Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Tautų kilmės legendos etnogenetinės legendos įvairiose Europos šalyse nuo ankstyvųjų viduramžių iki Naujųjų laikų sukurt
Tautų kilmės legendos
Tautų kilmės legendos (etnogenetinės legendos) – įvairiose Europos šalyse nuo ankstyvųjų viduramžių iki Naujųjų laikų sukurtos legendinės teorijos apie tautos kilmę.
Krikščioniškoje istoriografijoje siekta surasti visų tautų kilmę nuo pasaulio sukūrimo, tačiau dažnos sąsajos ir su Antikiniu pasauliu. Keleto tautų kilmė sieta su Trojos karu ir po to sekusiais įvykiais – kildino savo tautą iš Enėjo, pabėgusio iš Trojos, palikuonimis. Trojos kilmės legenda VII a. pritaikyta frankams, X a. britams ir XI a. pradžioje – normanams [1,29]. Įvairios legendos apie lenkų, čekų bei rusų bendrą biblinę kilmę buvo paplitusios šių šalių kronikose.
Trojos kilmės legenda prasideda Trojos žlugimu ir Enėjo pabėgimu į Italiją. Iš čia jo sūnus arba proanūkis Britas (Brutas) su kilmingųjų būriu esą atvykęs į dar negyvenamą Albioną, vėliau pagal jo vardą pavadintą Britanija. Kaip manoma jau Nenijus, rašęs VIII a. pabaigoje pasakojo apie tolimus pirmtakus, pradedant nuo Enėjo ainio, legendinio Brito. Galfridas Monmutietis šią teoriją išvystė savo „Britų istorijoje“, remdamasis Nenijumi ir liaudies legendomis. Normanų rašytojas Wace pritaikė Galfrido „istoriją“ prancūzams, o vėliau ir normanams.
Lenkai, kaip ir senrusiai, kildino save iš biblinio Jafeto, kurio sūnus Panas, kilęs iš Panonijos, pagal „Didžiąją Lenkijos kroniką“ turėjo 3 sūnus: Čeką (čekų protėvį), Lechą (lenkų protėvį) ir Rusą (rusų protėvį) [2,23]. Apie legendinio rusų protėvio egzistavimą užsimena tik ši Lenkijos kronika. Tuo tarpu apie čekų tautos pirmtaką Bohemą čekų šaltiniai užsimena jau IX a.
Tokiu pačiu principu buvo kuriamos ir lietuvių kilmės legendos, kurios lietuvių kilmę siejo su keliais šimtais romėnų pabėgėlių atvykusių į Lietuvą Nerono arba Atilos laikais.
Senosios rusų kronikos kildino rusų tautą iš biblinio Jafeto, tačiau kylančiai Maskvos Didžiosios kunigaikštytės galiai reikėjo naujos legitimacijos, kuri buvo siejama su naujomis Bizantijos ar Romos kilmės legendomis. Šios legendos išveda Maskvos kunigaikščių genealogiją tiesiog iš Romos imperatoriaus Augusto, kuris prieš mirdamas išdalijęs žemes savo broliams ir giminaičiams. Pirmas Rusijos kunigaikštis esą buvęs keturioliktasis Augusto brolio Prūso ainis. Tuo pačiu buvo neužmirštamas ir bizantiškasis paveldimumas, kuris buvo grindžiamas dinastinių ir religinių relikvijų paveldėjimu.
Priežastys
Priežastys skatinusios kilmės legendų atsiradimų buvo gana įvairios, nors ir tarpusavyje susijusios. Dažniausiai noras pasirodyti labai senomis tautomis buvo svarbus propagandiniams tikslams. Pagal Galfrido legendą, kuri ne visai sutapo su jo pirmtako Bede versija, britai pirmieji pradėjo kolonizuoti iki tol negyvenamą Albioną, o visi kiti salos gyventojai esą vėlesni įsiveržėliai. Taip britai grindė savo kovą su anglosaksais ir vikingais, pabrėždami, kad jie yra seniausia ir garbingiausia Europos tauta.
Panašiai ir lietuviai, XV a. viduryje kilus ginčams dėl Voluinės ir Podolės priklausomybės bei stiprėjant lietuvių separatizmo siekiams, rėmėsi Romos kilmės mitu, aiškindami, kad jie esą senesnė ir garbingesnė tauta už prasčiokus lenkus, kurie gavę bajorystę iš čekų, o lietuviai tuo tarpu yra senųjų romėnų aristokratų giminių palikuonys. Romos kilmės mitas naudotas ir kitose politinėse polemikose.
