Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Telšių Žemaitės gimnazija Vaizdas Telšių Žemaitės gimnazija herbas center 100px Vaizdas Telšių Žemaitės gimnazija 250px
Telšių gimnazija
| Telšių Žemaitės gimnazija |
Telšių Žemaitės gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Telšiuose, Šviesos g. 15, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190553261. Iki 1998 m. Telšių Žemaitės vidurinė mokykla.
Istorija
Nepriklausomoje Lietuvoje
Telšių lietuviška gimnazija vokiečių okupacinės valdžios leidimu atidaryta 1918 m. sausio 18 d. Pirmasis direktorius – kunigas Antanas Simaitis. Mokykla buvo privati ir priklausė katalikiškai Saulės draugijai, kuri gimnaziją finansavo, o mokymo procesą tikrino Švietimo ministerija.
Pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais daug rūpesčių būta dėl mokytojų: vokiečių okupacinė valdžia reikalavo, kad vokiečių kalbą dėstytų vokiečių tautybės mokytojai; lietuvių tautybės mokytojų beveik nebuvo, todėl pedagoginį darbą dirbo kitataučiai (lenkai, rusai, vokiečiai), menkai mokėję lietuviškai. Iš pradžių lietuvių kalbą dėstė pats direktorius A. Simaitis, vėliau jis iš Vilniaus pasikvietė lietuvių kalbos specialistus – kalbininko Jono Jablonskio dukterį J. Jablonskytę ir K. Kamantauską.
1923–1925 m. į gimnaziją iš Tilžės atvykdavo filosofas, rašytojas Vydūnas, jis dėstė literatūrą vyresnėse klasėse, bendravo su jaunimu, perskaitė daug paskaitų, organizuodavo medelių sodinimo šventes, 1923 m. pavasarį su mokiniais pasodino kaštonų alėją Katedros aikštėje. Gimnazijoje lankydavosi ir skaitydavo paskaitas rašytojos Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda. 1918–1926 m. mokykloje veikė ateitininkai (globojo mokytojas L. Abromavičius), skautai, socialdemokratų organizacija „Pirmyn“.
1925 m. gegužės 26 d., pagerbdama vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties 50-ąsias metines, pedagogų taryba nutarė nuo gegužės 29 d. mokyklą vadinti Vyskupo Valančiaus gimnazija, kad prisiminus būsiančioms kartoms to vyskupo Lietuvos, o ypač Žemaitijos švietėjo amžinus švietimo darbe nuopelnus.
1926 m. vyskupo M. Valančiaus gimnazijos direktoriumi paskirtas Jonas Jogaudas, baigęs Tartu universitetą, 10 metų vadovavo Rygos mergaičių gimnazijai, nuo 1921 m. Telšių gimnazijoje dėstęs matematiką. Tai buvo labai griežtas, reiklus mokytojas, geras matematikos žinovas, parašęs ir išleidęs matematikos vadovėlį. Iš savo asmeninių santaupų direktorius šelpdavo neturtingus mokinius: duodavo pinigų nusipirkti uniformai, užmokėdavo už mokslą.
