- Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
55°14′57″š. pl. 22°17′03″r. ilg. / 55.2491°š. pl. 22.2843°r. ilg.
| Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2011 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Tauragės |
| Savivaldybė | Tauragės rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Tauragė |
| Adresas | Stoties g. 2 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1904 m. |
| Stilius | istorizmas |
| Klebonas | Marius Venskus (2025) |
Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Tauragėje, Senamiestyje. Istoristinė, turi neoromaninio ir neoklasicistinio stiliaus bruožų.
Istorija
redaguotiPirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636 ir 1688 m. Tauragės bažnyčia neminima.
1702 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Po 1863 m. sukilimo Tauragės vikaras Jonas Jacevičius ištremtas į Sibirą. 1865–1869 m. ne kartą prašyta valdžios leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią. Leista remontuoti tik senąją.
1899 m. medinė bažnyčia nugriauta. Pastatyta nauja mūrinė, 1904 m. rugpjūčio 5 d. pašventinta. Statyba rūpinosi klebonas Fabijonas Kemėšis (1879–1954), vėliau visuomenės veikėjas, ekonomistas, profesorius. Nuo 1906 m. jis Tauragėje organizuodavo viešus lietuvių vakarus su vaidinimais. 1915 m. bažnyčia apgriauta, po 1920 m. iš dalies atstatyta. 1928–1932 m. atstatyti bokštai (valstybė paskyrė 10 000 litų pašalpą).[1] 1938 m. Tauragės parapijai priklausė 4141 katalikas. 1941 m. bažnyčia vėl apgriauta, iki karo pabaigos liko neatstatyta, tik 1955 m. klebono Jono Beinorio (1908–1985) rūpesčiu ir parapijiečių talka ir lėšomis atstatyta.
2008 m. bažnyčios bokšte įrengtas laikrodis – miesto-partnerio iš Vokietijos, Rydštato, dovana Tauragei 500-ųjų metinių proga (atminimo lenta bažnyčioje).
Architektūra
redaguotiBažnyčia istoristinė, turi neoromaninio ir klasicistinio stiliaus bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Joje įrengti 6 altoriai. Šventoriaus tvora ažūrinio mūro.
1908 m. Karaliaučiaus meistras Brunas Gėbelis bažnyčioje buvo pastatęs 16 registrų vargonus. Per II pasaulinį karą vargonai neišliko. Apie 1955 m. į Tauragę buvo perkelti Vaclavo Bernackio vargonai iš Vilniaus šv. Mykolo bažnyčios. Pastarieji pagaminti XX a. pradžioje.[2]
Galerija
redaguoti- Parapijos namai
- 1914 m.
- Prieš 2010 metų renovaciją
- Nuo parko pusės
- Bažnyčios priekis
- Vargonai
- Šventorius
- Tauragės Švč.Trejybės bažnyčia. Vaizdas iš gatvės
- Augustytė, Aušra (2023-10-25). „Tauragės Švč. Trejybės katalikų bažnyčiai – 120 metų“. taurageszinios.lt. „Tauragės žinios“. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
- Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios vargonai vargonai.lt
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 425–426
- Oficiali svetainė
- Tauragės Švč. Trejybės parapija (vyskupijos inf.)
- Bažnytiniai dokumentai
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, Kas yra Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia? Ką reiškia Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia?