Vytsas per savo akademinę karjerą tyrė estų kalbą ir jos ryšius su artimomis ir tolimomis giminingomis kalbomis. Nuo studijų laikų pagrindine mokslinių interesų sritimi buvo Baltijos finų kalbų istorija, ypač kalbų, vartojamų Rygos ir Suomijos įlankų pakrantėse. Ilgainiui vis labiau gilinosi į Kuršo, Livonijos, Virumos istorinių sričių kalbas.
Vytsas paskelbė per 300 mokslo darbų. Tartu universitete diplominiam darbui buvo pasirinkęs temą „Vodų kalbos jūreivystės leksika“. 2012 m. išleistas iki šiol išsamiausias lyvių–estų–latvių kalbų žodynas (Viitso, Ernštreits 2012), kuris akivaizdžiai liudija kalbininko gilinimąsi į šią temą. Jis siekė išsaugoti viską, kas susiję su pakrančių žmonių gyvenimu ir pragyvenimo užsiėmimu – žvejyba. Baltijos finų tradicinio gyvenimo būdo tyrinėjimai sudėti į jo sudarytus žemėlapius ir straipsnius Baltijos finų lingvistiniame atlase (ALFE I–III, 2004–2010).
1961 m. pasirodė pirmas Vytso mokslinis straipsnis „Vodų kalbos Luutsa-Liivtšülä tarmės fonologija“. Baltijos finų kalbų fonetines sistemas kalbininkas tyrė daugelį metų. 1966 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją, kurioje pasitelkė glosematinį metodą šiaurinių (Paonegės) vepsų kalbos ryšiams tirti (Viitso, 1968). 1983 m. Vytsas gavo filologijos mokslų daktaro laipsnį už Baltijos finų kalbų (estų, lyvių, vodų ir vepsų) lyginamosios fonologijos tyrimą, kuris papildytas vėliau tapo monumentaliu veikalu „Lyvių kalba ir Baltijos finų tautų kalbiniai landšaftai“ (2008).
Nuo 1970-ųjų metų, per kelis dešimtmečius ekspedicijose surinko neįkainojamos medžiagos iš paskutinių gimtosios lyvių kalbos vartotojų. Ši originali medžiaga buvo panaudota 2012 m. išleistame lyvių kalbos žodyne.
Be mokslinės veiklos, buvo Tarptautinės lyvių bičiulių draugijos pirmininkas, užsiėmė lyvių literatūrinės kalbos tobulinimu, knygų šia kalba redagavimu, šios kalbos dėstymu pačių lyvių palikuonims. 2006 m. už šią veiklą suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas. Buvo žurnalo „Linguistica Uralica“ vyriausiasis redaktorius.
Skelbė ir kitų Uralo kalbų tyrimus: nencų (1970), chantų (1979), samių (1985). Iš pamėgtos ankstyvosios Baltijos finų kalbų istorijos nagrinėjo jų žemių grobimus ir seniausius kontaktus (1994). Taip pat pristatė vieną išsamiausių darbų apie estų kalbos formavimosi istoriją (2003, 2007).
Bibliografija
- ALFE I = Atlas Linguarum Fennicarum. ALFE 1. Päätoim. T. Tuomi, toim. S. Suhonen. Helsinki 2004.
- ALFE II = Atlas Linguarum Fennicarum. ALFE 2. Päätoim. T. Tuomi, toim. T.-R. Viitso. Helsinki 2007.
- ALFE III = Atlas Linguarum Fennicarum. ALFE 3. Päätoim. T. Tuomi, toim. V. Rjagojev. Helsinki 2010.
- Viitso, T.-R. 1961: Vadja keele Luutsa-Liivtšülä murraku fonoloogia. – Emakeele Seltsi aastaraamat VII. Tallinn, 142–174.
- Viitso, T.-R. 1968: Äänisvepsa murde väljendustasandi kirjeldus. – Keele modelleerimise probleeme 2. Tartu Riikliku Ülikooli toimetised 218. Tartu, 3–296.
- Viitso, T.-R. 1970: Märkusi neenetsi keele fonoloogia kohta. – Keel ja struktuur 4. Töid strukturaalse ja matemaatilise lingvistika alalt. Tartu, 163–172.
- Viitso, T.-R. 1979: Vach Hanti vowel alternation. – Sovetskoe finno-ugrovedenie XVI, 2, 135–145.