Kita panaši priežastis yra kilmės mitų panaudojimas, kai valdovas siekia konsoliduoti ir sutelkti tautą. Priimdami ir manipuliuodami mitais apie bendrą kilmę iš dieviškųjų ar kitaip garsių protėvių grupių lyderiai stiprina pavaldinių identifikaciją su dinastija ar konkrečiu valdovu. Henrikui II, kuris ieškojo savo legitimacijos būdų tėvo užkariautai valstybei, Trojos kilmės legenda buvo labai paranki. Dėl to teorija apie bendrą britų ir normanų kilmę iš Trojos buvo aktyviai palaikoma. Kadangi viduramžiais kraujo bendrumas buvo labai svarbus konsolidacijos elementas, svarbesnis net ir už kalbinį bendrumą, tokia kilmės legenda turėjo stiprinti užkariautų tautų identifikacijos su užkariautojais jausmus.
Kilmės legendos buvo daugiau literatūrinės, nei tautosakinės, tačiau jos nebuvo vien tik karališkųjų dvarų kūriniai ir privilegija – tokios legendos buvo paplitusios plačiuose liaudies sluoksniuose ir taip buvo užtikrinamas jų poveikio efektyvumas. Lenkų kilmės legenda, kalbanti apie visų lenkų žemių vieningumą, kunigaikštiškosios dinastijos senumą, lenkų bažnyčios vieningumą, turėjo pakelti lenkų sąmoningumo jausmą, sutelkti juos apie didlenkių valdovus [2, 29). Panašią funkciją turėjo ir čekų, senrusių, Maskvos kunigaikščių kilmės mitai.
Bendraeuropietiški panašumai
Visos kilmės legendos stengiasi pabrėžti tautos senumą, todėl protėviai randami tolimuose Antikos (Trojos bei romėnų kilmės legendos) ar net bibliniuose laikuose (lenkų, čekų, rusų Jafeto kilmės legenda). Protėviai – garsūs mitiniai arba realūs asmenys ir jų palikuonys, asmenys, kurie turėjo didelį autoritetą.
Kilmės mitams būdingas mitinio ir realaus laiko derinimas, kuris sukėlė nepatogumų vėlesniems Renesanso epochos tyrinėtojams. Paskaičiavus kartas genealogijose ir laiką, kurį tos kartos turėjo užpildyti, gaunamas aiškus neatitikimas. Tai aiškinti vien nevykusia kilmės legendų genealogijų falsifikacija nėra tinkamas paaiškinimas. Kartų skaičiavimas buvo labai svarbus viduramžių laiko aspektas. „Kartos sąvoka sukeldavo gyvą organinėms žmonių grupėms būdingo perimamumo įspūdį – į jas individas įeidavo kaip įkūnijimas ryšių, jungiančių dabartį su praeitimi ir ateitimi“ (3, 91). Taigi, kartų skaičiavimas nebuvo paprastas chronologinis vardų išvardinimas, todėl čia europiečių kilmės mituose įsiterpdavo daug mitinių ir biblinių analogijų. Taip Palemono legendoje išvardinamos 14 kartų bei 14 kartų skiriančios pirmąjį rusų kunigaikštį Riuriką nuo legendinio Prūso siejama su bibline 14 kartų genealogijos tradicija. Tuo pačiu legendų kūrėjai stengėsi susieti kilmės legendos laiką su pasauline istorija, pvz., Galfridas įterpia nuorodas, kad vienas ar kitas įvykis atsitiko, pvz., valdant imperatoriui Augustui. Tai yra europiečių mitams būdingas paradoksalus kartų ir realaus pasaulinės istorijos laiko derinimas.
Trečias bruožas, būdingas visiems europiečių kilmės mitams – legendinių asmenų vardų ir vietovardžių siejimas. Taip Brito (Bruto) vardu pavadinta Britanija, pagal legendinius protėvius Čeką (Bohemą), Lechą (lenkai ankstyvuosiuose raštuose vadinti lechitais), Rusą vardus gavusios čekų, lenkų, rusų gyvenamos žemės ir tautos. Nuo Publijaus Libono vardo atsiradęs Livonijos, nuo Krako – Krokuvos, nuo Viliaus (pagal Dlugošą) – Vilniaus, nuo Barko – Jurbarko pavadinimai. Trūkstami vardai genealogijose tiek lietuvių, tiek britų kilmės legendose dažnai paprasčiausiai imami pagal vietovių pavadinimus. Šie šalių ir kitų vietovardžių bei legendinių protėvių vardų susiejimai turėjo suteikti legendoms įtikinamumo, aiškiai susiejant legendinį protėvį su tauta.
