Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarpkultūrinė komunikacija angl Cross cultural communication tai mokslo sritis kuri analizuoja kaip pasikeitimo informac
Tarpkultūrinė komunikacija
Tarpkultūrinė komunikacija (angl. Cross-cultural communication) – tai mokslo sritis, kuri analizuoja, kaip pasikeitimo informacijos proceso metu vienos kultūros atstovas siunčia pranešimus kitos kultūros atstovams. Pranešimas paruoštas vienoje kultūroje, turi būti suprastas kitoje. Tačiau netgi išnykus tam tikriems komunikacijos barjerams pranešimas gali būti nesuprastas priėmėjų arba pastarieji gali likti nesuprasti. Idealaus tarpkultūrinės komunikacijos proceso metu siunčiamo pranešimo reikšmė atitinka gaunamo pranešimo reikšmę. Viena pagrindinių tarpkultūrinės komunikacijos problemų yra kultūriniai rėmai, kurie apsunkina pranešimo siuntėjo ir gavėjo susikalbėjimą. Kuo didesnis skirtumas tarp kultūrų, tuo didesnė yra tikimybė, kad tarpkultūrinė komunikacija bus nesėkminga.
Disciplinos atsiradimas
Nors tarpkultūrinė komunikacija vyko nuo seniausių laikų, tarp Europos ir Azijos, vėliau ir kitų žemynų buvo vykdomi mainai, prekiaujama, kariaujama, keliamos vestuvės tarp skirtingų tautų atstovų, ja plačiau susidomėta tik XX amžiuje. Šaltojo karo metu Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių ekonomiką galima būtų pavadinti savarankiška ir ganėtinai uždara, nes pasaulis buvo orientuotas į du atskirus ir tarpusavyje konkuruojančius polius: Rytų ir Vakarų. Tačiau ekonominių santykių, politinių sistemų ir technologinių naujovių pokyčiai ir pažanga padėjo pagrindus senų kultūrinių barjerų reformacijoms ar jų nykimui. Taigi, vis labiau plintant globaliajam kapitalizmui, tarpkultūrinės komunikacijos mokslo sritis pirmiausia atsirado kaip verslo atstovų ir valstybinių aktorių siekio plėsti globalizacinius procesus, stiprinti kapitalistines idėjas ir liberalizmą tarp skirtingų kultūrų atstovų išdava.
Įvairios įmonės pradėjo siūlyti savo darbuotojams kalbų mokymosi programas ir specialius kursus, kuriuose jie buvo supažindinami su skirtingomis kultūromis ir kaip elgtis atsidūrus už savo komforto zonos ribų, kitose šalyse. Aukštojo mokslo institucijos taip pat pradėjo kreipti dėmesį į vis didėjančias tarpkultūrinės komunikacijos apimtis bei jos įtaką įvairiems bendrosios pasaulio sistemos ir vidiniams valstybių procesų aspektams.
1974 m. Tarptautinės pažangos organizacija, kartu su UNESCO parama ir Senegalo prezidento Léopoldo Sedaro Senghoro globa, surengė tarptautinę konferenciją „Tautų kultūros savivoka“ Austrijoje, kurioje paragino Jungtinių Tautų organizacijos nares „organizuoti sistemingą ir globalų lyginamąjį tyrimą apie įvairias pasaulio kultūras“ ir „dėti visas įmanomas pastangas siekiant intensyvesnio ir produktyvesnio diplomatų mokymo tarpkultūrinės komunikacijos bendradarbiavimo bei skatinti juos plėtoti kultūrinius aspektus vykdomoje užsienio politiką.“
Per pastarąjį dešimtmetį vis didesnis spaudimas buvo daromas universitetams visame pasaulyje, norint, kad jie inkorporuotų tarpkultūrinio ir tarptautinio ugdymo dalykus į savo siūlomas studijų programas. Taip norėta siekti gilinti žmonių supratimą ir žinias apie tarpkultūrinius reiškinius ir procesus bei jų įtaką pasauliui. Tarptautinių procesų ir tarpkultūrinės komunikacijos supratimas tapo ypač svarbus šalių kultūrinei, technologinei, ekonominei ir politinei „sveikatai“. Šiandieniame pasaulyje studentai privalo turėti tam tikras globalias kompetencijas tam, kad galėtų suprasti pasaulį, kuriame gyvena ir kaip jie save gali realizuoti jame.
