Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tadžikijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pirmieji žmonės dabartinės Tadžikijos teritorijoje apsigyveno IV tūkst. pr. m. e. Per istoriją ją valdė įvairios valstybės.
| Vidurinės Azijos istorija |
| Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos |
| Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Afrigidai, Samanidai |
| Seldžiukidai, Karachanidai |
| Karakitajai |
| Chorezmo imperija |
| , Čagatajaus chanatas |
| Timūridų imperija |
| Chyva, Buchara, Kokandas |
| Rusijos imperija > TSRS: |
| (Turkestano ATSR, , Bucharos LTR > |
| Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR) |
| Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija |
Regionai
Tadžikijos teritorija nėra vienalytė, ir ją sudaro keli atskiri kultūriniai regionai, kurie per istoriją vystėsi atskirai.
- Šiaurinėje šalies dalyje yra Syrdarjos ir Zarafšano drėkinamas Ferganos slėnis (sudarantis dalį didesnio Sogdo regiono), kuris taip pat apima ir dalį Kirgizijos teritorijos. Didžiausias miestas čia yra Chodžentas.
- Pietvakarinėje šalies dalyje esančios lygumos sudaro dalį istorinės Baktrijos (taip pat ir gretimose teritorijose Afganistane bei Uzbekistane). Čia yra miestai Dušanbė, Kulobas ir Bochtaras. Šias dvi derlingas teritorijas skiria kalnų grandinės (Pamyro Alajus).
- Rytinė šalies dalis yra kalnuotas Badachšanas, kuris taip pat apima ir dalį Afganistano bei Kinijos. Didžiausia gyvenvietė – Chorogas.
Senovė
IV tūkst. pr. m. e. dab. Tadžikijos pasienio teritorijoje klestėjo priešistorinis miestas, žinomas kaip seniausia žemdirbių gyvenvietė Vidurinėje Azijoje. Vietos gyventojai gamino dirbinius iš metalo, vietos kasyklose kasė turkį, rūdą ir aktyviai prekiavo su aplinkinėmis teritorijomis, įsijungę į prekybinių kelių tinklą.
III tūkst. pr. m. e. Baktrija ir Badachšanas buvo įjungti į senovės prekybinę sistemą. Badachšano bangakmenių ištekliai buvo labai vertinami senovės pasaulyje, todėl šią atokią teritoriją sujungė vadinamasis , kuris vedė iki pat Mesopotamijos bei Indo civilizacijos. Dėl klestinčios prekybos apie 2500 m. pr. m. e. Baktrijoje susiformavo aukšto lygio priešistorinė civiliacija – Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas, kurios gyventojai kūrė puikius meno dirbinius iš akmens bei bronzos.
Nuo II tūkst. pr. m. e. pradžios iš Eurazijos stepių šiaurėje Ferganos slėnį ir Sogdą apgyvendino klajokliai indoeuropiečiai – Andronovo kultūros atstovai. Per šį tūkstantmetį indoeuropiečiai apgyvendino visą Irano kalnyną ir Indijos subkontinentą. Jiems maišantis su vietos gyventojais Baktrijoje, Ferganoje ir Badachšane formavosi dabartinių tadžikų, jagnobų ir pamyrių protėviai. Tuo metu Tadžikijos teritorija sudarė dalį Senovės Irano civilizacijos. Čia buvo kalbama atskirais iranėnų dialektais, I tūkst. pr. m. e. paplito zoroastrizmas.
VI a. pr. m. e. Baktrija ir Sogdas buvo įjungti į Achemenidų imperiją. Tuo metu į regioną atklydo ir jame įsikūrė nedidelė žydų bendruomenė, išvyta iš Artimųjų Rytų po Babilono užkariavimų.
IV a. pr. m. e. regionas tapo Aleksandro sukurtos Makedonijos imperijos dalimi. Tai buvo ryčiausia helenizuota teritorija, kurioje susifomavo atskira Graikų-baktrų karalystė, puoselėjusi graikiško stiliaus kultūrą ir menus. Sogdo regionas tuo metu buvo miestų-valstybių telkinys, tarp kurių Tadžikijos teritorijoje buvo Chodžentas ir Pendžikentas. Apie 128 m. pr. m. e. čia lankėsi kinų keliautojas , kuris aprašė Ferganos slėnį (大宛 Dayuan), juedži gentis ir Baktriją (大夏 Daxia). Tuo metu jau formavosi Šilko kelias, jungęs atskiras pasaulio civilizacijas, ir Tadžikijos teritorija buvo svarbi jo dalis.
