Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
55 15 12 š pl 22 17 10 r ilg 55 253445 š pl 22 286224 r ilg 55 253445 22 286224 Tauragės banko rūmaiPriekinis fasadasVie
Tauragės banko rūmai
55°15′12″š. pl. 22°17′10″r. ilg. / 55.253445°š. pl. 22.286224°r. ilg.
| Tauragės banko rūmai | |
|---|---|
| Priekinis fasadas | |
| Vieta | Tauragė, Dariaus ir Girėno g. 7 |
| Statusas | kultūros paveldo objektas |
| Architektas | Arnas Funkas, Mykolas Songaila |
| Statybų pradžia | 1935 m. |
| Statybų pabaiga | 1936 m. |
| Paskirtis | bankas |
| Stilius | modernizmas |
| Aukštų sk. | du |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Įregistravimo metai | 1997 m. |
| Kodas | 15948 |
Tauragės banko rūmai – buvę Lietuvos banko rūmai, stovintys Tauragės centre, S. Dariaus ir S. Girėno bei Vytauto gatvių sankirtoje. Netoli, už 150 m į pietvakarius, stūkso Tauragės pilis. Iki 2020 m. rudens rūmų pastate veikė komercinio banko „Luminor“ skyrius, įstaigų biurai.
Tauragės banko rūmai – vienas žymiausių Lietuvos tarpukario architektūros pastatų, išlikusių mažesniuose miestuose. Neoklasicizmo bruožų turintys banko rūmai įrašyti į LR Kultūros vertybių registrą.
Istorija
Banko statyboms 1934 m. buvo paskelbtas projektų konkursas, kuriam pristatyta 20 darbų, išmokėtos nemenkos premijos. Pirmoji vieta paskirta Arnui Funkui, antroji vieta – Felikso Bielinskio ir Nikolajaus Mačiulskio bendram darbui, o trečioji – Stasiui Kudokui. Konkurso žiuri taip pat rekomendavo įsigyti ir inžinieriaus parengtą projektą. Kaip ir visuose kituose Lietuvos banko skyriuose, galutinis projektas priskirtas prof. M. Songailai, komisijos nariui, atstovavusiam VDU Technikos fakultetą. Projektas, matyt, buvo taisomas kartu su nuolatiniu Lietuvos banko pastatų architektu M. Songaila, nes pastato architektūrinė stilistika artimesnė šio autoriaus projektuotiems pastatams. Archyvuose neišlikus šio objekto konkursinių projektų, negalima tiksliai nustatyti autorystės klausimo, todėl autorystė priskirta abiems architektams, t. y. kartu su A Funku.
Statybos konkurso sąlygose buvo nurodytos pagrindinės pastato charakteristikos: skveras prie pastato, 40 kv. m vestibiulis, 18-20 vietų tarnautojams banko operacijų salėje, 100 kv. m plotas lankytojams, 25-30 kv. m dydžio kabinetas įstaigos direktoriui, archyvas, pinigų saugykla, patalpa, kambarys sargybai ir kitos patalpos. Pastate dar reikėjo numatyti direktoriaus butą su 5 kambariais, virtuve, tarnaitės kambariu, prieškambariu, dviem atskirais įėjimais, kitas sanitarines bei pagalbines patalpas.
Banko projektą lydėjo amžininkų reiškiama kritika dėl pernelyg demonstruojamos prabangos provincijos pastato architektūroje. Statybos ir sauskelių inspekcija dėl ekstravagantiškos banko išvaizdos mandagiai nurodė architektui, kad projektuojamų rūmų išvaizda atrodė „perturtingai ir periškilmingai mažam apskrities miestui“, išreiškė nuogastavimą, kad vargiai ar derinsis net ateityje tas pastatas su kitais. Pernelyg puošnią ir brangią banko architektūrą pastebėjo tuometis vyriausias statybos inspektorius A. Novickis. Visuomenėje buvo svarstoma, kaip kaimo ūkininkas jausis, atėjęs paskolos į baltu marmuru išklotą salę. Projektas iš tiesų nebuvo kuklus, į inspekcijos pastabas nebuvo atsižvelgta, todėl Lietuvos bankui jis galiausiai atsiėjo apie 400 tūkstančių litų.
Kontroversijos lydėjo ir statybos darbus, kurie vyko gana sparčiai – bankas užbaigtas 1936 m. Pagrindinių darbų vykdytojai buvo meistrai iš Kauno. darbų dalį atliko J. Švarcas, baldus gamino K. Petriko fabrikas, dekoro darbus ir apdailą marmuru atlikti pavesta Jokūbui Dubauskui. Generalinis taip pat kaunietis – A. Balčiauskas. Objekte dirbę 15 – 20 statybininkų streikavo dėl menkų atlyginimų pakėlimo.. Darbininkai buvo nepatenkinti gaunamais 30 centų už valandą ir reikalavo daugiau. Gavę neigiamą atskymą, jie paskelbė streiką, kuris truko dvi dienas. Galiausiai su darbdaviais sutarta dėl 3 litų už 8 valandas, o anksčiau dirbo 10 valandų.