Šaltiniai
- [1] Eley P. The Myth of Trojan descent and perceptions of national identity// Nottingham Medieval Studies XXXV, 1991
- [2] Velikaja Khronika o Pol'she, Rusi i ikh sosediakh XI-XIII v.v. (Maskva, 1987)
- [3] A. Gurevičius Viduramžių kultūros kategorijos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tautų kilmės legendos, Kas yra Tautų kilmės legendos? Ką reiškia Tautų kilmės legendos?
Tautu kilmes legendos etnogenetines legendos įvairiose Europos salyse nuo ankstyvuju viduramziu iki Naujuju laiku sukurtos legendines teorijos apie tautos kilme Krikscioniskoje istoriografijoje siekta surasti visu tautu kilme nuo pasaulio sukurimo taciau daznos sasajos ir su Antikiniu pasauliu Keleto tautu kilme sieta su Trojos karu ir po to sekusiais įvykiais kildino savo tauta is Enejo pabegusio is Trojos palikuonimis Trojos kilmes legenda VII a pritaikyta frankams X a britams ir XI a pradzioje normanams 1 29 Įvairios legendos apie lenku ceku bei rusu bendra bibline kilme buvo paplitusios siu saliu kronikose Trojos kilmes legenda prasideda Trojos zlugimu ir Enejo pabegimu į Italija Is cia jo sunus arba proanukis Britas Brutas su kilminguju buriu esa atvykes į dar negyvenama Albiona veliau pagal jo varda pavadinta Britanija Kaip manoma jau Nenijus rases VIII a pabaigoje pasakojo apie tolimus pirmtakus pradedant nuo Enejo ainio legendinio Brito Galfridas Monmutietis sia teorija isvyste savo Britu istorijoje remdamasis Nenijumi ir liaudies legendomis Normanu rasytojas Wace pritaike Galfrido istorija prancuzams o veliau ir normanams Lenkai kaip ir senrusiai kildino save is biblinio Jafeto kurio sunus Panas kiles is Panonijos pagal Didziaja Lenkijos kronika turejo 3 sunus Ceka ceku protevį Lecha lenku protevį ir Rusa rusu protevį 2 23 Apie legendinio rusu protevio egzistavima uzsimena tik si Lenkijos kronika Tuo tarpu apie ceku tautos pirmtaka Bohema ceku saltiniai uzsimena jau IX a Tokiu paciu principu buvo kuriamos ir lietuviu kilmes legendos kurios lietuviu kilme siejo su keliais simtais romenu pabegeliu atvykusiu į Lietuva Nerono arba Atilos laikais Senosios rusu kronikos kildino rusu tauta is biblinio Jafeto taciau kylanciai Maskvos Didziosios kunigaikstytes galiai reikejo naujos legitimacijos kuri buvo siejama su naujomis Bizantijos ar Romos kilmes legendomis Sios legendos isveda Maskvos kunigaiksciu genealogija tiesiog is Romos imperatoriaus Augusto kuris pries mirdamas isdalijes zemes savo broliams ir giminaiciams Pirmas Rusijos kunigaikstis esa buves keturioliktasis Augusto brolio Pruso ainis Tuo paciu buvo neuzmirstamas ir bizantiskasis paveldimumas kuris buvo grindziamas dinastiniu ir religiniu relikviju paveldejimu PriezastysPriezastys skatinusios kilmes legendu atsiradimu buvo gana įvairios nors ir tarpusavyje susijusios Dazniausiai noras pasirodyti labai senomis tautomis buvo svarbus propagandiniams tikslams Pagal Galfrido legenda kuri ne visai sutapo su jo pirmtako Bede versija britai pirmieji pradejo kolonizuoti iki tol negyvenama Albiona o visi kiti salos gyventojai esa velesni įsiverzeliai Taip britai grinde savo kova su anglosaksais ir vikingais pabrezdami kad jie yra seniausia ir garbingiausia Europos tauta Panasiai ir lietuviai XV a viduryje kilus gincams del Voluines ir Podoles priklausomybes bei stiprejant lietuviu separatizmo siekiams remesi Romos kilmes mitu aiskindami kad jie esa senesne ir garbingesne tauta uz prasciokus lenkus kurie gave bajoryste is ceku o lietuviai tuo tarpu yra senuju romenu aristokratu giminiu palikuonys Romos kilmes mitas naudotas ir kitose politinese polemikose Kita panasi priezastis yra kilmes mitu panaudojimas kai valdovas siekia