Nuo mokyklos įkūrimo iki 1928 m. mokykla dirbo privačiame pastate (Respublikos g-vė, Nr.:49), kurį nuomojo iš S. Augustauskio. Nuo 1929 m. mokykla patalpas nuomojo Daukanto gatvėje Nr.14. Abu pastatai mokyklos poreikių negalėjo patenkinti ir didelėmis mokytojų kolektyvo bei mokinių tėvų pastangomis pavyko iš miesto valdžios gauti žemės sklypą mokyklos statybai. Mokyklos projektą paruošė architektas Steponas Stulginskis, o statybai vadovavo žinomas inžinierius architektas V. Kopyliovas. Mokytojai savo iniciatyva sutiko paaukoti vieno mėnesio atlyginimą, kad būtų įrengtas balkonas. 1936 metais spalio 4 d. įvyko naujo mokyklos pastato atidarymas, jis ir šiandien tebetarnauja jaunimo ugdymui. Mokyklos pastatas – konstruktyvizmo stiliaus, turi architektūrinę vertę, todėl 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Vadovaujant J. Jogaudui, suaktyvėjo popamokinė veikla. Kiekvienais metais buvo pastatomas dramos spektaklis, kuriam ir tekstą, ir muziką, ir dekoracijas kurdavo patys mokiniai. spektaklį „Žemaitiškos vestuvės“ stebėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Scenos mėgėjai buvo pastatę Moljero „Tartiufą“, baletą „Sniego karalienė“ (choreografė Navicka). Mokyklos scenoje savo meninius sugebėjimus atrado vėliau tapę garsiais scenos meistrais Lidija Kupstaitė, Valerijonas Derkintis, Aleksandras Žadeikis, Benediktas Babrauskas, . 1926 m. sustiprėjo literatų būrelio, kuriam vadovavo mokytojas Feliksas Kudirka, veikla. Mokyklos jauniesiems muzikantams vadovavo kompozitorius , kuris mokyklos poetų eilėms sukurdavo muziką. Muzikiniame gyvenime jau tada labai aktyviai reiškėsi būsimasis kompozitorius Jurgis Gaižauskas. Stiprios buvo berniukų ir mergaičių tinklinio ir krepšinio komandos. Mokykloje buvo ruošiami vieši vakarai, kurių metu mokiniai rodydavo kūrybinius, meninius bei sportinius sugebėjimus. Per pusmetį vykdavo keturi vakarai, kuriuos rengdavo direkcija, o mokiniams savo iniciatyva ruošti vakarus būdavo draudžiama. Buvo susikūrusi ir futuristų grupė, kuri leido ir šapirografu daugino uždraustą literatūrą ir savo kūrybą. Šapirografu išleistas mokinio K. Dulkės poezijos rinkinėlis „Po tėviškės kloniais“. Vyskupo M. Valančiaus vardu gimnazija vadinosi iki 1940 metų. 1940 m. mokykla pavadinama Telšių I-ja gimnazija, mokymo procesas tapo ideologizuotas, pedagogų tarybos posėdžiuose direktoriaus pavaduotojo teisėmis dalyvavo moksleivis komsorgas.
Antrojo pasaulinio karo metu
II Pasaulinio karo pradžioje, sovietinei kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, 1941 m. mokyklos auklėtiniai Zenonas Tarvainis ir Hermenehildas Žvirgždinas buvo nukankinti Rainių miškelyje.
1941 m. liepos mėn. 19 d. Telšių gimnazijos direktorė Aldona Tenisonienė sušaudyta Lietuvos Respublikos vardu, Lietuvių aktyvistų fronto štabui nepatenkinus jos malonės prašymo.
Didelių mokyklos direktoriaus V. Rubaževičiaus pastangų ir diplomatijos dėka pavyko išvengti dar didesnių netekčių. Fašistų okupacijos metais ypač daug nukentėjo žydų tautybės gimnazistų, iš mokinių sąrašų buvo išbraukta 50 mokinių, dauguma jų atsidūrė Telšių žydų gete. Karo metais mokykloje įkurta ligoninė, todėl moksleiviai buvo iškelti, jie mokėsi net trijose mokymuisi nepritaikytose vietose. Bibliotekos knygos, pagrindinis inventorius buvo saugomi Alkos muziejaus daržinėje.
Sovietmetis
Pokario laikotarpis mokyklai nebuvo lengvas, nes antroji sovietizacija, pasipriešinimas jai, tautos supriešinimas nepraėjo be pėdsakų: dalis mokinių ir mokytojų pasitraukė į Vakarus, dalis įsijungė į pasipriešinimo kovą, dalis kartu su tėvais buvo ištremti į Sibirą. 1945 m. gimnaziją baigė tik 6 abiturientai. 1945 m. sausio 1 d. mokyklos direktoriumi paskirtas Steponas Skeivys pirmiausiai stengėsi sukurti gerą, darbštų, kūrybingą mokytojų kolektyvą. Mokykloje pradėjo dirbti A. Kalinauskas, K. Venclovas, I. Dilevičienė, B. Kavaliauskienė, J. Krukis. 1945 m., švenčiant 100-ąsias Žemaitės gimimo metines, mergaičių gimnazijai suteikiamas įžymiosios klasikės vardas.
