Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tribonyx mortieriiTasmaninė nendrinė vištelė Tribonyx mortierii Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė
Tasmaninė nendrinė vištelė
| Tribonyx mortierii | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Tasmaninė nendrinė vištelė (Tribonyx mortierii) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Tribonyx mortierii , 1840 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Tasmaninės nendrinės vištelės paplitimo arealas Tasmanijos saloje |
Tasmaninė nendrinė vištelė (Tribonyx mortierii, Gallinula mortierii) – neskraidantis vandeninių vištų (Rallidae) šeimos paukštis. Endeminė rūšis Tasmanijos saloje.
Ši paukščių rūšis aprašyta 1840 m. kaip Tribonyx mortierii, kur pavadinimo dalis mortierii sudaryta pagerbiant belgų biologą .
Išvaizda
Paukštis stuomeningas, jo kūno ilgis tarp 43 ir 51 cm. Plunksnų apdaras tamsiai rudas, su alyviniu ir melsvu atspalviu, kūno profilyje su balta dėme. Trumpa uodega juosva, dažnai stati. Kojos storos ir tvirtos, tarsi žvynuotos, su aštriais nagais. Akys ryškiai raudonos, snapas žalsvai geltonas, su skydeliu priekyje.
Paplitimas
Paukščiui būdingas sėslumas, laikosi atviruose žolynuose, arčiau vandens. Paplitęs Tasmanijoje, išskyrus pietvakarinę dalį, aplinkinėse salelėse. Populiacija skaitlinga, paukščius nesunku pastebėti prie vandens telkinių su apžėlusiomis pakrantėmis.
Rastos fosilijos byloja, kad tasmaninės nendrinės vištelės gyveno Australijos žemyne maždaug prieš 4700 metų. Manoma, kad viena iš jų išnykimo priežasčių galėjo būti šunų dingų įsigalėjimas arba dėl ekstremalių sausrų periodų.
Biologija
Paukščiai gyvena grupėse iki 5 suaugusių individų, neskaitant jauniklių iš praėjusio sezono vados. Kaip sėslūs paukščiai turi apibrėžtas, iki 2 ha dydžio teritorijas. Savo valdas aršiai gina nuo įsibrovėlių ne tik balsais, bet ir tarpusavio peštynėmis su kojų smūgiais, kapojimu snapu, kartais iki kraujo praliejimo, plunksnų išpešiojimo.
Veisimuisi dažniausiai būdinga poliandrija, kai paukščių grupėje yra viena visli patelė, kuri poruojasi su visais grupės patinais. Tokiai socialinei struktūrai įtakos turi tai, jog patinų jauniklių įprastai išsirita daugiau nei patelių. Peri nuo liepos iki rugsėjo, priklausomai nuo iškrentančių kritulių kiekio ir mitybinės bazės. Paprastai užaugina vieną vadą per metus, tačiau pasitaikius geriems metams gali išvesti ir dvi vadas. Lizdą suka ant žemės, žolėse netoli vandens, būna 5–8 kiaušiniai.
Minta žolynų ūgliais ir lapais, kuriuos skina dieną. Taip pat racione yra vabzdžiai, augalų sėklos, vaisiai. Tarp vietos ūkininkų vyrauja nuomonė, kad ši paukščių rūšis yra žemės ūkio kenkėja. Tyrimai 1960–aisiais parodė, kad tam tikrą žalą derliui paukščiai daro, tačiau daug mažesnę, nei triušiai ar kiti gyvūnai.
Tasmaninės nendrinės vištelės yra antriniai žolėdžiai paukščiai, nes yra priklausomi nuo kitų rūšių gyvūnų, kurie ganydamiesi palaiko atviras teritorijas, palikdami žemą žolių dangą su šviežiais ūgliais. Manoma, kad iki europiečių atsikėlimo tokias atviras vietas, tinkamas medžiojamų žinduolių mitybai, sukurdavo čiabuviai sukeldami gaisrus. Tokių atvirų plotų didėjimas, triušių įveisimas sudarė sąlygas didesniems maisto ištekliams ir tuo pačiu tam tikrų rūšių skaičiaus padidėjimui. Šie paukščiai praktiškai gavo naudos iš įsigalėjusios europietško žemės ūkio praktikos.
