Tanglongo imperatoriškoji citadelė (viet. Hoàng thành Thăng Long, 皇城昇龍) − tvirtovės ir rezidencinių rūmų kompleksas Vietnamo sostinėje Hanojaus miesto centrinėje dalyje. Dėl savo istorinės ir kultūrinės vertės 2010 m. buvo įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.
| Tanglongo imperatoriškosios citadelės, Hanojaus, centrinė dalis | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Pietinis rūmų fasadas | |
| Vieta | Vietnamas |
| Tipas | Kultūros |
| Kriterijus | ii, iii, vi |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1328 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2010 (34-oji sesija) |
| Tanglongo citadelė šalies/regiono žemėlapyje | |
| Vikiteka: | Tanglongo citadelė |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kompleksas apima 18 ha teritoriją Hanojaus mieste, prie Raudonosios upės ir Vakarų ežero, ir atspindi kelis tūkstančius metų siekiančią miesto istoriją. Išdygę ant senesnės Kinų imperijos citadelės pamatų, Tanglongo rūmai pradėti statyti 1010 m. ir ilgai buvo Vietnamo dvasinis ir politinis centras. 1805 m. kompleksas buvo dalinai perstatytas ir atnaujintas, o XX a. I pusėje stipriai apniokotas kolonizatorių prancūzų ir japonų. Dabar išlikę tik senojo komplekso fragmentai.
Istorija
Dabartinio Hanojaus vietoje Songpingo miestas įkurtas jau V a., o 603 m., Vietnamą nukariavusi Kinijos Sui dinastija pavertė jį Anamo protektorato administraciniu centru. Kadangi Anamą nuolat puldinėjo aplinkinės valstybės ir vyko vidaus sukilimai, VIII a. antroje pusėje Tang dinastija ėmė statyti čia tvirtovę Luočengą (viet. 羅城, La Thành, „Apsauginių pylimų pilis“). IX a. tvirtovę užėmė Nandžao pajėgos, ir po to, kai kinai ją susigrąžino, 866 m. ji buvo pervardinta Daluo (viet. Đại La, 大羅, „Didieji apsauginiai pylimai“) ir dar labiau sutvirtinta. Tuo metu Daluo gyveno apie 25 tūkst. gyventojų, tarp kurių buvo nedidelės persų, arabų, indų, čamų, javiečių, nestoriečių pirklių bendruomenės.
Kuomet X a. Vietnamas iškovojo nepriklausomybę iš Kinijos, Din dinastija perkėlė sostinę į Hoalu gerokai toliau į pietus. Vėliau valdžiusi Li dinastija 1010 m. sugrąžino Vietnamo sostinę į Daluo, ir pervardino ją Tanglongu (viet. Thăng Long, 昇龍, „Kylantis drakonas“). Šis pavadinimas sietinas su legenda, jog valdovas išvydo čia skrendantį drakoną.
Naujasis kompleksas buvo renčiamas ant senosios kinų statytos citadelės likučių remiantis kitų Rytų Azijos šalių rūmų ir gynybinės architektūros pavyzdžiais. Kompleksą sudarė trys dalys: gynybai skirtos išorinės sienos (viet. Kinh thành, 京城), diduomenės gyvenamas miestas (viet. Hoàng thành, 皇城) ir uždraustasis miestas, kuriame gyveno imperatorius (viet. Tử cấm thành, 紫禁城). Kinijos miestų pavyzdžiu kompleksas buvo orientuotas šiaurės-pietų ašimi, remiantis tradiciniais geomantiniais principais.
Iš originalaus komplekso yra išlikę tik pamatai, pastatų dekoro fragmentai ir puiki vandentiekio sistema, kuri liudija apie Vietnamo (Daivieto) valstybės aukso amžių. Vėliau rūmai buvo valdomi įvairių dinastijų ir ne kartą perstatomi, atnaujinami. Iš čia valdė Čan dinastija (1225–1379), Le dinastija (1428–1527), Mak dinastija (1527–1592), galiausiai – Čin kunigaikščiai.
XVIII a. pabaigos pilietinių karų metu Tanglongo kompleksas stipriai nukentėjo. 1802 m. naujai į valdžią atėjusi Nguen dinastija Vietnamo sostinę perkėlė į Huję, kur rūmai buvo pastatyti remiantis Tanglongo rūmų pavyzdžiu. Labai nemažai Tanglongo medžiagų ir detalių buvo pervežti į Huję naujos sostinės statyboms. Tiesa, jau 1805 m. Imperatorius Minmangas pradėjo perstatinėti ir Hanojaus tvirtovę, pirmiausia pritaikydamas ją gynybos reikmėms, remdamasis vakarietiškomis technologijomis. Iki mūsų laikų išliko daugiausia šio laikotarpio statiniai.
1883 m. kraštą užėmusi Prancūzija padarė Hanojų Tonkino protektorato, o nuo 1902 m. – Indokinijos kolonijos administraciniu centru. Prancūzai kompleksą stipriai apgriovė, norėdami vietoj jo pastatyti modernius biurų pastatus ir barakus. 1945 m. šią citadelę japonai naudojo kaip kalėjimą, kur kalino prancūzus belaisvius.
