Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tadžuros sultonatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Afarų sultonatas: Ad-Ali Abli | |
|---|---|
| Šalis | Džibutis |
| Tautos | afarai |
| Laikotarpis | ???-dabar |
| Valstybės | Sultonatas |
| Miestai | Tadžura |
| Valdovai | dardar |
Ad-Ali Abli sultonatas arba Tadžuros sultonatas (Tagórri) – istorinė musulmonų afarų valstybė Afarų įduboje, dab. Džibučio šiaurinėje pusėje. Jos centras buvo Tadžuros miestas į šiaurę nuo Tadžuros įlankos. Šiaurėje jis ribojosi su Rahaita, vakaruose – su Ausa.
Istorija
Žlugus Adalio sultonatui, apie XVI a. susikūrė Ad-Ali Abli sultonatas, kurio valdovai titulavosi derder. Jis buvo vienas iš penkių afarų sultonatų, pripažinęs Ausos viršenybę. Tadžura buvo vienas iš pakrantės sultonatų, įgalinusių prekybą tarp Ausos (ir Ševos) krašto gilumoje ir užsienio. Vakariausias šio prekybinio kelio taškas buvo Aliju Amba miestas. Tadžurą pasiekdavo karavanai iš Etiopijos, ir jis parduodavo tokias prekes, kaip kviečiai, auksas, medus, stručio plunksnos, civetonas ir kt. Taip pat čia buvo didelis vergų turgus, kuris lėmė miesto ir sultonato klestėjimą XVIII-XIX a.
Nuo XVI a. sultonatas priklausė Osmanų imperijos Habešo provincijai, vėliau perduotas . XIX a. viduryje sultonatu domėjosi prancūzai, kurie sudarė su sultonu draugystės sutartį. 1862 m. prancūzai nupirko iš sultono rytines teritorijas, kur įkūrė Oboko miestą ir pradėjo kolonizaciją. 1896 m. sujungę savo teritorijas regione, prancūzai įkūrė Prancūzijos Somalilandą. Sultonate išlaikyta vietinė dinastija.
Derderai
- apie 1620 Burhan bin Muhammad
- apie 1630 Dini bin Muhammad
- apie 1655 Kamil bin Burhan
- apie 1655 Hamad bin Dini
- apie 1680 Musa bin Kamil
- apie 1680 Dini bin Hamad (or Nasser bin Hamad)
- apie 1705 Hamad bin Musa
- apie 1705 Muhammad bin Dini
- apie 1740 Muhammad bin Hamad
- apie 1770 Hamad bin Naser
- apie 1770 Hummad bin Muhammad
- 1800–1820 Mandaytu bin Hamad
- 1821–1859 Ad’allom Muhammad bin Hummad
- 1860–1862 Muhammad bin Mandaytu
- 1863–1879 Hummad bin Ad’allom Muhammad
- 1880–1912 Hummad bin Muhammad
- 1913–1927 Muhammad bin Arbahim
- 1928–1962 Hummad bin Muhammad bin Arbahim
- 1964–1984 Habib bin Hummad bin Muhammad
- Nuo 1985 Abd’ul Kadir bin Hummad
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tadžuros sultonatas, Kas yra Tadžuros sultonatas? Ką reiškia Tadžuros sultonatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Afaru sultonatas Ad Ali AbliSalis DzibutisTautos afaraiLaikotarpis dabarValstybes SultonatasMiestai TadzuraValdovai dardar Ad Ali Abli sultonatas arba Tadzuros sultonatas Tagorri istorine musulmonu afaru valstybe Afaru įduboje dab Dzibucio siaurineje puseje Jos centras buvo Tadzuros miestas į siaure nuo Tadzuros įlankos Siaureje jis ribojosi su Rahaita vakaruose su Ausa IstorijaZlugus Adalio sultonatui apie XVI a susikure Ad Ali Abli sultonatas kurio valdovai titulavosi derder Jis buvo vienas is penkiu afaru sultonatu pripazines Ausos virsenybe Tadzura buvo vienas is pakrantes sultonatu įgalinusiu prekyba tarp Ausos ir Sevos krasto gilumoje ir uzsienio Vakariausias sio prekybinio kelio taskas buvo Aliju Amba miestas Tadzura pasiekdavo karavanai is Etiopijos ir jis parduodavo tokias prekes kaip kvieciai auksas medus strucio plunksnos civetonas ir kt Taip pat cia buvo didelis vergu turgus kuris leme miesto ir sultonato klestejima XVIII XIX a Nuo XVI a sultonatas priklause Osmanu imperijos Habeso provincijai veliau perduotas XIX a viduryje sultonatu domejosi prancuzai kurie sudare su sultonu draugystes sutartį 1862 m prancuzai nupirko is sultono rytines teritorijas kur įkure Oboko miesta ir pradejo kolonizacija 1896 m sujunge savo teritorijas regione prancuzai įkure Prancuzijos Somalilanda Sultonate islaikyta vietine dinastija Derderaiapie 1620 Burhan bin Muhammad apie 1630 Dini bin Muhammad apie 1655 Kamil bin Burhan apie 1655 Hamad bin Dini apie 1680 Musa bin Kamil apie 1680 Dini bin Hamad or Nasser bin Hamad apie 1705 Hamad bin Musa apie 1705 Muhammad bin Dini apie 1740 Muhammad bin Hamad apie 1770 Hamad bin Naser apie 1770 Hummad bin Muhammad 1800 1820 Mandaytu bin Hamad 1821 1859 Ad allom Muhammad bin Hummad 1860 1862 Muhammad bin Mandaytu 1863 1879 Hummad bin Ad allom Muhammad 1880 1912 Hummad bin Muhammad 1913 1927 Muhammad bin Arbahim 1928 1962 Hummad bin Muhammad bin Arbahim 1964 1984 Habib bin Hummad bin Muhammad Nuo 1985 Abd ul Kadir bin Hummad