Nors paukščiai yra neskraidantys, tačiau sugeba labai greitai bėgioti, sparnų pagalba padėdami sau palaikyti pusiausvyrą. Užfiksuotas jų bėgimo greitis iki 48 km/h.
Apsaugos būklė
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos vertinimu, tasmaninė nendrinė vištelė priskiriama prie nesančių pavojuje rūšių. Nors populiacija pakankamai didelė ir nesama pavojaus ženklų, rūpestį kelia tik galima rudosios lapės invazija, kuri sukeltų pavojų šiai ir kitoms gyvūnų rūšims Tasmanijos saloje.2007 m. duomenimis, tasmaninė nendrinė vištelė buvo saugoma pagal Tasmanijos valstijos gamtos apsaugos įstatymą. Anksčiau šiam paukščiui nebuvo taikoma teisinė apsauga teritorijose už nacionalinių parkų ir draustinių ribų.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Tribonyx mortierii“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- Ford, Hugh A. (1989). Ecology of Birds: An Australian perspective. Chipping Norton, New South Wales: Surrey Beattie and Sons. ISBN 0-949324-19-1.
- Marchant, S.; P. J. Higgins (1993). Handbook of Australian and, New Zealand and Antarctic Birds. Volume 2: Raptors to Lapwings. Melbourne: Oxford University Press.
- Ridpath, M. G.; P. J. Higgins (1964). The Tasmanian Native Hen. Hobart: CSIRO, Division of Wildlife Research.
- Ridpath, M.G. and Meldrum G.K. 1968. Damage done to pastures by the Tasmanian Native hen, Tribonyx mortierii, in CSIRO Wildlife Research, 1968, 13, 11–24.
- Sharland, M. 1958. Tasmanian Birds: a field guide to the birds inhabiting Tasmania and adjacent islands, including the sea birds. Sydney: Angus and Robertson.
- Tasmanian Parks and Wildlife Service - Foxes in Tasmania Archyvuota kopija 2013-04-13 iš Wayback Machine projekto. Accessed 03-11-2011
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tasmaninė nendrinė vištelė, Kas yra Tasmaninė nendrinė vištelė? Ką reiškia Tasmaninė nendrinė vištelė?
Tribonyx mortieriiTasmanine nendrine vistele Tribonyx mortierii Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Gerviniai pauksciai Gruiformes Seima Vandenines vistos Rallidae Gentis Tribonyx Rusis Tasmanine nendrine vistele Tribonyx mortierii BinomasTribonyx mortierii 1840Sinonimai Gallinula mortierii Tasmanines nendrines visteles paplitimo arealas Tasmanijos saloje Tasmanine nendrine vistele Tribonyx mortierii Gallinula mortierii neskraidantis vandeniniu vistu Rallidae seimos paukstis Endemine rusis Tasmanijos saloje Suaugusi visteleJauniklis Si pauksciu rusis aprasyta 1840 m kaip Tribonyx mortierii kur pavadinimo dalis mortierii sudaryta pagerbiant belgu biologa IsvaizdaPaukstis stuomeningas jo kuno ilgis tarp 43 ir 51 cm Plunksnu apdaras tamsiai rudas su alyviniu ir melsvu atspalviu kuno profilyje su balta deme Trumpa uodega juosva daznai stati Kojos storos ir tvirtos tarsi zvynuotos su astriais nagais Akys ryskiai raudonos snapas zalsvai geltonas su skydeliu priekyje PaplitimasPauksciui budingas seslumas laikosi atviruose zolynuose arciau vandens Paplites Tasmanijoje isskyrus pietvakarine dalį aplinkinese salelese Populiacija skaitlinga paukscius nesunku pastebeti prie vandens telkiniu su apzelusiomis pakrantemis Rastos fosilijos byloja kad tasmanines nendrines visteles gyveno Australijos zemyne mazdaug pries 4700 metu Manoma kad viena is ju isnykimo priezasciu galejo buti sunu dingu įsigalejimas arba del ekstremaliu sausru periodu BiologijaPauksciu grupeKiausiniu detis Pauksciai gyvena grupese