Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tektoninės plokštės litosferą sudarančios plokštės plūduriuojančios ant pusiau išsilydžiusių sunkesnės mantijos uolienų
Tektoninė plokštė
Tektoninės plokštės – litosferą sudarančios plokštės, plūduriuojančios ant pusiau išsilydžiusių sunkesnės mantijos uolienų. Plokštės pagal sudėtį skirstomos į žemynines ir vandenynines.
Žemyninės plokštės lengvesnės ir storesnės (25-70 km), jos dengia apie trečdalį Žemės paviršiaus. Seniausioms žemyninėms uolienoms jau 4 mlrd. metų, jas dengia storas nuosėdų sluoksnis. Pačios storiausios šios plokštės esti geologiškai jaunų kalnų srityse (iki 70 km).
Vandenyninių plokščių storis apie 6-11 km, vidutinis slūgsojimo gylis apie 4,5 km žemiau jūros lygio. Jos sunkesnės ir geologiškai žymiai jaunesnės už žemynines plokštes – seniausi jų klodai tėra vos 200 mln. metų amžiaus, o nuosėdų sluoksnis plonas. Vandenyninės plokštės susidaro konstruktyviuosiuose pakraščiuose iš aukštyn kylančios ir vėstančios magmos ir nyksta destruktyviuosiuose pakraščiuose, kur nyra po žemyninėmis plokštėmis, taip formuodamos gilius vandenynų lovius (Marianų lovys, Peru-Čilės lovys), vulkaninių kalnų grandines (tokias kaip Andai).
Tektoninės plokštės skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Septynios didžiosios plokštės dengia apie 94 % Žemės paviršiaus:
- Ramiojo vandenyno plokštė
- Afrikos plokštė
- Eurazijos plokštė
- Antarktidos plokštė
- Pietų Amerikos plokštė
Tektoninių plokščių klasifikacija nėra universali, nes kai kurie šaltiniai mini dešimt didžiųjų plokščių, aukščiau pateiktąjį sąrašą papildydami Kokosų, Naskos ir Indijos plokštėmis. Dar kiti šaltiniai Australijos ir Indijos plokštę įvardija kaip Indijos-Australijos plokštę ir t. t. Mažąsias plokštes apibūdinantis terminas „mikroplokštė“ irgi nėra visuotinai vartojamas.
Įvairiose klasifikacijose tai prie didžiųjų, tai prie mažesniųjų priskiriamos šios tektoninės plokštės:
- Arabijos plokštė
Mažesniosios plokštės (sąrašas nepilnas):
- Adrijos
- Amūro
- Anatolijos
- Birmos
- Bismarko
- Chuano de Fukos
- Chuano Fernandeso
- Fidžio
- Galapagų
- Iberijos
- Irano
- Karibų
- Karolinos
- Ochotsko
- Pietų Sandvičo
- Rivjeros
- Rytų Amerikos
- Saliamono
- Somalio
- Šetlandų
- Tongos
- Velykų
- Zundos
Senovinės plokštės:
Iš didžiųjų plokščių vienintelė Ramiojo vandenyno plokštė yra ištisai vandenyninė, likusios (taip pat ir dauguma mažesniųjų) yra mišrios – ir vandenyninės, ir žemyninės.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tektoninė plokštė, Kas yra Tektoninė plokštė? Ką reiškia Tektoninė plokštė?
Tektonines plokstes litosfera sudarancios plokstes pluduriuojancios ant pusiau issilydziusiu sunkesnes mantijos uolienu Plokstes pagal sudetį skirstomos į zemynines ir vandenynines Litosferos tektoniniu ploksciu ribos nustatomos pagal zemes drebejimu epicentru pasiskirstyma Isskiriamos 7 didziosios tektonines plokstes ir keletas mazuju Didziosios plokstes 1 Eurazijos 2 Afrikos 3 4 Antarktidos 5 6 Pietu Amerikos 7 Ramiojo vandenyno Mazosios plokstes 8 Naskos 9 10 11 Arabijos 12 13 2a skylanti nuo Afrikos Zemynines plokstes lengvesnes ir storesnes 25 70 km jos dengia apie trecdalį Zemes pavirsiaus Seniausioms zemyninems uolienoms jau 4 mlrd metu jas dengia storas nuosedu sluoksnis Pacios storiausios sios plokstes esti geologiskai jaunu kalnu srityse iki 70 km Vandenyniniu ploksciu storis apie 6 11 km vidutinis slugsojimo gylis apie 4 5 km zemiau juros lygio Jos sunkesnes ir geologiskai zymiai jaunesnes uz zemynines plokstes seniausi ju klodai tera vos 200 mln metu amziaus o nuosedu sluoksnis plonas Vandenynines plokstes susidaro konstruktyviuosiuose pakrasciuose is aukstyn kylancios ir vestancios magmos ir nyksta destruktyviuosiuose pakrasciuose kur nyra po zemyninemis plokstemis taip formuodamos gilius vandenynu lovius Marianu lovys Peru Ciles lovys vulkaniniu kalnu grandines tokias kaip Andai Tektonines plokstes skirstomos į didziasias ir mazasias Septynios didziosios plokstes dengia apie 94 Zemes pavirsiaus Ramiojo vandenyno plokste Afrikos plokste Eurazijos plokste Antarktidos plokste Pietu Amerikos plokste Tektoniniu ploksciu klasifikacija nera universali nes kai kurie saltiniai mini desimt didziuju ploksciu auksciau pateiktajį sarasa papildydami Kokosu Naskos ir Indijos plokstemis Dar kiti saltiniai Australijos ir Indijos plokste įvardija kaip Indijos Australijos plokste ir t t Mazasias plokstes apibudinantis terminas mikroplokste irgi nera visuotinai vartojamas Įvairiose klasifikacijose tai prie didziuju tai prie mazesniuju priskiriamos sios tektonines plokstes Arabijos ploksteTektonines plokstes Rodyklemis parodytos judejimo kryptys Mazesniosios plokstes sarasas nepilnas Adrijos Amuro Anatolijos Birmos Bismarko Chuano de Fukos Chuano Fernandeso Fidzio Galapagu Iberijos Irano Karibu Karolinos Ochotsko Pietu Sandvico Rivjeros Rytu Amerikos Saliamono Somalio Setlandu Tongos Velyku Zundos Senovines plokstes Is didziuju ploksciu vienintele Ramiojo vandenyno plokste yra istisai vandenynine likusios taip pat ir dauguma mazesniuju yra misrios ir vandenynines ir zemynines Taip pat skaitykitePloksciu tektonika