Per II pasaulinį karą bankas gerokai nukentėjo. 1944 m. traukiantis frontui buvo apgriauta pietvakarinė pusė. Pokaryje pastatas buvo suremontuotas ir pritaikytas viešbučiui su restoranu. 1978 m. pastatui atliktas kapitalinis remontas, sugrąžinta pirminė banko paskirtis. Kieme pastatyti garažai. 1983 m. atnaujinti fasadai, grotomis apkaustyti salės langai, dalinai pakeista stogo danga.
Architektūra
Dviejų aukštų pastatas šiek tiek atitrauktas nuo gatvės. Tarp įėjimo vartų- ir pastato įrengtas skveras. Rūmai klasicistinio stiliaus, bet jų statybai naudotos to meto modernios technologijos. Pastato antrame aukšte įrengta erdvi , įrėminta kolonomis. Šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose.
Pastato statyboje svarbų vaidmenį vaidino betonas ir gelžbetonis, kurie naudoti pamatams, perdengimams, laiptų maršams. Įrengiant apvaliosios operacijų salės lubų gelžbetoninį perdengimą, statybos darbų kokybė buvo orientuojama į „vokiečių normas“.
Banko interjere dominuoja pusapskritė puošni operacijų salė. Banko prabangą pabrėžia išklota balto marmuro imitacija. Kolonados supama operacijų salė įrengta į kiemo pusę. Rūmus tarp kitų šios paskirties statinių išskiria itin monumentalūs vartai-kolonada, anksčiau puošti su užrašu „Lietuvos bankas“. Kolonados kampai sustambinti keturiomis puskolonėmis. Tarp jų įrengtos arkinės nišos, kuriose pastatytos dekoratyvinės vazos. Aptverto sklypo tvoros elementai papuošti tautinio stiliaus ornamentais, panaudojant stilizuotus tulpės motyvus.
Šaltiniai
- „Tauragėje nebelieka „Luminor“ banko skyriaus“. taurageszinios.lt. „Tauragės žinios“. 2020-09-21. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
- „Bankas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Lietuvos banko skyrius Tauragėje autc.lt
- Pinigų muziejus. Šimtmečio istorijos. Lietuvos banko pastatas Tauragėje Archyvuota kopija 2021-10-19 iš Wayback Machine projekto.
- Valaitis, Jonas (2021-06-24). „Tarpukario tauragiškiai bijojo puošnių banko rūmų, tapusių miesto pasididžiavimu“. taurageszinios.lt. „Tauragės žinios“. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tauragės banko rūmai, Kas yra Tauragės banko rūmai? Ką reiškia Tauragės banko rūmai?
55 15 12 s pl 22 17 10 r ilg 55 253445 s pl 22 286224 r ilg 55 253445 22 286224 Taurages banko rumaiPriekinis fasadasVieta Taurage Dariaus ir Gireno g 7Statusas kulturos paveldo objektasArchitektas Arnas Funkas Mykolas SongailaStatybu pradzia 1935 m Statybu pabaiga 1936 m Paskirtis bankasStilius modernizmasAukstu sk duKulturos vertybiu registrasStatusas valstybes saugomasĮregistravimo metai 1997 m Kodas 15948 Taurages banko rumai buve Lietuvos banko rumai stovintys Taurages centre S Dariaus ir S Gireno bei Vytauto gatviu sankirtoje Netoli uz 150 m į pietvakarius stukso Taurages pilis Iki 2020 m rudens rumu pastate veike komercinio banko Luminor skyrius įstaigu biurai Taurages banko rumai vienas zymiausiu Lietuvos tarpukario architekturos pastatu islikusiu mazesniuose miestuose Neoklasicizmo bruozu turintys banko rumai įrasyti į LR Kulturos vertybiu registra Galinio fasado kolonadaIstorijaBanko statyboms 1934 m buvo paskelbtas projektu konkursas kuriam pristatyta 20 darbu ismoketos nemenkos premijos Pirmoji vieta paskirta Arnui Funkui antroji vieta Felikso Bielinskio ir Nikolajaus Maciulskio bendram darbui o trecioji Stasiui Kudokui Konkurso ziuri taip pat rekomendavo įsigyti ir inzinieriaus parengta projekta Kaip ir visuose kituose Lietuvos banko skyriuose galutinis projektas priskirtas prof M Songailai komisijos nariui atstovavusiam VDU Technikos fakulteta Projektas matyt buvo taisomas kartu su nuolatiniu Lietuvos banko pastatu architektu M Songaila nes pastato architekturine stilistika artimesne sio autoriaus projektuotiems pastatams Archyvuose neislikus sio objekto konkursiniu projektu negalima tiksliai nustatyti autorystes klausimo todel autoryste priskirta abiems architektams t y kartu su A Funku Statybos konkurso salygose