Tarpkultūrinės komunikacijos tarpdiscipliniškumas
Tarpkultūrinė komunikacija siekia sujungti tokias tarpusavyje nesusijusias sritis kaip kultūrinė antropologija ir kitas komunikacijos formas. Jos esmė yra nustatyti ir suprasti, kaip skirtingų kultūrų žmonės bendrauja vieni su kitais. Tarpkultūrinės komunikacijos tyrinėtojai taip pat bando konstruoti tam tikras gaires, kurios galėtų tapti modeliais ar schemomis padedančiomis žmonėms iš skirtingų kultūrų geriau suprasti vieni kitus ir bendrauti tarpusavyje.
Tarpkultūrinė komunikacija, kaip ir daugelis kitų mokslo sričių, yra derinys jungiantis skirtingas mokslo šakas į vientisą sistemą. Šios šakos yra antropologija, kultūros studijos, psichologija ir komunikacija. Be to kreipiamas dėmesys į etninių grupių tarpusavio santykių analizavimą ir esamas bei kuriamas komunikacijos strategijas, kurios yra naudojamos bendriniams kultūros tyrimams.
Skirtingų kalbų studijavimas gali ne tik padėti geriau suprasti, ką mes, kaip žmonės turime bendro, bet taip pat padėti suvokti pasaulyje egzistuojančią įvairovę. Kaip skirtingos mūsų kalbos konstruoja ir sistemina mūsų žinojimo supratimą. Žinojimas turi didelę reikšmę ugdant kritišką mąstymą apie socialinius santykius. Taigi pagrindas sėkmingam globalios tarpkultūrinės komunikacijos procesui yra suprasti socialinių santykių sanklodas ir būdus kaip kitos kultūros veikia.
Kalbos socializacija gali būti plačiai apibrėžta kaip tyrimas, kuris bando išsiaiškinti kaip kalba gali suponuoti ir sukurti naujus socialinius santykius ir kultūrinius kontekstus. Pabrėžtina, kad žmogui yra būtina suprasti naudojamos kalbos gramatiką, lygiai taip pat, kaip kalbos elementų socialinį išsidėstymą, tam kad būtų pasiekta komunikacinė kompetencija. Žmogaus patirtis yra kultūriškai svarbi, todėl kalbos elementai taip pat yra kultūriškai svarbūs. Žmogus kalbėdamas turi nepamiršti semiotikos ir gestų sistemos vertinimo, siekdamas sėkmingo tarpkultūrinio susikalbėjimo. Tačiau su kalbos socializacija galimai gali kilti keletas problemų. Kartais žmonės gali per daug apibendrinti arba priklijuoti etiketes kultūroms, taip jas stereotipizuoti ir subjektyviai įvertinti. Be to neįmanoma socialinio aktorius naudojamą kalbą įstatyti į tokius rėmus taip, kad ji puikiai atitiktų normatyvinius apibūdinimus. Dėl to į kalbos socializacijos tyrimus reikėtų įtraukti metodologinę analizę kaip individai naudoja kalbą ir kitas semiotikos reikšmes.
