Tauragės apskritis – buvęs Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1918–1950 m. Centras – Tauragė.
| Tauragės apskritis (1918–1950) | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Tauragė | |||
| Valsčiai | 15 (1919), 13 (1923), 8 (1949) | |||
| 1918–1939 m. | Lietuva | |||
| 1939–1944 m. | Šiaulių krašto apygarda | |||
| 1944–1950 m. | Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 110 965 (1923), 137 588 (1940), 118 000 (1942) | |||
| Plotas | 3 351 km² (1923), 1 693 km² (1949) | |||
Istorija
redaguotiApskritis sudaryta 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių valdžios iš Pajūrio apskrities. 1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–1944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.
1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Jurbarko apskričiai, 3 valsčiai – Šilutės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. ji buvo panaikinta ir padalinta į keturias dalis. Didžioji dalis (29) apylinkės pertvarkyta į Tauragės rajoną. Dalis teritorijos perduota Pagėgių rajonui (3 apylinkės), Skaudvilės rajonui (20 apylinkių) ir Šilalės rajonui (18 apylinkių).
1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Tauragės apskritis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1919 m. | 15 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Naumiesčio valsčius, Pagramančio valsčius, Pajūrio valsčius, Sartininkų valsčius (du valsčiai), Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Upynos valsčius, Vainuto valsčius | |||
| 1923-09 (išsamiau) | 3351 | 110 965 | 13 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Sartininkų-Žygaičių valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius, 1 miestas: Tauragė | 1186 gyvenvietės:[1] 1 miestas (Tauragė), 16 miestelių, 935 kaimai, 12 bažnytkaimių, 121 dvaras ir palivarkas, 97 vienkiemiai, 4 kitos gyvenvietės |
| 1932 m. | 2949 | 122 109 | 13 valsčių ir 153 seniūnijos [2] | 1 miestas: Tauragė |
| 1939 m. | 3266 | |||
| 1940 m. | 137 588 | 13 valsčių:[3]Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius, Žygaičių valsčius | ||
| 1942 m. | 118 000 | |||
| 1943 m. | 3332 | |||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 1693 | 8 valsčiai ir 71 apylinkė [4] |
| |
| 1950-01-19 | 70 apylinkių [5] | |||
Valsčiai
redaguotiApskrities valsčiai 1919–1950 m.:
| Pavadinimas | Laikotarpis | Centras |
|---|---|---|
| Batakių valsčius | 1919–1950 | Batakiai |
| Eržvilko valsčius | 1919–1947 | Eržvilkas |
| Gaurės valsčius | 1920–1950 | Gaurė |
| Kaltinėnų valsčius | 1919–1948 | Kaltinėnai |
| Kvėdarnos valsčius | 1919–1948 | Kvėdarna |
| Laukuvos valsčius | 1920–1948 | Laukuva |
| Pagramančio valsčius | 1919, 1947–1950 | Pagramantis |
| Pajūrio valsčius | 1919 | Pajūris |
| Sartininkų valsčius | 1919 | Sartininkai |
| Sartininkų-Žygaičių valsčius | 1920–1933 | Sartininkai, Žygaičiai |
| Skaudvilės valsčius | 1919–1950 | Skaudvilė |
| Šilalės valsčius | 1919–1950 | Šilalė |
| Švėkšnos valsčius | 1919–1947 | Švėkšna |
| Tauragės valsčius | 1919–1950 | Tauragė |
| Upynos valsčius | 1919, 1947–1950 | Upyna |
| Vainuto valsčius | 1919–1947 | Vainutas |
| Žemaičių Naumiesčio valsčius | 1919–1947 | Žemaičių Naumiestis |
| Žygaičių valsčius | 1933–1950 | Žygaičiai |
Tautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 110 965 žmonės:[6]
- Lietuviai – 89,7% (99547);
- Žydai – 5,56% (6168);
- Vokiečiai – 3,36% (3731);
- Rusai – 0,77% (849);
- Lenkai – 0,36% (400);
- Baltarusiai – 0,04% (44);
- Kiti – 0,2% (226).
Literatūra
redaguoti- Tauragės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 280
- Tauragės apskritis (1918–1950). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 994–995
- Tauragės apskritis (1918–1950). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 340
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
- LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
- 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
- Tauragės apskrities istorija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Tauragės apskritis (1918–1950), Kas yra Tauragės apskritis (1918–1950)? Ką reiškia Tauragės apskritis (1918–1950)?