iki 5 suaugusiu individu neskaitant jaunikliu is praejusio sezono vados Kaip seslus pauksciai turi apibreztas iki 2 ha dydzio teritorijas Savo valdas arsiai gina nuo įsibroveliu ne tik balsais bet ir tarpusavio pestynemis su koju smugiais kapojimu snapu kartais iki kraujo praliejimo plunksnu ispesiojimo Veisimuisi dazniausiai budinga poliandrija kai pauksciu grupeje yra viena visli patele kuri poruojasi su visais grupes patinais Tokiai socialinei strukturai įtakos turi tai jog patinu jaunikliu įprastai issirita daugiau nei pateliu Peri nuo liepos iki rugsejo priklausomai nuo iskrentanciu krituliu kiekio ir mitybines bazes Paprastai uzaugina viena vada per metus taciau pasitaikius geriems metams gali isvesti ir dvi vadas Lizda suka ant zemes zolese netoli vandens buna 5 8 kiausiniai Minta zolynu ugliais ir lapais kuriuos skina diena Taip pat racione yra vabzdziai augalu seklos vaisiai Tarp vietos ukininku vyrauja nuomone kad si pauksciu rusis yra zemes ukio kenkeja Tyrimai 1960 aisiais parode kad tam tikra zala derliui pauksciai daro taciau daug mazesne nei triusiai ar kiti gyvunai Tasmanines nendrines visteles yra antriniai zoledziai pauksciai nes yra priklausomi nuo kitu rusiu gyvunu kurie ganydamiesi palaiko atviras teritorijas palikdami zema zoliu danga su svieziais ugliais Manoma kad iki europieciu atsikelimo tokias atviras vietas tinkamas medziojamu zinduoliu mitybai sukurdavo ciabuviai sukeldami gaisrus Tokiu atviru plotu didejimas triusiu įveisimas sudare salygas didesniems maisto istekliams ir tuo paciu tam tikru rusiu skaiciaus padidejimui Sie pauksciai praktiskai gavo naudos is įsigalejusios europietsko zemes ukio praktikos Nors pauksciai yra neskraidantys taciau sugeba labai greitai begioti sparnu pagalba padedami sau palaikyti pusiausvyra Uzfiksuotas ju begimo greitis iki 48 km h Apsaugos buklePasaulines gamtos apsaugos organizacijos vertinimu tasmanine nendrine vistele priskiriama prie nesanciu pavojuje rusiu Nors populiacija pakankamai didele ir nesama pavojaus zenklu rupestį kelia tik galima rudosios lapes invazija kuri sukeltu pavoju siai ir kitoms gyvunu rusims Tasmanijos saloje 2007 m duomenimis tasmanine nendrine vistele buvo saugoma pagal Tasmanijos valstijos gamtos apsaugos įstatyma Anksciau siam pauksciui nebuvo taikoma teisine apsauga teritorijose uz nacionaliniu parku ir draustiniu ribu SaltiniaiVikiteka Tasmanine nendrine vistele vaizdine ir garsine medziagaVikirusiu projekte yra informacijos susijusios su straipsniu Tribonyx mortierii IUCN Red List Tribonyx mortierii IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2016 10 01 Ford Hugh A 1989 Ecology of Birds An Australian perspective Chipping Norton New South Wales Surrey Beattie and Sons ISBN 0 949324 19 1 Marchant S P J Higgins 1993 Handbook of Australian and New Zealand and Antarctic Birds Volume 2 Raptors to Lapwings Melbourne Oxford University Press Ridpath M G P J Higgins 1964 The Tasmanian Native Hen Hobart CSIRO Division of Wildlife Research Ridpath M G and Meldrum G K 1968 Damage done to pastures by the Tasmanian Native hen Tribonyx mortierii in CSIRO Wildlife Research 1968 13 11 24 Sharland M 1958 Tasmanian Birds a field guide to the birds inhabiting Tasmania and adjacent islands including the sea birds Sydney Angus and Robertson Tasmanian Parks and Wildlife Service Foxes in Tasmania Archyvuota kopija 2013 04 13 is Wayback Machine projekto Accessed 03 11 2011