Globalizacijos įtaka
Kartu su globalizacija ir ypač pasaulinės prekybos mastų didėjimu yra neišvengiama, kad skirtingų kultūrų atstovai susitiks, konfliktuos ir susimaišys tarpusavyje. Dažnai žmonės kilę iš skirtingų kultūrų mano, kad tarpusavio komunikacija yra sudėtinga ne tik dėl kalbos barjero, bet taip pat tam įtakos turi ir skirtingi kultūros bruožai. Pavyzdžiui, individualizmu paremtose kultūrose, tokiose kaip Jungtinėse Amerikos Valstijos, Kanada ir Vakarų Europa, nepriklausoma individas yra dominuojantis veikėjas. Šiam nepriklausomajam yra būdinga skirti save nuo kitų ir aplinkos, kurioje gyvenama. O kultūrose, kuriose svarbus tarpusavio susisiejimas, paprastai tokiomis įvardijamos Azijos, taip pat daugelis Lotynų Amerikos, Afrikos ir Pietų Europos kultūros, dominuoja viena nuo kitos priklausomos figūros. Jie daugiau dėmesio skiria individo tarpusavio susiejimui su kitais ir aplinka. Savasis aš yra prasmingas tik (arba daugiausia) kalbant apie socialinių santykių kontekstą, t. y. pareigas ir vaidmenis. Dėl to galima teigti, kad tam tikru mastu, kultūrinių skirtumų daromas poveikis yra svarbesnis už kalbos barjerus.
Kultūrinis skirtingumas yra vienas iš didžiausių iššūkių sėkmingai ir produktyviai tarpkultūrinei komunikacijai. Efektyvus bendravimas su įvairių kultūrų žmonėmis, yra ypač sudėtingas, nes kultūrinis suvokimas formuoja žmonių mąstymą – pasaulio matymą, girdėjimą ir aiškinimą. Taigi žmonėms iš skirtingų kultūrų tie patys žodžiai gali reikšti skirtingus dalykus, net tada, kai jie kalba ta pačia kalba. Dar didesni sunkumai kyla kuomet vartojamos kalbos skiriasi ir komunikuojant tarpusavyje turi būti naudojamas vertimas. Tokiais atvejais nesusipratimų ir nesusikalbėjimų galimybės labai išauga. Taigi tarpkultūrinės komunikacijos tyrimai įeina į globalių reiškinių tyrimų sferą.
Šaltiniai ir išnašos
- Everett M. Rogers, William B. Hart, & Yoshitaka Miike (2002). Edward T. Hall and The History of Intercultural Communication: The United States and Japan. Keio Communication Review No. 24, 1-5. Accessible at http://www.mediacom.keio.ac.jp/publication/pdf2002/review24/2.pdf Archyvuota kopija 2021-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Bartell, M. (2003). Internationalization of universities: A university culture-based framework. Higher Education, 45(1), 44, 48, 49
- Hans Köchler (ed.), Cultural Self-comprehension of Nations. Tübingen: Erdmann, 1978, ISBN 978-3-7711-0311-8, Final Resolution, p. 142
- Bartell, M. (2003). Internationalization of universities: A university culture-based framework. Higher Education, 45(1), 46.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarpkultūrinė komunikacija, Kas yra Tarpkultūrinė komunikacija? Ką reiškia Tarpkultūrinė komunikacija?
Tarpkulturine komunikacija angl Cross cultural communication tai mokslo sritis kuri analizuoja kaip pasikeitimo informacijos proceso metu vienos kulturos atstovas siuncia pranesimus kitos kulturos atstovams Pranesimas paruostas vienoje kulturoje turi buti suprastas kitoje Taciau netgi isnykus tam tikriems komunikacijos barjerams pranesimas gali buti nesuprastas priemeju arba pastarieji gali likti nesuprasti Idealaus tarpkulturines komunikacijos proceso metu siunciamo pranesimo reiksme atitinka gaunamo pranesimo reiksme Viena pagrindiniu tarpkulturines komunikacijos problemu yra kulturiniai remai kurie apsunkina pranesimo siuntejo ir gavejo susikalbejima Kuo didesnis skirtumas tarp kulturu tuo didesne yra tikimybe kad tarpkulturine komunikacija bus nesekminga Disciplinos atsiradimasNors tarpkulturine komunikacija vyko nuo seniausiu laiku tarp Europos ir Azijos veliau ir kitu