Taknos departamentas isp Departamento de Tacna keč Taqna suyu aim Taqna jach a suyu departamentas Peru pietinėje dalyje
Taknos departamentas

Taknos departamentas (isp. Departamento de Tacna, keč. Taqna suyu, aim. Taqna jach'a suyu) – departamentas Peru pietinėje dalyje, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Ribojasi su Puno departamentu šiaurės rytuose, su Bolivija rytuose, su Čile pietuose, su Mokegvos departamentu šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Takna.
Taknos departamentas Departamento de Tacna | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Peru | ||||||
Administracinis centras | Takna | ||||||
Provincijos | 4 | ||||||
Apygardos | 27 | ||||||
Gyventojų | 329 332 | ||||||
Plotas | 16 075 km² | ||||||
Tankumas | 20 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | PE-TAC | ||||||
Tinklalapis | regiontacna.gob.pe | ||||||
Vikiteka | Taknos departamentasVikiteka |
Istorija
Teritorija žmonių apgyvendinta bent 10 tūkst. metų. Yra akmens amžiaus urvų su uolų tapyba. Vėliau kraštą valdė įvairios kultūros, paskutiniai vietiniai valdovai buvo aimarai ir juos vėliau užkariavę inkai. XVI a. Takna kolonizuota ispanų. 1872 m. įkurtas Taknos departamentas. XIX a. čia vyko intensyvūs Peru nepriklausomybės mūšiai, o vėliau – Ramiojo vandenyno karas. 1880–1929 m. kraštas buvo okupuotas Čilės.
Geografija
Didžiąją dalį departamento užima Kosta, dengiama dykumų ir išraižyta upių slėnių. Šiaurės rytuose paviršius kyla į Andų kalnus (svarbiausia grandinė – Baroso Kordiljera). Pagrindinės viršukalnės: Ačakoljas (5650 m), Kasiris (5650 m), (5815 m), Huankunė (5567 m), Baroso kalnas (5741 m), (5508 m).
Upės nevandeningos, sausrų metu išdžiūsta, tačiau aplink jas yra svarbios slėnių oazės. Pagrindinės upės yra Kaplina, Lokumba, Sama. ir Učusumos upės priklauso Titikakos ežero baseinui. Telkšo Vilakotos, Sučeso ežerai.
Klimatas daugiausia sausringas, pakrantėje – karštas, kalnuose – vėsus. Kostoje vasarą temperatūra pakyla iki 22–28 °C, žiemą atvėsta iki 12–16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis neviršija 30 mm.
Ekonomika
Departamente vystoma kalnakasyba, yra svarbus vario telkinys (12 % šalies vario produkcijos). Svarbi ūkio šaka yra žvejyba. Taip pat verčiamasi žemės ūkiu (vynuogės, kukurūzai, kviečiai, bulvės, liucernos), gyvulininkyste (galvijai, avys, lamos, alpakos). Veikia dvi hidroelektrinės.
Turistiniai objektai: Tokepalos urvas, .
Gyventojai
Didžioji dauguma Taknos departamento gyventojų yra ispanakalbiai metisai ir baltieji, ~20 % yra indėnai – daugiausia aimarai ir kečujai.
Administracinis skirstymas
Taknos departamentas administraciškai padalintas į 4 provincijas (skliaustuose – administracinis centras).
- ()
- ()
- (Takna)
- ()
Peru departamentai | |
---|---|
Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis | |
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Taknos departamentas, Kas yra Taknos departamentas? Ką reiškia Taknos departamentas?
Taknos departamentas isp Departamento de Tacna kec Taqna suyu aim Taqna jach a suyu departamentas Peru pietineje dalyje Ramiojo vandenyno pakranteje Ribojasi su Puno departamentu siaures rytuose su Bolivija rytuose su Cile pietuose su Mokegvos departamentu siaures vakaruose Administracinis centras Takna Taknos departamentas Departamento de TacnaValstybe PeruAdministracinis centras TaknaProvincijos 4Apygardos 27Gyventoju 2017 m 329 332Plotas 16 075 km Tankumas 2017 m 20 zm km ISO 3166 2 PE TACTinklalapis regiontacna gob peVikiteka Taknos departamentasVikitekaIstorijaTeritorija zmoniu apgyvendinta bent 10 tukst metu Yra akmens amziaus urvu su uolu tapyba Veliau krasta valde įvairios kulturos paskutiniai vietiniai valdovai buvo aimarai ir juos veliau uzkariave inkai XVI a Takna kolonizuota ispanu 1872 m įkurtas Taknos departamentas XIX a cia vyko intensyvus Peru nepriklausomybes musiai o veliau Ramiojo vandenyno karas 1880 1929 m krastas buvo okupuotas Ciles GeografijaMikulijos petroglifai Didziaja dalį departamento uzima Kosta dengiama dykumu ir israizyta upiu sleniu Siaures rytuose pavirsius kyla į Andu kalnus svarbiausia grandine Baroso Kordiljera Pagrindines virsukalnes Acakoljas 5650 m Kasiris 5650 m 5815 m Huankune 5567 m Baroso kalnas 5741 m 5508 m Upes nevandeningos sausru metu isdziusta taciau aplink jas yra svarbios sleniu oazes Pagrindines upes yra Kaplina Lokumba Sama ir Ucusumos upes priklauso Titikakos ezero baseinui Telkso Vilakotos Suceso ezerai Klimatas daugiausia sausringas pakranteje karstas kalnuose vesus Kostoje vasara temperatura pakyla iki 22 28 C ziema atvesta iki 12 16 C Vidutinis metinis krituliu kiekis nevirsija 30 mm EkonomikaDepartamente vystoma kalnakasyba yra svarbus vario telkinys 12 salies vario produkcijos Svarbi ukio saka yra zvejyba Taip pat verciamasi zemes ukiu vynuoges kukuruzai kvieciai bulves liucernos gyvulininkyste galvijai avys lamos alpakos Veikia dvi hidroelektrines Turistiniai objektai Tokepalos urvas GyventojaiKarnavalas Taknoje Didzioji dauguma Taknos departamento gyventoju yra ispanakalbiai metisai ir baltieji 20 yra indenai daugiausia aimarai ir kecujai Administracinis skirstymasTaknos departamentas administraciskai padalintas į 4 provincijas skliaustuose administracinis centras Takna Peru departamentaiAjakucas Amazone Ankasas Apurimakas Arekipa Chuninas Huankavelika Huanukas Ika Kachamarka Kaljao Kuskas La Libertadas Lambajeke Lima Loretas Madre de Diosas Mokegva Paskas Piura Punas San Martinas Takna Tumbesas UkajalisLimos provincija nepriklauso ne vienam departamentui