Po Antrojo pasaulinio karo Vietnamo valstybė išlikusiuose rūmų pastatuose įkūrė Gynybos ministeriją ir Karo istorijos muziejų. 1998 m. susirūpinta pastatų būkle, pradėtos nedidelės renovacijos, pirmiausia saugumo sumetimais. Pradėjus kasinėti, atrasta nemažai archeologinių reliktų, dėl ko 2004 m. ministerija iškelta. 2009 m. įvertinta komplekso reikšmė pripažįstant jį kaip nacionalinę vertybę, o 2010 m. jam suteiktas pasaulio paveldo statusas. Pastaraisiais dešimtmečiais kompleksą ruošiamasi renovuoti.
Objektai
Iš didžiulio buvusio tvirtovės ir rūmų komplekso šiuo metu yra išlikę tik paskiri objektai:
- Hoàng Diệu gatvės archeologinė vietovė. Ji buvo atrasta 2008 m. griaunant senuosius Vietnamo parlamento rūmus, kuomet čia surasta daug archeologinių reliktų. Tarp jų yra ir tų, kurie mena Daila tvirtovės, Li, Čan, Le dinastijų laikus. Daug iškastų vertybių saugomos Vietnamo nacionaliniame muziejuje, ir kasinėjimai vyksta toliau.
- Pagrindiniai vartai (viet. Đoan Môn, 端門) žymi pietinį rūmų (Uždraustojo miesto) įėjimą. Pietinį statinį sudaro penkeri vartai. Statinys išlikęs iš Le dinastijos laikų;
- Vėliavos bokštas (viet. Cột cờ Hà Nội, 榾旗河內) stovi ant Le dinastijos laikų vartų pamatų. Pats pastatas statytas Nguen dinastijos laikais 1812 m. kaip citadelės bokštas. Prancūzai irgi naudojo kaip vėliavos bokštą, todėl nesugriovė. Šiuo metu yra svarbus Hanojaus miesto simbolis;
- Kintieno rūmų (viet. Điện Kính Thiên, 殿敬天) laiptai yra vienintelis išlikęs fragmentas iš didelio rūmų komplekso. Šį statinį nugriovė prancūzai XIX a. pabaigoje ir vietoj jų pastatė neoklasikinį statinį;
- Užpakaliniai rūmai (viet. Hậu Lâu), dar žinomi kaip Šiauriniai ar Princesių rūmai. Pastatyti komplekso šiaurėje Bguen dinastijos laikais, ir tuo metu čia gyvendavo imperatoriaus sugulovės. Imperatorius čia leisdavo laiką apsilankymų Hanojuje metu.
- Šiauriniai vartai (viet. Bắc Môn) yra vieni iš penkių Nguen laikotarpio komplekso vartų, statyti ant Le dinastijos pamatų.
- Archeologiniai radiniai
- XI-XII a. rūmų dekoro plytelės
- Pietiniai vartai
- Kintieno rūmų vartai 1886 m.
- Kintieno rūmų laiptai
- Tvirtovės bokštas XX a. pradžioje
- Vėliavos bokštas
- Užpakaliniai rūmai
- Šiauriniai vartai
- Šiauriniai vartai apie 1885 m.
Susiję pasaulio paveldo objektai
- Kinija Ming ir Čing dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (1987)
- Vietnamas Hujės paminklų kompleksas (1993)
- Kinija Istorinis Potalos rūmų ansamblis (1994)
- Pietų Korėja Čangdoko rūmų kompleksas (1997)
Išnašos
- Central Sector of the Imperial Citadel of Thang Long – Hanoi
- Tran Quoc Vuong & al.; et al. (1977), Hanoi: From the Origins to the 19th Century, Vietnamese Studies, Hanoi: Xunhasaba.
- Park, Hyunhee (2012). Mapping the Chinese and Islamic Worlds: Cross-Cultural Exchange in Pre-Modern Asia. Cambridge University Press. ISBN 978-1-107-01868-6.
- „Merchants of an Imperial Trade“. The Muslim Merchants of Premodern China. New Approaches to Asian History. Cambridge University Press. 1 August 2018. pp. 12–50.
- Logan, W. S (2014). “Making the Most of Heritage in Hanoi, Vietnam”. Historic Environment, vol. 26 no. 3, pp. 62-72.
- Kiernan, Ben (2017). Việt Nam: a History from Earliest Times to the Present. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-005379-6.
- Williams, Kenneth (2019). The US Air Force in Southeast Asia and the Vietnam War A Narrative Chronology Volume I: The Early Years through 1959 (PDF). Air Force History and Museums Program.
- “World Heritage Nomination Profile – The Central Sector of the Imperial Citadel of Thang Long – Hanoi, Vietnam”. UNESCO. 2010.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Tanglongo citadelė, Kas yra Tanglongo citadelė? Ką reiškia Tanglongo citadelė?