zemynu buvo vykdomi mainai prekiaujama kariaujama keliamos vestuves tarp skirtingu tautu atstovu ja placiau susidometa tik XX amziuje Saltojo karo metu Jungtiniu Amerikos Valstiju ir kitu valstybiu ekonomika galima butu pavadinti savarankiska ir ganetinai uzdara nes pasaulis buvo orientuotas į du atskirus ir tarpusavyje konkuruojancius polius Rytu ir Vakaru Taciau ekonominiu santykiu politiniu sistemu ir technologiniu naujoviu pokyciai ir pazanga padejo pagrindus senu kulturiniu barjeru reformacijoms ar ju nykimui Taigi vis labiau plintant globaliajam kapitalizmui tarpkulturines komunikacijos mokslo sritis pirmiausia atsirado kaip verslo atstovu ir valstybiniu aktoriu siekio plesti globalizacinius procesus stiprinti kapitalistines idejas ir liberalizma tarp skirtingu kulturu atstovu isdava Įvairios įmones pradejo siulyti savo darbuotojams kalbu mokymosi programas ir specialius kursus kuriuose jie buvo supazindinami su skirtingomis kulturomis ir kaip elgtis atsidurus uz savo komforto zonos ribu kitose salyse Aukstojo mokslo institucijos taip pat pradejo kreipti demesį į vis didejancias tarpkulturines komunikacijos apimtis bei jos įtaka įvairiems bendrosios pasaulio sistemos ir vidiniams valstybiu procesu aspektams 1974 m Tarptautines pazangos organizacija kartu su UNESCO parama ir Senegalo prezidento Leopoldo Sedaro Senghoro globa surenge tarptautine konferencija Tautu kulturos savivoka Austrijoje kurioje paragino Jungtiniu Tautu organizacijos nares organizuoti sisteminga ir globalu lyginamajį tyrima apie įvairias pasaulio kulturas ir deti visas įmanomas pastangas siekiant intensyvesnio ir produktyvesnio diplomatu mokymo tarpkulturines komunikacijos bendradarbiavimo bei skatinti juos pletoti kulturinius aspektus vykdomoje uzsienio politika Per pastarajį desimtmetį vis didesnis spaudimas buvo daromas universitetams visame pasaulyje norint kad jie inkorporuotu tarpkulturinio ir tarptautinio ugdymo dalykus į savo siulomas studiju programas Taip noreta siekti gilinti zmoniu supratima ir zinias apie tarpkulturinius reiskinius ir procesus bei ju įtaka pasauliui Tarptautiniu procesu ir tarpkulturines komunikacijos supratimas tapo ypac svarbus saliu kulturinei technologinei ekonominei ir politinei sveikatai Siandieniame pasaulyje studentai privalo tureti tam tikras globalias kompetencijas tam kad galetu suprasti pasaulį kuriame gyvena ir kaip jie save gali realizuoti jame Tarpkulturines komunikacijos tarpdiscipliniskumasTarpkulturine komunikacija siekia sujungti tokias tarpusavyje nesusijusias sritis kaip kulturine antropologija ir kitas komunikacijos formas Jos esme yra nustatyti ir suprasti kaip skirtingu kulturu zmones bendrauja vieni su kitais Tarpkulturines komunikacijos tyrinetojai taip pat bando konstruoti tam tikras gaires kurios galetu tapti modeliais ar schemomis padedanciomis zmonems is skirtingu kulturu geriau suprasti vieni kitus ir bendrauti tarpusavyje Tarpkulturine komunikacija kaip ir daugelis kitu mokslo sriciu yra derinys jungiantis skirtingas mokslo sakas į vientisa sistema Sios sakos yra antropologija kulturos studijos psichologija ir komunikacija Be to kreipiamas demesys į etniniu grupiu tarpusavio santykiu analizavima ir esamas bei kuriamas komunikacijos strategijas kurios yra naudojamos bendriniams kulturos tyrimams Skirtingu kalbu studijavimas gali ne tik padeti geriau suprasti ka mes kaip zmones turime bendro bet taip pat padeti suvokti pasaulyje egzistuojancia įvairove Kaip skirtingos musu kalbos konstruoja ir sistemina musu zinojimo supratima Zinojimas turi didele reiksme ugdant kritiska mastyma apie socialinius santykius Taigi pagrindas sekmingam