Teisiniai santykiai

Teisiniai santykiai – visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas. Santykiai, reguliuojami Teisės normomis. Tai socialiniai, socializuoti tarpusavio santykiai, kurių dalyvius saisto viešosios organizacijos (pvz., valstybės) ginamos abipusės teisės, pareigos, jų visuma ir pusiausvyra. Teisinis santykis – visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.

Požymiai

Vienas svarbiausių – normatyvumas, kadangi teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu. Be to teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma; teisės norma – tam tikras idėjinis norminis teisinio santykio modelis. Teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį. Valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką. Teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.

Atsiradimo, buvimo prielaidos

• Teisės norma
• teisinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių teisinės charakteristikos).

Tik būdamos kartu šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.

Struktūra

1. Teisinio santykio objektas – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis (žmogus nėra objektas)

• Materialiosios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai).
• Asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas ir kt.).
• Teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai.
• Dvasinės kūrybos rezultatai (intelektinė nuosavybė).
• Vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacija, vekselis, pinigai ir kt.).

1. Subjektas – yra teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu (teisnumas ir veiksnumas).
2. Turinys – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.

Rūšys

Pagal subjektus:

• fizinių asmenų tarpusavio teisiniai santykiai
• fizinių ir juridinių asmenų teisiniai santykiai
• piliečių ir valstybės teisiniai santykiai
• valstybių tarpusavio teisiniai santykiai.

Pagal subjektų skaičių:

• Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis (pvz., Nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu)
• Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai (pvz., pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio teisės siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.