buvo nurodytos pagrindines pastato charakteristikos skveras prie pastato 40 kv m vestibiulis 18 20 vietu tarnautojams banko operaciju saleje 100 kv m plotas lankytojams 25 30 kv m dydzio kabinetas įstaigos direktoriui archyvas pinigu saugykla patalpa kambarys sargybai ir kitos patalpos Pastate dar reikejo numatyti direktoriaus buta su 5 kambariais virtuve tarnaites kambariu prieskambariu dviem atskirais įejimais kitas sanitarines bei pagalbines patalpas Banko projekta lydejo amzininku reiskiama kritika del pernelyg demonstruojamos prabangos provincijos pastato architekturoje Statybos ir sauskeliu inspekcija del ekstravagantiskos banko isvaizdos mandagiai nurode architektui kad projektuojamu rumu isvaizda atrode perturtingai ir periskilmingai mazam apskrities miestui isreiske nuogastavima kad vargiai ar derinsis net ateityje tas pastatas su kitais Pernelyg puosnia ir brangia banko architektura pastebejo tuometis vyriausias statybos inspektorius A Novickis Visuomeneje buvo svarstoma kaip kaimo ukininkas jausis atejes paskolos į baltu marmuru isklota sale Projektas is tiesu nebuvo kuklus į inspekcijos pastabas nebuvo atsizvelgta todel Lietuvos bankui jis galiausiai atsiejo apie 400 tukstanciu litu Priekiniu vartu kolonadaPriekines kolonados profilis Kontroversijos lydejo ir statybos darbus kurie vyko gana sparciai bankas uzbaigtas 1936 m Pagrindiniu darbu vykdytojai buvo meistrai is Kauno darbu dalį atliko J Svarcas baldus gamino K Petriko fabrikas dekoro darbus ir apdaila marmuru atlikti pavesta Jokubui Dubauskui Generalinis taip pat kaunietis A Balciauskas Objekte dirbe 15 20 statybininku streikavo del menku atlyginimu pakelimo Darbininkai buvo nepatenkinti gaunamais 30 centu uz valanda ir reikalavo daugiau Gave neigiama atskyma jie paskelbe streika kuris truko dvi dienas Galiausiai su darbdaviais sutarta del 3 litu uz 8 valandas o anksciau dirbo 10 valandu Per II pasaulinį kara bankas gerokai nukentejo 1944 m traukiantis frontui buvo apgriauta pietvakarine puse Pokaryje pastatas buvo suremontuotas ir pritaikytas viesbuciui su restoranu 1978 m pastatui atliktas kapitalinis remontas sugrazinta pirmine banko paskirtis Kieme pastatyti garazai 1983 m atnaujinti fasadai grotomis apkaustyti sales langai dalinai pakeista stogo danga ArchitekturaDvieju aukstu pastatas siek tiek atitrauktas nuo gatves Tarp įejimo vartu ir pastato įrengtas skveras Rumai klasicistinio stiliaus bet ju statybai naudotos to meto modernios technologijos Pastato antrame aukste įrengta erdvi įreminta kolonomis Sis architekturinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose Pastato statyboje svarbu vaidmenį vaidino betonas ir gelzbetonis kurie naudoti pamatams perdengimams laiptu marsams Įrengiant apvaliosios operaciju sales lubu gelzbetoninį perdengima statybos darbu kokybe buvo orientuojama į vokieciu normas Banko interjere dominuoja pusapskrite puosni operaciju sale Banko prabanga pabrezia isklota balto marmuro imitacija Kolonados supama operaciju sale įrengta į kiemo puse Rumus tarp kitu sios paskirties statiniu isskiria itin monumentalus vartai kolonada anksciau puosti su uzrasu Lietuvos bankas Kolonados kampai sustambinti keturiomis puskolonemis Tarp ju įrengtos arkines nisos kuriose pastatytos dekoratyvines vazos Aptverto sklypo tvoros elementai papuosti tautinio stiliaus ornamentais panaudojant stilizuotus tulpes motyvus SaltiniaiVikiteka Taurages banko rumai vaizdine ir garsine medziaga Taurageje nebelieka Luminor banko skyriaus taurageszinios lt Taurages zinios 2020 09 21 Nuoroda tikrinta 2024 08 09 Bankas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Lietuvos banko skyrius Taurageje autc lt Pinigu muziejus Simtmecio istorijos Lietuvos banko pastatas Taurageje Archyvuota kopija 2021 10 19 is Wayback Machine projekto Valaitis Jonas 2021 06 24 Tarpukario tauragiskiai bijojo puosniu banko rumu tapusiu miesto pasididziavimu taurageszinios lt Taurages zinios Nuoroda tikrinta 2024 08 09