globalios tarpkulturines komunikacijos procesui yra suprasti socialiniu santykiu sanklodas ir budus kaip kitos kulturos veikia Kalbos socializacija gali buti placiai apibrezta kaip tyrimas kuris bando issiaiskinti kaip kalba gali suponuoti ir sukurti naujus socialinius santykius ir kulturinius kontekstus Pabreztina kad zmogui yra butina suprasti naudojamos kalbos gramatika lygiai taip pat kaip kalbos elementu socialinį issidestyma tam kad butu pasiekta komunikacine kompetencija Zmogaus patirtis yra kulturiskai svarbi todel kalbos elementai taip pat yra kulturiskai svarbus Zmogus kalbedamas turi nepamirsti semiotikos ir gestu sistemos vertinimo siekdamas sekmingo tarpkulturinio susikalbejimo Taciau su kalbos socializacija galimai gali kilti keletas problemu Kartais zmones gali per daug apibendrinti arba priklijuoti etiketes kulturoms taip jas stereotipizuoti ir subjektyviai įvertinti Be to neįmanoma socialinio aktorius naudojama kalba įstatyti į tokius remus taip kad ji puikiai atitiktu normatyvinius apibudinimus Del to į kalbos socializacijos tyrimus reiketu įtraukti metodologine analize kaip individai naudoja kalba ir kitas semiotikos reiksmes Globalizacijos įtakaKartu su globalizacija ir ypac pasaulines prekybos mastu didejimu yra neisvengiama kad skirtingu kulturu atstovai susitiks konfliktuos ir susimaisys tarpusavyje Daznai zmones kile is skirtingu kulturu mano kad tarpusavio komunikacija yra sudetinga ne tik del kalbos barjero bet taip pat tam įtakos turi ir skirtingi kulturos bruozai Pavyzdziui individualizmu paremtose kulturose tokiose kaip Jungtinese Amerikos Valstijos Kanada ir Vakaru Europa nepriklausoma individas yra dominuojantis veikejas Siam nepriklausomajam yra budinga skirti save nuo kitu ir aplinkos kurioje gyvenama O kulturose kuriose svarbus tarpusavio susisiejimas paprastai tokiomis įvardijamos Azijos taip pat daugelis Lotynu Amerikos Afrikos ir Pietu Europos kulturos dominuoja viena nuo kitos priklausomos figuros Jie daugiau demesio skiria individo tarpusavio susiejimui su kitais ir aplinka Savasis as yra prasmingas tik arba daugiausia kalbant apie socialiniu santykiu konteksta t y pareigas ir vaidmenis Del to galima teigti kad tam tikru mastu kulturiniu skirtumu daromas poveikis yra svarbesnis uz kalbos barjerus Kulturinis skirtingumas yra vienas is didziausiu issukiu sekmingai ir produktyviai tarpkulturinei komunikacijai Efektyvus bendravimas su įvairiu kulturu zmonemis yra ypac sudetingas nes kulturinis suvokimas formuoja zmoniu mastyma pasaulio matyma girdejima ir aiskinima Taigi zmonems is skirtingu kulturu tie patys zodziai gali reiksti skirtingus dalykus net tada kai jie kalba ta pacia kalba Dar didesni sunkumai kyla kuomet vartojamos kalbos skiriasi ir komunikuojant tarpusavyje turi buti naudojamas vertimas Tokiais atvejais nesusipratimu ir nesusikalbejimu galimybes labai isauga Taigi tarpkulturines komunikacijos tyrimai įeina į globaliu reiskiniu tyrimu sfera Saltiniai ir isnasosEverett M Rogers William B Hart amp Yoshitaka Miike 2002 Edward T Hall and The History of Intercultural Communication The United States and Japan Keio Communication Review No 24 1 5 Accessible at http www mediacom keio ac jp publication pdf2002 review24 2 pdf Archyvuota kopija 2021 03 09 is Wayback Machine projekto Bartell M 2003 Internationalization of universities A university culture based framework Higher Education 45 1 44 48 49 Hans Kochler ed Cultural Self comprehension of Nations Tubingen Erdmann 1978 ISBN 978 3 7711 0311 8 Final Resolution p 142 Bartell M 2003 Internationalization of universities A university culture based framework Higher Education 45 1 46