- Viitso, T.-R. 1981: Läänemeresoome keelte fonoloogia küsimusi. Tallinn. 131 lk.
- Viitso, T.-R. 1983: Läänemeresoomlased: maahõive ja varaseimad kontaktid. – Symposium saeculare Societatis Fenno-Ugricae. Suomalais-ugrilaisen Seuran Toimituksia 185. Helsinki, 265–281.
- Viitso, T.-R. 1985: Lapi vokaalistiku kujunemisvõimalusi. – Läänemeresoomlastest neenetsiteni. Uurimusi ja memuaare. Tallinn, 141–145.
- Viitso, T.-R. 1994: Possible reflections of the prehistoric Amber Way in modern languages. – Das sprachliche Bild der Bernsteinstraße-Region. Szombathely, 104–110.
- Viitso, T.-R. 1996: Virumaa keeled. – Koguteos Virumaa. Lääne-Virumaa Maavalitsus, Ida-Virumaa Maavalitsus, 390–401.
- Viitso, T.-R. 2003: Rise and development of the Estonian language. – Estonian Language. Linguistica Uralica. Supplementary series, Volume 1. Tallinn, 130–230. (2. trükk 2007)
- Viitso, T.-R. 2008: Liivi keel ja läänemeresoome keelemaastikud. Tartu–Tallinn. 402 lk.
- Viitso T.-R., Ernštreits, V. 2012: Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz. Tartu, Rīga. 415 lk. ISBN 978-9984-815-76-3
Nuorodos
- Biografija (estų, anglų k.) Archyvuota kopija 2017-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Tiit-Rein Viitso mokslinė veikla (estų, suomių, anglų, rusų k.)
- Dokumentinis filmas lyvių kalba Profesoriaus Vytso lyviai. Titruojama estiškai.
Išnašos
- „Lahkus keeleteadlane Tiit-Rein Viitso“. Tartu Postimees. 2022-12-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tiit Rein Viitso, Kas yra Tiit Rein Viitso? Ką reiškia Tiit Rein Viitso?
Tiit Rein ViitsoGime 1938 m kovo 4 d Talinas EstijaMire 2022 m gruodzio 2 d 84 metai Veikla filologas profesoriusAlma mater Tartu universitetasVikiteka Tiit Rein Viitso Tytas Reinas Vytsas est Tiit Rein Viitso 1938 m kovo 4 d 2022 m gruodzio 2 d estu filologas Tartu universiteto profesorius Biografija1946 1956 m mokesi vidurineje mokykloje Tartu 1956 1961 m studijavo Tartu universitete filologijos fakultete 1961 1965 m buvo Estu kalbos ir literaturos instituto aspirantas 1965 1973 m Tartu universiteto mokslinis bendradarbis 1973 1993 m dirbo mokslo darbuotoju Estu kalbos ir literaturos institute Nuo 1986 m dirbo Tartu universitete Estu kalbos katedroje 1989 1991 m deste Helsinkio universitete Nuo 1989 m buvo profesorius Moksliniai interesaiTiit Rein Viitso 2011 m Vytsas per savo akademine karjera tyre estu kalba ir jos rysius su artimomis ir tolimomis giminingomis kalbomis Nuo studiju laiku pagrindine moksliniu interesu sritimi buvo Baltijos finu kalbu istorija ypac kalbu vartojamu Rygos ir Suomijos įlanku pakrantese Ilgainiui vis labiau gilinosi į Kurso Livonijos Virumos istoriniu sriciu kalbas Vytsas paskelbe per 300 mokslo darbu Tartu universitete diplominiam darbui buvo pasirinkes tema Vodu kalbos jureivystes leksika 2012 m isleistas iki siol issamiausias lyviu estu latviu kalbu zodynas Viitso Ernstreits 2012 kuris akivaizdziai liudija kalbininko gilinimasi į sia tema Jis sieke issaugoti viska kas susije su pakranciu zmoniu gyvenimu ir pragyvenimo uzsiemimu zvejyba Baltijos finu tradicinio gyvenimo budo tyrinejimai sudeti į jo sudarytus zemelapius ir straipsnius Baltijos finu lingvistiniame atlase ALFE I III 2004 2010 1961 m pasirode pirmas Vytso mokslinis straipsnis Vodu kalbos Luutsa Liivtsula tarmes fonologija Baltijos