II a. pr. m. e. pabaigoje Sogdą ir Baktriją nusiaubus bei tocharams, regione ėmė viešpatauti klajokliai. Būtent Tadžikijos teritorija buvo naujos Kušanų imperijos genezės vieta. Pačioje mūsų eros pradžioje tocharų gentis kušanai konsolidavo didelę dalį regiono klajoklių genčių ir sukūrė galingą valstybę, kuri ilgainiui nukariavo didžiąją dalį Indijos subkontinento.
Kušanų centrus perkėlus į Indiją, Sogdas ir Baktrija sudarė šiauriausias jų imperijos periferijas, o imperijai silpstant šiuos regionus užvaldė Sasanidų imperija. Per pirmuosius mūsų eros amžius šioje buferinėje zonoje kirtosi ir maišėsi budizmas ir zoroastrizmas, o taip pat naujai į regioną atėję manicheizmas bei nestorianizmas. Regioną ne kartą nusiaubė ir klajoklių tautos iš šiaurės – eftalitai, ir kitos.
Islamo laikotarpis
715 m. arabų kalifatą valdanti Omejadų dinastija užėmė Baktriją ir Sogdą ir atnešė į regioną naują religiją – islamą. Abasidų laikais Kalifatui byrant, persiška Samanidų imperija IX a. pakeitė arabus ir įkūrė Samarkando ir Bucharos miestus, tapusius kultūriniais tadžikų centrais. IX a. suintensyvėjo klajoklių tiurkų puldinėjimai iš šiaurės, dėl ko Samanidai ilgainiui prarado Baktriją (kurioje valdžią perėmė Gaznevidai), o galiausiai 999 m. buvo nukariauti Karachanidų.
Karachanidai buvo tiurkiškos kilmės dinastija, kraštą valdžiusi iki XIII a. Jiems valdant didžiumoje iranėniškų teritorijų Maveranachre įsigalėjo tiurkų (čagatajų) kalba. Senieji Sogdo ir Ferganos gyventojai jagnobai buvo beveik asimiliuoti. Iranėniškai kalbantys Baktrijos gyventojai davė pradžią dabartiniams tadžikams, o Badachšane savo kalbą išlaikė pamyriai.
1211 m. Baktriją ir Sogdą nukariavo iš vakarų, tačiau jau 1220 m. Mongolų imperijos armija peržengė Syrdarją ir šiuos regionus prisijungė. Mongolai nusiaubė klestėjusius miestus ir kuriam laikui sugrąžino kraštą į klajoklišką gyvenimo būdą. XIV a. klestėjimą regione atkūrė Timūridų imperija iš Sogdo, o dar vėliau – Bucharos chanatas. Kuomet 1709 m. nuo jo atsiskyrė Kokando chanatas, dabartinės Tadžikijos teritoriją valdė abu chanatai: Kokandas viešpatavo Ferganoje, o Buchara – pietuose.
Rusijos sudėtyje
XIX a. Antono Petanskio vadovaujama Rusijos imperijos kariuomenė ėmė veržtis į Vidurinę Aziją ir užėmė Turkestaną, kartu ir Tadžikijos teritoriją. 1867 m. čia suformuota . Tadžikija neegzistavo kaip atskiras administracinis vienetas, ir jos teritorija buvo dalinama į , ir Samarkando sritis bei Bucharos emyratą.
Po 1917 m. monarchijos nuvertimo visoje Vidurinėje Azijoje prasidėjo partizanų, vadintų basmačiais, pasipriešinimas bolševikų kariuomenei nesėkmingai siekiant nepriklausomybės. Po ketverius metus trukusio karo, kuomet buvo deginamos mečetės ir kaimai, o gyventojai smarkiai išnaudojami, bolševikai nugalėjo. Sovietų valdžia pradėjo drakonišką pasaulietinimo kampaniją, praktikuojantys musulmonai, žydai ir krikščionys buvo persekiojami, o mečetės, bažnyčios ir sinagogos uždarytos.