konsoliduoti ir sutelkti tauta Priimdami ir manipuliuodami mitais apie bendra kilme is dieviskuju ar kitaip garsiu proteviu grupiu lyderiai stiprina pavaldiniu identifikacija su dinastija ar konkreciu valdovu Henrikui II kuris ieskojo savo legitimacijos budu tevo uzkariautai valstybei Trojos kilmes legenda buvo labai paranki Del to teorija apie bendra britu ir normanu kilme is Trojos buvo aktyviai palaikoma Kadangi viduramziais kraujo bendrumas buvo labai svarbus konsolidacijos elementas svarbesnis net ir uz kalbinį bendruma tokia kilmes legenda turejo stiprinti uzkariautu tautu identifikacijos su uzkariautojais jausmus Kilmes legendos buvo daugiau literaturines nei tautosakines taciau jos nebuvo vien tik karaliskuju dvaru kuriniai ir privilegija tokios legendos buvo paplitusios placiuose liaudies sluoksniuose ir taip buvo uztikrinamas ju poveikio efektyvumas Lenku kilmes legenda kalbanti apie visu lenku zemiu vieninguma kunigaikstiskosios dinastijos senuma lenku baznycios vieninguma turejo pakelti lenku samoningumo jausma sutelkti juos apie didlenkiu valdovus 2 29 Panasia funkcija turejo ir ceku senrusiu Maskvos kunigaiksciu kilmes mitai Bendraeuropietiski panasumaiVisos kilmes legendos stengiasi pabrezti tautos senuma todel proteviai randami tolimuose Antikos Trojos bei romenu kilmes legendos ar net bibliniuose laikuose lenku ceku rusu Jafeto kilmes legenda Proteviai garsus mitiniai arba realus asmenys ir ju palikuonys asmenys kurie turejo didelį autoriteta Kilmes mitams budingas mitinio ir realaus laiko derinimas kuris sukele nepatogumu velesniems Renesanso epochos tyrinetojams Paskaiciavus kartas genealogijose ir laika kurį tos kartos turejo uzpildyti gaunamas aiskus neatitikimas Tai aiskinti vien nevykusia kilmes legendu genealogiju falsifikacija nera tinkamas paaiskinimas Kartu skaiciavimas buvo labai svarbus viduramziu laiko aspektas Kartos savoka sukeldavo gyva organinems zmoniu grupems budingo perimamumo įspudį į jas individas įeidavo kaip įkunijimas rysiu jungianciu dabartį su praeitimi ir ateitimi 3 91 Taigi kartu skaiciavimas nebuvo paprastas chronologinis vardu isvardinimas todel cia europieciu kilmes mituose įsiterpdavo daug mitiniu ir bibliniu analogiju Taip Palemono legendoje isvardinamos 14 kartu bei 14 kartu skiriancios pirmajį rusu kunigaikstį Riurika nuo legendinio Pruso siejama su bibline 14 kartu genealogijos tradicija Tuo paciu legendu kurejai stengesi susieti kilmes legendos laika su pasauline istorija pvz Galfridas įterpia nuorodas kad vienas ar kitas įvykis atsitiko pvz valdant imperatoriui Augustui Tai yra europieciu mitams budingas paradoksalus kartu ir realaus pasaulines istorijos laiko derinimas Trecias bruozas budingas visiems europieciu kilmes mitams legendiniu asmenu vardu ir vietovardziu siejimas Taip Brito Bruto vardu pavadinta Britanija pagal legendinius protevius Ceka Bohema Lecha lenkai ankstyvuosiuose rastuose vadinti lechitais Rusa vardus gavusios ceku lenku rusu gyvenamos zemes ir tautos Nuo Publijaus Libono vardo atsirades Livonijos nuo Krako Krokuvos nuo Viliaus pagal Dlugosa Vilniaus nuo Barko Jurbarko pavadinimai Trukstami vardai genealogijose tiek lietuviu tiek britu kilmes legendose daznai paprasciausiai imami pagal vietoviu pavadinimus Sie saliu ir kitu vietovardziu bei legendiniu proteviu vardu susiejimai turejo suteikti legendoms įtikinamumo aiskiai susiejant legendinį protevį su tauta Saltiniai 1 Eley P The Myth of Trojan descent and perceptions of national identity Nottingham Medieval Studies XXXV 1991 2 Velikaja Khronika o Pol she Rusi i ikh sosediakh XI XIII v v Maskva 1987 3 A Gurevicius Viduramziu kulturos kategorijos