Už mokyklos sienų virė gyvenimas, pilnas įtampos, susipriešinimo ir net agresijos. Neliko bešališkais stebėtojais ir mokytojai ypač vyresniosios kartos. Jie negalėjo susitaikyti su tarybinio gyvenimo principais ir metodais, nepatiko jiems stipriai ideologizuotas St. Markonio vadovavimo stilius, todėl daug patyrusių specialistų pasitraukė iš mokyklos. Sudėtingą mokyklos gyvenimo situaciją iliustruoja 1958 m. kovo 24 d. protokolo Nr.2 ištrauka: Pedagogų rūpestis – kovoti už mokinių sąmoningumą, tačiau buvo mokinių, kurie prisiklausę vyresniųjų priešiškų minčių, sudarė nelegalią organizaciją. Kaip buvo ištirta rajono komjaunimo komiteto, organizacija sudaryta su 10 kl. mokiniu Gudžiūnu priešakyje, turėjo savo nario mokestį, pasirašė sutartį krauju, kėlė lozungą: „Šalin komunizmą!“
1950 m. Žemaitės vardo mergaičių ir I berniukų gimnazijos susijungė į vieną mokyklą, pavadintą Žemaitės vidurine mokykla. Gilias humanistinio ugdymo tradicijas turinti mokykla stengėsi išsaugoti aukštą akademinį lygį, 1969 m. direktoriaus J. Tumavičiaus iniciatyva įvedamas sustiprintas lietuvių kalbos mokymas, pradedama dėstyti lotynų kalba. Mokyklos literatų darbai žinomi visoje respublikoje. 1969 m. V. Stulpinas pripažintas geriausiu jaunuoju poetu respublikoje. Garsėjo K. Dobrovolskio vadovaujamas dūdų orkestras, išugdęs ne vieną žinomą muzikantą (R. Balčiūnas, L. Daujotas ir kt.) Mokyklos chorai, liaudies, pramoginių šokių kolektyvai – visų respublikinių dainų švenčių dalyviai ir net laureatai. Garsėjo sportininkai, kuriamos naujos tradicijos, organizuoti tarpklasiniai šokių konkursai „Kviečiame valsui“, mokyklos parko sodinimo šventės.
Atgavus Nepriklausomybę
Prasidėjus Atgimimui, 1990 m. mokykloje įkuriama mokytojų sąjūdžio grupė. Atgimimą išgyvena ir mokykla: ugdymo procesas išsivaduoja iš sovietinės ideologijos rėmų, tvirtėja humanistinio ugdymo pagrindai. Mokyklos veiklos dėmesio centre – mokinys, asmenybės dvasinių galių plėtotė, saviraiškos poreikių realizavimas. Ugdymo turinį stengiamasi individualizuoti, buriasi iniciatyvių mokytojų grupė, kuri rengia gimnazijos nuostatus, programas. 1995 m. mokyklai suteikiama teisė steigti pirmąsias gimnazijos klases. Mokykla pasiekia reikšmingų ugdymo rezultatų, mokiniai ir mokytojai aktyviai įsitraukia į mokyklos veiklos tobulinimo darbą. Mokinių kūrybiniai ir akademiniai laimėjimai garsina mokyklą šalyje ir už jos ribų.
1998 m. išanalizavusi mokyklos gimnazijos klasių veiklos rezultatus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritarė Gimnazijos tarybos išvadoms ir nutarė nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. suteikti gimnazijos statusą Telšių Žemaitės vidurinei mokyklai.
