Tauragės apskrities istorija

Tauragės apskritis – teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, kurio istorija siekia 1918 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Apskritis įkurta Vokietijos valdžios, vėliau perėjo Lietuvai, buvo okupuota ir panaikinta TSRS, vėl atkurta nepriklausomoje Lietuvoje.^[1] Dabartinė apskritis įkurta 1994–1995 m.

Tauragės apskritis

1918 – iki dabar

Apskritis XX a. tarpukariu

Administracinis centras

Tauragė

1918–1939 m.

Lietuva

1939–1944 m.

Šiaulių krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

nuo 1994 m.

Lietuva

Istorija

redaguoti

Tarpukaris ir pokaris

redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tauragės apskritis (1918–1950).

Pirmąkart Tauragės apskritis sudaryta 1918 m. 1-ojoje pusėje vokiečių valdžios iš Pajūrio apskrities. 1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–1944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.

1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Jurbarko apskričiai, 3 valsčiai – Šilutės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. ji buvo panaikinta ir padalinta į keturias dalis. Didžioji dalis (29) apylinkės pertvarkyta į Tauragės rajoną. Dalis teritorijos perduota Pagėgių rajonui (3 apylinkės), Skaudvilės rajonui (20 apylinkių) ir Šilalės rajonui (18 apylinkių).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			15 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Naumiesčio valsčius, Pagramančio valsčius, Pajūrio valsčius, Sartininkų valsčius (du valsčiai), Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Upynos valsčius, Vainuto valsčius
1923-09 (išsamiau)	3351	110 965	13 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Sartininkų-Žygaičių valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius, 1 miestas: Tauragė	1186 gyvenvietės:^[2] 1 miestas (Tauragė), 16 miestelių, 935 kaimai, 12 bažnytkaimių, 121 dvaras ir palivarkas, 97 vienkiemiai, 4 kitos gyvenvietės
1932 m.	2949	122 109	13 valsčių ir 153 seniūnijos ^[3]	1 miestas: Tauragė
1939 m.	3266
1940 m.		137 588	13 valsčių:^[4]Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius, Žygaičių valsčius
1942 m.		118 000
1943 m.	3332
1949-01-01 (suskirstymas)	1693		8 valsčiai ir 71 apylinkė ^[5]	1 miestas: Tauragė 8 miesteliai
1950-01-19			70 apylinkių ^[6]

Dabartinė apskritis

redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Tauragės apskritis.

1995 m. apskritis buvo įkurta atnaujintoje teritorijoje, jai priskirtos 3 savivaldybės – Jurbarko rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybė. 1999–2000 m. priskirta ir naujai suformuota Pagėgių savivaldybė. 2005 m. patvirtintas Tauragės apskrities herbas.

Apskritis kaip administracinis vienetas funkcionavo 1995–2010 m. Vėliau, 2010 m. liepos 1 d. panaikinta administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	4411	134 275	4 savivaldybės ir 33 kaimiškosios seniūnijos	7 miestai, 20 miestelių, 1177 kaimai, 10 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 46 kaimų dalys
2011 m.		110 059	39 seniūnijos	7 miestai, 20 miestelių, 1173 kaimai, 12 viensėdžių, 1 glžk. stoties gyvenvietė
2021 m.		92 667	39 seniūnijos	7 miestai, 20 miestelių, 1016 kaimų, 6 viensėdžiai

Valsčiai

redaguoti

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Batakių valsčius	1919–1950	Batakiai
Eržvilko valsčius	1919–1947	Eržvilkas
Gaurės valsčius	1920–1950	Gaurė
Kaltinėnų valsčius	1919–1948	Kaltinėnai
Kvėdarnos valsčius	1919–1948	Kvėdarna
Laukuvos valsčius	1920–1948	Laukuva
Pagramančio valsčius	1919, 1947–1950	Pagramantis
Pajūrio valsčius	1919	Pajūris
Sartininkų valsčius	1919	Sartininkai
Sartininkų-Žygaičių valsčius	1920–1933	Sartininkai, Žygaičiai
Skaudvilės valsčius	1919–1950	Skaudvilė
Šilalės valsčius	1919–1950	Šilalė
Švėkšnos valsčius	1919–1947	Švėkšna
Tauragės valsčius	1919–1950	Tauragė
Upynos valsčius	1919, 1947–1950	Upyna
Vainuto valsčius	1919–1947	Vainutas
Žemaičių Naumiesčio valsčius	1919–1947	Žemaičių Naumiestis
Žygaičių valsčius	1933–1950	Žygaičiai

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 110 965 žmonės:^[7]

Lietuviai – 89,7% (99547);
Žydai – 5,56% (6168);
Vokiečiai – 3,36% (3731);
Rusai – 0,77% (849);
Lenkai – 0,36% (400);
Baltarusiai – 0,04% (44);
Kiti – 0,2% (226).

2011 m. gyveno 110 059 žmonės:^[8]

Lietuviai – 98,4% (108 238);
Rusai – 0,66% (723);
Ukrainiečiai – 0,12% (133);
Vokiečiai – 0,1% (114);
Baltarusiai – 0,08% (93);
Lenkai – 0,06% (69);
Kiti – 0,63% (689).

2001 m. gyveno 134 275 žmonės:^[9]

Lietuviai – 98,66% (132479);
Rusai – 0,64% (857);
Vokiečiai – 0,16% (211);
Ukrainiečiai – 0,14% (185);
Baltarusiai – 0,08% (106);
Lenkai – 0,07% (98);
Kiti – 0,25% (339).

Apskrities viršininkai

redaguoti

1995 m. kovo 30 d. – Stasys Lapė
1997 m. sausio 30 d. – Stasys Aužbikas
2000 m. gruodžio 15 d. – Arūnas Beišys
2004 m. gruodžio 29 d. – Edmundas Šimkus
2006 m. liepos 21 d. – Irena Ričkuvienė
2009 m. liepos 27 d. – 2010 m. liepos 1 d. – Raimundas Vaitiekus

Literatūra

redaguoti

Tauragės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 280
Tauragės apskrities istorija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 994–995
Tauragės apskrities istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

Tauragės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 340
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
1923 m. surašymo duomenys^{[neveikianti nuoroda]}
2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Tauragės apskrities istorija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.

[1] Tauragės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-25).

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 340

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.

[4] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150

[6] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[7] 1923 m. surašymo duomenys^{[neveikianti nuoroda]}

[8] 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[9] 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]