Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
TepehuanaiTepehuanų šeima 1893 m Gyventojų skaičius 40 000Populiacija šalyse Meksika Čihuahua Durangas Najaritas Sinaloa
Tepehuanai
| Tepehuanai | |
|---|---|
Tepehuanų šeima (1893 m.) | |
| Gyventojų skaičius | ~40 000 |
| Populiacija šalyse | Meksika (Čihuahua, Durangas, Najaritas, Sinaloa ir kt.) |
| Kalba (-os) | , ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), tradicinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | huičioliai, , pimai, korai, tarahumarai ir kt. |
| Vikiteka: | Tepehuanai |
Tepehuanai (isp. tepehuanes, tepehuanos, iš nah. tēpēhuanih – „kalniečiai“, sav. o’dam – „žmonės“) – indėnų tauta, priklausanti pimų tautų grupei, gyvenanti vakarų Meksikoje. Skiriami į šiaurės tepehuanus, gyvenančius Vakarų Siera Madrės kalnuose, Čihuahvoje, pietvakarių tepehuanus, gyvenančius Durange, anklavuose Najarite ir Sinaloa valstijose, bei pietryčių tepehuanus, gyvenančius Durange, Najarite, Sakatekase, Chaliske. Šiauriniai tepehuanai giminingi huičioliams ir korams, pietiniai – . Populiacija – apie 35–40 tūkst. žmonių. Vartoja , priklausančią jutų-actekų kalbų šeimai, didelė dalis kalba ispaniškai. Pietų tepehuanų tarmė persimaišo su tepekanų kalba. Tikintieji – daugiausia krikščionys (katalikai).
Šiaurės tepehuanai tradiciškai verčiasi lydimine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupas, moliūgus, bulves, žirnius, javus), gyvulininkyste (augina kiaules, ožkas, naminius paukščius, kartais – galvijus), rankiojimu, medžiokle. Amatai: nedidelių smuikų gamyba (misionierių įvestas amatas), lankų, strėlių gamyba, kepurių, krepšių, virvių vijimas ir pynimas, vilnonių audinių, juostų audimas. Pietų tepehuanai verčiasi pavasarine žemdirbyste (augina kukurūzus, moliūgus, medvilnę), gyvulininkyste (ožkos, galvijai). Jie maistui plačiai naudoja sūrį, veisia bananus, persikus, citrusus.
Tepehuanų būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, statomas iš rąstų, skliutų, su dvišlaičiu stogu, po kuriuo saugomi grūdai (šiaurėje), arba iš molio ar akmenų, su keturšlaičiu šiaudiniu stogu (pietuose). Atskirai stovi lauko virtuvė, ūkiniai trobesiai.
Vyrai šiaurėje tradiciškai nešioja vilnones juostas (fachas), skepetas, nešiojamas ant kaklo bei rišamas ant kelnių. Moterys nešioja 2–3 sklastymų sijonus, galvą dengia raudona skarele. Pietuose nešiojamos medvilninės baltos kelnės, liemenės (vyrų), ilgos, raudonos palaidinės (moterų).
Tepehuanai gyvena padrikai, jų žemės XVIII a. kolonizatorių padalintos į 6 rajonus. Tautos vadas gyvena Baborigamės kaime, būdavo skiriamas gubernatoriaus. Kiekviename rajone yra po 2 patrilinijines fratrijas („gyvenantieji aukštai“ ir „gyvenantieji žemai“), kurios atsakingos už darbų organizavimą. Bendruomenės pagrindas – didžioji šeima. Giminė patrilinijinė. Santuoka egzogaminė, patrilokalinė. Būdingas kūmystės paprotys (kompadrizmas). Statant namą rengiamos visuotinės talkos. Bendruomenėje yra žiniuoniai (šamanai), išlikę senojo tikėjimo bruožų.
Šaltiniai
- Тепехуано,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tepehuanai, Kas yra Tepehuanai? Ką reiškia Tepehuanai?
TepehuanaiTepehuanu seima 1893 m Gyventoju skaicius 40 000Populiacija salyse Meksika Cihuahua Durangas Najaritas Sinaloa ir kt Kalba os ispanuReligijos krikscionybe katalikybe tradicine tikybaGiminingos etnines grupes huicioliai pimai korai tarahumarai ir kt Vikiteka Tepehuanai Tepehuanai isp tepehuanes tepehuanos is nah tepehuanih kalnieciai sav o dam zmones indenu tauta priklausanti pimu tautu grupei gyvenanti vakaru Meksikoje Skiriami į siaures tepehuanus gyvenancius Vakaru Siera Madres kalnuose Cihuahvoje pietvakariu tepehuanus gyvenancius Durange anklavuose Najarite ir Sinaloa valstijose bei pietryciu tepehuanus gyvenancius Durange Najarite Sakatekase Chaliske Siauriniai tepehuanai giminingi huicioliams ir korams pietiniai Populiacija apie 35 40 tukst zmoniu Vartoja priklausancia jutu acteku kalbu seimai didele dalis kalba ispaniskai Pietu tepehuanu tarme persimaiso su tepekanu kalba Tikintieji daugiausia krikscionys katalikai Siaures tepehuanai tradiciskai verciasi lydimine zemdirbyste augina kukuruzus pupas moliugus bulves zirnius javus gyvulininkyste augina kiaules ozkas naminius paukscius kartais galvijus rankiojimu medziokle Amatai nedideliu smuiku gamyba misionieriu įvestas amatas lanku streliu gamyba kepuriu krepsiu virviu vijimas ir pynimas vilnoniu audiniu juostu audimas Pietu tepehuanai verciasi pavasarine zemdirbyste augina kukuruzus moliugus medvilne gyvulininkyste ozkos galvijai Jie maistui placiai naudoja surį veisia bananus persikus citrusus Tepehuanu bustas staciakampio plano vienos patalpos statomas is rastu skliutu su dvislaiciu stogu po kuriuo saugomi grudai siaureje arba is molio ar akmenu su keturslaiciu siaudiniu stogu pietuose Atskirai stovi lauko virtuve ukiniai trobesiai Vyrai siaureje tradiciskai nesioja vilnones juostas fachas skepetas nesiojamas ant kaklo bei risamas ant kelniu Moterys nesioja 2 3 sklastymu sijonus galva dengia raudona skarele Pietuose nesiojamos medvilnines baltos kelnes liemenes vyru ilgos raudonos palaidines moteru Tepehuanai gyvena padrikai ju zemes XVIII a kolonizatoriu padalintos į 6 rajonus Tautos vadas gyvena Baborigames kaime budavo skiriamas gubernatoriaus Kiekviename rajone yra po 2 patrilinijines fratrijas gyvenantieji aukstai ir gyvenantieji zemai kurios atsakingos uz darbu organizavima Bendruomenes pagrindas didzioji seima Gimine patrilinijine Santuoka egzogamine patrilokaline Budingas kumystes paprotys kompadrizmas Statant nama rengiamos visuotines talkos Bendruomeneje yra ziniuoniai samanai islike senojo tikejimo bruozu SaltiniaiTepehuano Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999