Telšių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Telšių žemė, Telšių reparticija, Telšių pavietas, Telšių ujezdas, Telšių kreizas; rus. Тельшевскій уѣздъ, lenk. powiat telszewski, vok. Kreis Telsze) – teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, kurio istorija siekia nuo 1764 m. ir tęsiasi šių dienų. Apskrities pavaldumas ir teritorija daug kartų keitėsi, ji priklausė LDK, Rusijai, Vokietijai, Lietuvai, TSRS. Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.
| Telšių apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Kauno gubernijoje XIX a. 2-ojoje pusėje | ||||
| Administracinis centras | Telšiai | |||
| 1764–1775 m. 1791–1795 m. | Žemaičių seniūnija | |||
| 1795–1842 m. | Vilniaus gubernija | |||
| 1842–1915 m. | Kauno gubernija | |||
| 1915–1917 m. | Lietuvos sritis | |||
| 1918–1941 m. | Lietuva | |||
| 1941–1945 m. | Šiaulių krašto apygarda | |||
| 1945–1950 m. | Lietuvos TSR | |||
| nuo 1994 m. | Lietuva | |||
Istorija
LDK laikai
Pirmą kartą Telšių apskritis (kaip Telšių reparticija) sudaryta 1764 m., padalinus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis. 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių reparticija. Atkurta 1791 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių seniūnija padalinama į tris reparticijas – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.
1791 m. įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų (valsčių): Telšių pavietas, Viešvėnų pavietas, Patumšių pavietas, Platelių pavietas, Gandingos pavietas, Medingėnų pavietas, Žarėnų pavietas, Tverų pavietas, Šauduvos pavietas, Palangos pavietas.
Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.
Rusijos imperija
1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku уезд. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1897 m. | 5306 | 183 351 | ||
| 1900 m. | 182 611 | |||
| 1914 m. | 5306 | 216 000 | ||
Tarpukaris ir pokaris
1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos imperijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys.
1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko.
1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis panaikinta, jos teritorija pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).
Dabartinė apskritis
Apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d. priėmus LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kurio 5 straipsnyje patvirtintos apskritys ir jų teritorijos, tarp jų ir Telšių apskritis su centru Telšiuose. Telšių apskričiai priskirtos Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos. 1999 m. Plungės rajonas padalintas į Plungės rajono ir Rietavo savivaldybes. 2004 m. patvirtintas Telšių apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 2001 m. | 4350 | 179 885 | 4 savivaldybės ir 32 kaimiškosios seniūnijos | 7 miestai, 21 miestelis, 859 kaimai, 7 viensėdžiai, 50 kaimų dalių |
| 2011 m. | 152 078 | 36 seniūnijos | 7 miestai, 21 miestelis, 859 kaimai, 7 viensėdžiai | |
| 2021 m. | 133 376 | 36 seniūnijos | 7 miestai, 21 miestelis, 737 kaimai, 3 viensėdžiai | |
Valsčiai
Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Alsėdžių valsčius | 1919–1947 | Alsėdžiai |
| Gadūnavo valsčius | 1919 | Gadūnavas |
| Gargždų valsčius | 1920 | Gargždai |
| Janapolės valsčius | 1947–1950 | Janapolė |
| Luokės valsčius | 1919–1950 | Luokė |
| Nevarėnų valsčius | 1920–1950 | Nevarėnai |
| Plungės valsčius | 1919–1947 | Plungė |
| Rietavo valsčius | 1919–1947 | Rietavas |
| Telšių valsčius | 1919–1950 | Telšiai |
| Tryškių valsčius | 1919 | Tryškiai |
| Tverų valsčius | 1919–1948 | Tverai |
| Ubiškės valsčius | 1947–1950 | Ubiškė |
| Varnių valsčius | 1919–1950 | Varniai |
| Žarėnų valsčius | 1919–1950 | Žarėnai |
| Žemaičių Kalvarijos valsčius | 1920–1924 | Žemaičių Kalvarija |
Gyventojai
Tautinė sudėtis
| 2016 m. gyveno 141,293 žmonės:
| 2001 m. gyveno 179 885 žmonės:
| 1923 m. gyveno 80 452 žmonės: | 1897 m. gyveno 183 351 žmonės: |
Apskrities viršininkai
- Eugenijus Šalkauskas, 1929–1939
- Rasas Gofmanas, 1995–1997 m.
- Danutė Mileikienė, 1997–1999 m.
- Vaclovas Vaičekauskas, 1999–2000 m.
- Kazys Lečkauskas, 2000–2004 m.
- Rasas Gofmanas, 2004–2006 m.
- Romualdas Vasiliauskas, 2006–2009 m.
- Vidimantas Domarkas, 2009–2010 m.
Žemėlapiai
- Apskritis Kauno gubernijoje
- Apskritis XIX a. 2-ojoje pusėje
- Apskritis 1918 m. Oberosto žemėlapyje
- Apskritis XX a. tarpukario žemėlapyje
Literatūra
- Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 306
- Telšių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1003
- Telšių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
- Тельшевский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901. (rus.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Telšių apskrities istorija, Kas yra Telšių apskrities istorija? Ką reiškia Telšių apskrities istorija?