Direktoriai
- 1918 m. Antanas Simaitis
- 1926 m. Jonas Jogaudas
- 1939 m. Pranas Samulionis
- 1940 m. Vaclovas Rubaževičius
- 1940 m. Aldona Tenisonienė
- 1945 m. Steponas Skeivys
- 1948 m. N. Mikšys
- 1949 m. Stasys Markonis
- 1961 m. J. Tumavičius
- 1972 m. J. Rūkas
- Parakininkienė
- Žydrūnas Želnys
Mokiniai
Saulės gimnaziją baigė 97 abiturientai, iš jų būsimieji kalbininkai Juozas Budzinskis, Antanas Salys, Zuzana Jonikaitė, muziejininkas, poetas Pranas Genys, pramonininkas P. Augustinavičius, istorikas Zenonas Ivinskis, medicinos mokslų daktaras, prof. J. Jaržemskis, techninių mokslų daktaras Leonas Kaulakis, pedagogai , ir kt.
Telšių gimnazijos prieškario auklėtinių kartai priklauso poetai Vytautas Mačernis, , Paulius Jurkus, , Jurgis Tornau, tautos istorijos tyrinėtojas prof. Bronius Dundulis, Daukantas, Narbutaitė, Jančiauskaitė, A. Ašmontas, Kostas Doveika, Alma Adamkienė–Nutautaitė, D. Žilevičiūtė, V. Grybauskas, tapę sporto meistrais, pedagogas prof. L. Jovaiša, Ilinojaus universiteto prof. chemikas Br. Ješelskis.
Karo metais mokėsi Z. Tenisonaitė ir A. Butkus, vėliau tapę žymiais išeivijos poetais.
Pokario metų auklėtiniai: prof. Donatas Sauka, Leonardas Sauka, dailininkai Valerijonas Galdikas, Vytautas Valius, krepšininkas prof. Stasys Stonkus, kompozitorius Antanas Rekašius.
Žemaitės vidurinę mokyklą baigė Raimondas Kašauskas, Stasys Kašauskas, , V. Stulpinas, Artūras Tereškinas, aktorės Eugenija Pleškytė, Dalia Brenciūtė, dailininkas V. Paulauskas, istorikai prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Adomas Butrimas, V. Vaivada, medicinos mokslų daktaras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, germanistė prof. Ernesta Jakštaitė-Račienė, inžinierius Gintaras Striaukas.
Šaltiniai
- AIKOS. Gimnazijos
- Mokyklos svetainė. Mokyklos istorija Archyvuota kopija 2008-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/11/19580726-komunizmoausra-l2-3-karolaukoteismas.jpg
- https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/LCVA-fR-1441-a2-b1-l9-MinaAbelovieneMirtiesBausme.jpg
Nuorodos
- Mokyklos svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Telšių gimnazija, Kas yra Telšių gimnazija? Ką reiškia Telšių gimnazija?
Telsiu Zemaites gimnazija Vaizdas Telsiu Zemaites gimnazija herbas center 100px Vaizdas Telsiu Zemaites gimnazija 250px antraste Adresas Sviesos g 15 TelsiaiDirektorius e Zydrunas ZelnysMokiniu skaicius 369Įkurimo data 1918 m Uzdarymo dataIsleista laidu 105Pedagogu skaicius 33 Telsiu Zemaites gimnazija dienine savarankisko mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Telsiuose Sviesos g 15 vykdanti pagrindinio vidurinio ir papildomo ugdymo programas Įstaigos kodas 190553261 Iki 1998 m Telsiu Zemaites vidurine mokykla IstorijaNepriklausomoje Lietuvoje Telsiu lietuviska gimnazija vokieciu okupacines valdzios leidimu atidaryta 1918 m sausio 18 d Pirmasis direktorius kunigas Antanas Simaitis Mokykla buvo privati ir priklause katalikiskai Saules draugijai kuri gimnazija finansavo o mokymo procesa tikrino Svietimo ministerija Pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais daug rupesciu buta del mokytoju vokieciu okupacine valdzia reikalavo kad vokieciu kalba destytu vokieciu tautybes mokytojai lietuviu tautybes mokytoju beveik nebuvo todel pedagoginį