finu kalbu fonetines sistemas kalbininkas tyre daugelį metu 1966 m apgyne mokslu kandidato disertacija kurioje pasitelke glosematinį metoda siauriniu Paoneges vepsu kalbos rysiams tirti Viitso 1968 1983 m Vytsas gavo filologijos mokslu daktaro laipsnį uz Baltijos finu kalbu estu lyviu vodu ir vepsu lyginamosios fonologijos tyrima kuris papildytas veliau tapo monumentaliu veikalu Lyviu kalba ir Baltijos finu tautu kalbiniai landsaftai 2008 Nuo 1970 uju metu per kelis desimtmecius ekspedicijose surinko neįkainojamos medziagos is paskutiniu gimtosios lyviu kalbos vartotoju Si originali medziaga buvo panaudota 2012 m isleistame lyviu kalbos zodyne Be mokslines veiklos buvo Tarptautines lyviu biciuliu draugijos pirmininkas uzsieme lyviu literaturines kalbos tobulinimu knygu sia kalba redagavimu sios kalbos destymu paciu lyviu palikuonims 2006 m uz sia veikla suteiktas Latvijos universiteto garbes daktaro vardas Buvo zurnalo Linguistica Uralica vyriausiasis redaktorius Skelbe ir kitu Uralo kalbu tyrimus nencu 1970 chantu 1979 samiu 1985 Is pamegtos ankstyvosios Baltijos finu kalbu istorijos nagrinejo ju zemiu grobimus ir seniausius kontaktus 1994 Taip pat pristate viena issamiausiu darbu apie estu kalbos formavimosi istorija 2003 2007 BibliografijaALFE I Atlas Linguarum Fennicarum ALFE 1 Paatoim T Tuomi toim S Suhonen Helsinki 2004 ALFE II Atlas Linguarum Fennicarum ALFE 2 Paatoim T Tuomi toim T R Viitso Helsinki 2007 ALFE III Atlas Linguarum Fennicarum ALFE 3 Paatoim T Tuomi toim V Rjagojev Helsinki 2010 Viitso T R 1961 Vadja keele Luutsa Liivtsula murraku fonoloogia Emakeele Seltsi aastaraamat VII Tallinn 142 174 Viitso T R 1968 Aanisvepsa murde valjendustasandi kirjeldus Keele modelleerimise probleeme 2 Tartu Riikliku Ulikooli toimetised 218 Tartu 3 296 Viitso T R 1970 Markusi neenetsi keele fonoloogia kohta Keel ja struktuur 4 Toid strukturaalse ja matemaatilise lingvistika alalt Tartu 163 172 Viitso T R 1979 Vach Hanti vowel alternation Sovetskoe finno ugrovedenie XVI 2 135 145 Viitso T R 1981 Laanemeresoome keelte fonoloogia kusimusi Tallinn 131 lk Viitso T R 1983 Laanemeresoomlased maahoive ja varaseimad kontaktid Symposium saeculare Societatis Fenno Ugricae Suomalais ugrilaisen Seuran Toimituksia 185 Helsinki 265 281 Viitso T R 1985 Lapi vokaalistiku kujunemisvoimalusi Laanemeresoomlastest neenetsiteni Uurimusi ja memuaare Tallinn 141 145 Viitso T R 1994 Possible reflections of the prehistoric Amber Way in modern languages Das sprachliche Bild der Bernsteinstrasse Region Szombathely 104 110 Viitso T R 1996 Virumaa keeled Koguteos Virumaa Laane Virumaa Maavalitsus Ida Virumaa Maavalitsus 390 401 Viitso T R 2003 Rise and development of the Estonian language Estonian Language Linguistica Uralica Supplementary series Volume 1 Tallinn 130 230 2 trukk 2007 Viitso T R 2008 Liivi keel ja laanemeresoome keelemaastikud Tartu Tallinn 402 lk Viitso T R Ernstreits V 2012 Livokiel estikiel leţkiel sonarōntoz Tartu Riga 415 lk ISBN 978 9984 815 76 3NuorodosBiografija estu anglu k Archyvuota kopija 2017 02 16 is Wayback Machine projekto Tiit Rein Viitso moksline veikla estu suomiu anglu rusu k Dokumentinis filmas lyviu kalba Profesoriaus Vytso lyviai Titruojama estiskai Isnasos Lahkus keeleteadlane Tiit Rein Viitso Tartu Postimees 2022 12 02 Nuoroda tikrinta 2022 12 03