Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tenočtitlano žlugimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tenočtitlano žlugimas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Piešinys iš XVI a. Tlaksalos istorijos rankraščio, vaizduojantis ispanų sutriuškinimą Mectitlane | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Ispanija | Actekų imperija | ||||||
| Vadai | |||||||
| Hernanas Kortesas Pedras de Alvaradas | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| 86-96 kavalerijos 900-1 300 pėstininkų 16 ginklų 13 brigantinų 80 000 vietinių sąjungininkų | 100 000-300 000 karių | ||||||
| Aukos | |||||||
| 450-860 ispanų 20 000 vietinių sąjungininkų | 100 000 karių 100 000 civilių gyventojų | ||||||
Tenočtitlano žlugimas – actekų imperijos sostinės nukariavimas, įvykęs dėl įvairių ispanų konkistadoro Hernano Korteso manipuliacijų actekais bei kitomis vietinėmis indėnų tautomis, pavergtomis actekų civilizacijos. Po daugybės mūšių tarp actekų ir ispanų armijos bei jų vietinių sąjungininkų, Tenočtitlano užėmimu buvo baigta pirmoji Meksikos užkariavimo dalis ir sužlugdyta savarankiška actekų civilizacija.
Ankstyvieji įvykiai
1519 m. balandį, buvęs vyriausiasis Santjago Kuboje teisėjas Hernanas Kortesas, su maždaug 450 karių išsilaipino Meksikos pakrantės taške, kurį jis pavadino Verakrusu (Vera Cruz). Korteso kelionę finansavo Kubos gubernatorius Diegas de Velaskesas, jis nurodė Kortesui ištyrinėti Meksiką, kai po keleto ankstesnių ekspedicijų į Jukataną, ji sudomino ispanų kolonizatorius Kuboje. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, Velaskesas sustabdė Korteso ekspediciją ir pasiuntė Panfilą de Narvaesą jį suimti. Hernanas Kortesas vis dėlto išsisuko ir suspėjo išvykti, tačiau žinodamas, jog pagal Ispanijos teisinę sistemą vos sugrįžęs į ją bus persekiojamas, drąsiai pabėgęs konkistadoras nebeturėjo ko prarasti.
Meksikos gilumoje Hernanas Kortesas susidūrė su daugybe vietinių indėnų genčių, kurios kentėjo nuo actekų priespaudos; Kortesas su keletu jų susikovė, pavyzdžiui, su Totonakais ir Tlaksalanais. Bernalis Diasas del Kastiljas rašė, jog ispanai galbūt nebūtų išgyvenę, jei ne Tlaksalos lyderis , panoręs su atvykėliais sukurti sąjungą prieš actekus.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tenočtitlano žlugimas, Kas yra Tenočtitlano žlugimas? Ką reiškia Tenočtitlano žlugimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Tenoctitlano zlugimasPiesinys is XVI a Tlaksalos istorijos rankrascio vaizduojantis ispanu sutriuskinima MectitlaneData 1512 m geguzes 26 rugpjucio 13 d Vieta Acteku imperija TenoctitlanasRezultatas Ispanu ir tlaksalanu pergale Acteku imperijos zlugimasPriesininkaiIspanija Acteku imperijaVadaiHernanas Kortesas Pedras de AlvaradasPajegos86 96 kavalerijos 900 1 300 pestininku 16 ginklu 13 brigantinu 80 000 vietiniu sajungininku 100 000 300 000 kariuAukos450 860 ispanu 20 000 vietiniu sajungininku 100 000 kariu 100 000 civiliu gyventoju Tenoctitlano zlugimas acteku imperijos sostines nukariavimas įvykes del įvairiu ispanu konkistadoro Hernano Korteso manipuliaciju actekais bei kitomis vietinemis indenu tautomis pavergtomis acteku civilizacijos Po daugybes musiu tarp acteku ir ispanu armijos bei ju vietiniu sajungininku Tenoctitlano uzemimu buvo baigta pirmoji Meksikos uzkariavimo dalis ir suzlugdyta savarankiska acteku civilizacija Ankstyvieji įvykiai1519 m balandį buves vyriausiasis Santjago Kuboje teisejas Hernanas Kortesas su mazdaug 450 kariu issilaipino Meksikos pakrantes taske kurį jis pavadino Verakrusu Vera Cruz Korteso kelione finansavo Kubos gubernatorius Diegas de Velaskesas jis nurode Kortesui istyrineti Meksika kai po keleto ankstesniu ekspediciju į Jukatana ji sudomino ispanu kolonizatorius Kuboje Taciau del tam tikru aplinkybiu Velaskesas sustabde Korteso ekspedicija ir pasiunte Panfila de Narvaesa jį suimti Hernanas Kortesas vis delto issisuko ir suspejo isvykti taciau zinodamas jog pagal Ispanijos teisine sistema vos sugrįzes į ja bus persekiojamas drasiai pabeges konkistadoras nebeturejo ko prarasti Meksikos gilumoje Hernanas Kortesas susidure su daugybe vietiniu indenu genciu kurios kentejo nuo acteku priespaudos Kortesas su keletu ju susikove pavyzdziui su Totonakais ir Tlaksalanais Bernalis Diasas del Kastiljas rase jog ispanai galbut nebutu isgyvene jei ne Tlaksalos lyderis panores su atvykeliais sukurti sajunga pries actekus Taip pat skaitykiteMeksikos istorija