darba dirbo kitatauciai lenkai rusai vokieciai menkai mokeje lietuviskai Is pradziu lietuviu kalba deste pats direktorius A Simaitis veliau jis is Vilniaus pasikviete lietuviu kalbos specialistus kalbininko Jono Jablonskio dukterį J Jablonskyte ir K Kamantauska 1923 1925 m į gimnazija is Tilzes atvykdavo filosofas rasytojas Vydunas jis deste literatura vyresnese klasese bendravo su jaunimu perskaite daug paskaitu organizuodavo medeliu sodinimo sventes 1923 m pavasarį su mokiniais pasodino kastonu aleja Katedros aiksteje Gimnazijoje lankydavosi ir skaitydavo paskaitas rasytojos Satrijos Ragana Lazdynu Peleda 1918 1926 m mokykloje veike ateitininkai globojo mokytojas L Abromavicius skautai socialdemokratu organizacija Pirmyn 1925 m geguzes 26 d pagerbdama vyskupo Motiejaus Valanciaus mirties 50 asias metines pedagogu taryba nutare nuo geguzes 29 d mokykla vadinti Vyskupo Valanciaus gimnazija kad prisiminus busiancioms kartoms to vyskupo Lietuvos o ypac Zemaitijos svietejo amzinus svietimo darbe nuopelnus 1926 m vyskupo M Valanciaus gimnazijos direktoriumi paskirtas Jonas Jogaudas baiges Tartu universiteta 10 metu vadovavo Rygos mergaiciu gimnazijai nuo 1921 m Telsiu gimnazijoje destes matematika Tai buvo labai grieztas reiklus mokytojas geras matematikos zinovas parases ir isleides matematikos vadovelį Is savo asmeniniu santaupu direktorius selpdavo neturtingus mokinius duodavo pinigu nusipirkti uniformai uzmokedavo uz moksla Nuo mokyklos įkurimo iki 1928 m mokykla dirbo privaciame pastate Respublikos g ve Nr 49 kurį nuomojo is S Augustauskio Nuo 1929 m mokykla patalpas nuomojo Daukanto gatveje Nr 14 Abu pastatai mokyklos poreikiu negalejo patenkinti ir didelemis mokytoju kolektyvo bei mokiniu tevu pastangomis pavyko is miesto valdzios gauti zemes sklypa mokyklos statybai Mokyklos projekta paruose architektas Steponas Stulginskis o statybai vadovavo zinomas inzinierius architektas V Kopyliovas Mokytojai savo iniciatyva sutiko paaukoti vieno menesio atlyginima kad butu įrengtas balkonas 1936 metais spalio 4 d įvyko naujo mokyklos pastato atidarymas jis ir siandien tebetarnauja jaunimo ugdymui Mokyklos pastatas konstruktyvizmo stiliaus turi architekturine verte todel 1996 m įrasytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registra Vadovaujant J Jogaudui suaktyvejo popamokine veikla Kiekvienais metais buvo pastatomas dramos spektaklis kuriam ir teksta ir muzika ir dekoracijas kurdavo patys mokiniai spektaklį Zemaitiskos vestuves stebejo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona Scenos megejai buvo pastate Moljero Tartiufa baleta Sniego karaliene choreografe Navicka Mokyklos scenoje savo meninius sugebejimus atrado veliau tape garsiais scenos meistrais Lidija Kupstaite Valerijonas Derkintis Aleksandras Zadeikis Benediktas Babrauskas 1926 m sustiprejo literatu burelio kuriam vadovavo mokytojas Feliksas Kudirka veikla Mokyklos jauniesiems muzikantams vadovavo kompozitorius kuris mokyklos poetu eilems sukurdavo muzika Muzikiniame gyvenime jau tada labai aktyviai reiskesi busimasis kompozitorius Jurgis Gaizauskas Stiprios buvo berniuku ir mergaiciu tinklinio ir krepsinio komandos Mokykloje buvo ruosiami viesi vakarai kuriu metu mokiniai rodydavo kurybinius meninius bei sportinius sugebejimus Per pusmetį vykdavo keturi vakarai kuriuos rengdavo direkcija o mokiniams savo iniciatyva ruosti vakarus budavo draudziama Buvo susikurusi ir futuristu grupe kuri leido ir sapirografu daugino uzdrausta literatura ir savo kuryba Sapirografu isleistas mokinio K Dulkes poezijos rinkinelis Po teviskes kloniais Vyskupo M Valanciaus vardu gimnazija vadinosi iki 1940 metu 1940 m mokykla pavadinama Telsiu I ja gimnazija mokymo procesas tapo ideologizuotas pedagogu tarybos posedziuose direktoriaus pavaduotojo teisemis dalyvavo moksleivis komsorgas Antrojo pasaulinio karo metu II Pasaulinio karo pradzioje sovietinei kariuomenei traukiantis is Lietuvos 1941 m mokyklos aukletiniai Zenonas Tarvainis ir Hermenehildas Zvirgzdinas buvo nukankinti Rainiu miskelyje 1941 m liepos men 19 d Telsiu gimnazijos direktore Aldona Tenisoniene susaudyta Lietuvos Respublikos vardu Lietuviu aktyvistu fronto stabui nepatenkinus jos malones prasymo Dideliu mokyklos direktoriaus V Rubazeviciaus pastangu ir diplomatijos deka pavyko isvengti dar didesniu netekciu Fasistu okupacijos metais ypac daug nukentejo zydu tautybes gimnazistu is mokiniu sarasu buvo isbraukta 50 mokiniu dauguma ju atsidure Telsiu zydu gete Karo metais mokykloje įkurta ligonine todel moksleiviai buvo iskelti jie mokesi net trijose mokymuisi nepritaikytose vietose Bibliotekos knygos pagrindinis inventorius buvo saugomi Alkos muziejaus darzineje Sovietmetis Pokario laikotarpis mokyklai nebuvo lengvas nes antroji sovietizacija pasipriesinimas jai tautos supriesinimas nepraejo be pedsaku dalis mokiniu ir mokytoju pasitrauke į Vakarus dalis įsijunge į pasipriesinimo kova dalis kartu su tevais buvo istremti į Sibira 1945 m gimnazija baige tik 6 abiturientai 1945 m sausio 1 d mokyklos direktoriumi paskirtas Steponas Skeivys pirmiausiai stengesi sukurti gera darbstu kurybinga mokytoju kolektyva Mokykloje pradejo dirbti A Kalinauskas K Venclovas I Dileviciene B Kavaliauskiene J Krukis 1945 m svenciant 100 asias Zemaites gimimo metines mergaiciu gimnazijai suteikiamas įzymiosios klasikes vardas Uz mokyklos sienu vire gyvenimas pilnas įtampos susipriesinimo ir net agresijos Neliko besaliskais stebetojais ir mokytojai ypac vyresniosios kartos Jie negalejo susitaikyti su tarybinio gyvenimo principais ir metodais nepatiko jiems stipriai ideologizuotas St Markonio vadovavimo stilius todel daug patyrusiu specialistu pasitrauke is mokyklos Sudetinga mokyklos gyvenimo situacija iliustruoja 1958 m kovo 24 d protokolo Nr 2 istrauka Pedagogu rupestis kovoti uz mokiniu samoninguma taciau buvo mokiniu kurie prisiklause vyresniuju priesisku minciu sudare nelegalia organizacija Kaip buvo istirta rajono komjaunimo komiteto organizacija sudaryta su 10 kl mokiniu Gudziunu priesakyje turejo savo nario mokestį pasirase sutartį krauju kele lozunga Salin komunizma 1950 m Zemaites vardo mergaiciu ir I berniuku gimnazijos susijunge į viena mokykla pavadinta Zemaites vidurine mokykla Gilias humanistinio ugdymo tradicijas turinti mokykla stengesi issaugoti auksta akademinį lygį 1969 m direktoriaus J Tumaviciaus iniciatyva įvedamas sustiprintas lietuviu kalbos mokymas pradedama destyti lotynu kalba Mokyklos literatu darbai zinomi visoje respublikoje 1969 m V Stulpinas pripazintas geriausiu jaunuoju poetu respublikoje Garsejo K Dobrovolskio vadovaujamas dudu orkestras isugdes ne viena zinoma muzikanta R Balciunas L Daujotas ir kt Mokyklos chorai liaudies pramoginiu sokiu kolektyvai visu respublikiniu dainu svenciu dalyviai ir net laureatai Garsejo sportininkai kuriamos naujos tradicijos organizuoti tarpklasiniai sokiu konkursai Kvieciame valsui mokyklos parko sodinimo sventes Atgavus Nepriklausomybe Prasidejus Atgimimui 1990 m mokykloje įkuriama mokytoju sajudzio grupe Atgimima isgyvena ir mokykla ugdymo procesas issivaduoja is sovietines ideologijos remu tvirteja humanistinio ugdymo pagrindai Mokyklos veiklos demesio centre mokinys asmenybes dvasiniu galiu pletote saviraiskos poreikiu realizavimas Ugdymo turinį stengiamasi individualizuoti buriasi iniciatyviu mokytoju grupe kuri rengia gimnazijos nuostatus programas 1995 m mokyklai suteikiama teise steigti pirmasias gimnazijos klases Mokykla pasiekia reiksmingu ugdymo rezultatu mokiniai ir mokytojai aktyviai įsitraukia į mokyklos veiklos tobulinimo darba Mokiniu kurybiniai ir akademiniai laimejimai garsina mokykla salyje ir uz jos ribu 1998 m isanalizavusi mokyklos gimnazijos klasiu veiklos rezultatus Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritare Gimnazijos tarybos isvadoms ir nutare nuo 1998 m rugsejo 1 d suteikti gimnazijos statusa Telsiu Zemaites vidurinei mokyklai Direktoriai1918 m Antanas Simaitis 1926 m Jonas Jogaudas 1939 m Pranas Samulionis 1940 m Vaclovas Rubazevicius 1940 m Aldona Tenisoniene 1945 m Steponas Skeivys 1948 m N Miksys 1949 m Stasys Markonis 1961 m J Tumavicius 1972 m J Rukas Parakininkiene Zydrunas ZelnysMokiniaiSaules gimnazija baige 97 abiturientai is ju busimieji kalbininkai Juozas Budzinskis Antanas Salys Zuzana Jonikaite muziejininkas poetas Pranas Genys pramonininkas P Augustinavicius istorikas Zenonas Ivinskis medicinos mokslu daktaras prof J Jarzemskis techniniu mokslu daktaras Leonas Kaulakis pedagogai ir kt Telsiu gimnazijos prieskario aukletiniu kartai priklauso poetai Vytautas Macernis Paulius Jurkus Jurgis Tornau tautos istorijos tyrinetojas prof Bronius Dundulis Daukantas Narbutaite Janciauskaite A Asmontas Kostas Doveika Alma Adamkiene Nutautaite D Zileviciute V Grybauskas tape sporto meistrais pedagogas prof L Jovaisa Ilinojaus universiteto prof chemikas Br Jeselskis Karo metais mokesi Z Tenisonaite ir A Butkus veliau tape zymiais iseivijos poetais Pokario metu aukletiniai prof Donatas Sauka Leonardas Sauka dailininkai Valerijonas Galdikas Vytautas Valius krepsininkas prof Stasys Stonkus kompozitorius Antanas Rekasius Zemaites vidurine mokykla baige Raimondas Kasauskas Stasys Kasauskas V Stulpinas Arturas Tereskinas aktores Eugenija Pleskyte Dalia Brenciute dailininkas V Paulauskas istorikai prof Alfredas Bumblauskas prof Adomas Butrimas V Vaivada medicinos mokslu daktaras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis germaniste prof Ernesta Jakstaite Raciene inzinierius Gintaras Striaukas SaltiniaiAIKOS Gimnazijos Mokyklos svetaine Mokyklos istorija Archyvuota kopija 2008 04 13 is Wayback Machine projekto https silviafoticom files wordpress com 2018 11 19580726 komunizmoausra l2 3 karolaukoteismas jpg https silviafoticom files wordpress com 2018 12 LCVA fR 1441 a2 b1 l9 MinaAbelovieneMirtiesBausme jpgNuorodosMokyklos svetaine