1924 m. Turkestano žemėlapis TSRS sudėtyje buvo perdalintas etniniu principu, ir iš didžiosios Turkestano dalies buvo suformuota Uzbekijos TSR, kurios sudėtyje buvo įkurta Tadžikijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika. 1929 m. prie pastarosios prijungus dalį Ferganos apskrities suformuota atskira Tadžikijos TSR, kuri tapo pilnateise Sovietų Sąjungos respublika. Taip Tadžikija pirmą kartą suformuota kaip atskiras politinis vienetas su savo sienomis. Nepaisant to, didelė tadžikų dalis liko gyventi Afganistane. Tadžikijai atitekusios sritys buvo mažai derlingos, kalnuotos. 1925 m. pradėta statyti nauja Tadžikijos sostinė Dušanbė, kuri turėjo simbolizuoti atskirų regionų vienybę, ir atsidūrė ant Sogdo ir Baktrijos regionų ribos.
Maskva nesistengė vystyti Tadžikijos, ir šalis atsiliko nuo kitų sovietinių respublikų gyvenimo sąlygomis, švietimu ir pramone. 8 dešimtmečio pabaigoje pogrindyje ėmė formuotis disidentinės islamo partijos, ir 9 dešimtmečio pabaigoje tadžikų nacionalistai ėmė reikalauti daugiau teisių. Iki 1990 m. respublikoje didelių neramumų nebuvo.
Nepriklausoma respublika
1991 m. Sovietų Sąjunga žlugo ir Tadžikija buvo viena paskutiniųjų paskelbusių nepriklausomybę rugsėjo 9 d.
Šalis beveik tučtuojau įsivėlė į pilietinį karą, kuriame klanų įtakos veikiamos tarpusavyje kovojo įvairios grupuotės. Šiuo laikotarpiu dėl persekiojimo, gilėjančio skurdo ir didesnių ekonominių galimybių Vakaruose šalį paliko gyventojai nemusulmonai, ypač rusai ir žydai. 1992 m. į valdžią atėjo Emomalis Rahmonovas, kuris šalį valdo iki šiol. Tačiau jis kaltinamas kitų etninių grupių genocidu Tadžikijos pilietinio karo metais.
1997 m. Rachmonovas ir opozicinės partijos (Jungtinė Tadžikijos opozicija) paskelbė paliaubas. 1999 m. surengti taikūs rinkimai, tačiau opozicija juos paskelbė neteisingais, o Rachmonovas buvo perrinktas beveik vienbalsiai. Iki 2005 m. vasaros pietų Tadžikijoje buvo dislokuoti rusų kariai, saugoję Afganistano sieną. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų šalyje taip pat buvo dislokuoti amerikiečių ir prancūzų kariai.
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tadžikijos istorija, Kas yra Tadžikijos istorija? Ką reiškia Tadžikijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pirmieji zmones dabartines Tadzikijos teritorijoje apsigyveno IV tukst pr m e Per istorija ja valde įvairios valstybes Vidurines Azijos istorijaTurkmenijos Uzbekijos Tadzikijos KirgizijosChorezmas Margiana Sogdas FerganaEftalitaiOmejadu KalifatasAfrigidai SamanidaiSeldziukidai KarachanidaiKarakitajaiChorezmo imperija Cagatajaus chanatasTimuridu imperijaChyva Buchara KokandasRusijos imperija gt TSRS Turkestano ATSR Bucharos LTR gt Uzbekijos TSR Turkmenijos TSR Tadzikijos TSR Kirgizijos TSR Uzbekija Turkmenija Tadzikija KirgizijaRegionaiTadzikijos geografija Tadzikijos teritorija nera vienalyte ir ja sudaro keli atskiri kulturiniai regionai kurie per istorija vystesi atskirai Siaurineje salies dalyje yra Syrdarjos ir Zarafsano drekinamas Ferganos slenis sudarantis dalį didesnio Sogdo regiono kuris taip pat apima ir dalį Kirgizijos teritorijos Didziausias miestas cia yra Chodzentas Pietvakarineje salies dalyje esancios lygumos sudaro dalį istorines Baktrijos taip pat ir gretimose teritorijose Afganistane bei Uzbekistane Cia yra miestai Dusanbe Kulobas ir Bochtaras Sias dvi derlingas teritorijas skiria kalnu grandines Pamyro Alajus Rytine salies dalis yra kalnuotas Badachsanas kuris taip pat apima ir dalį Afganistano bei Kinijos Didziausia gyvenviete Chorogas SenoveSkulptura is Graiku baktru karalystesVII a piesinys is PendzikentoPagrindinis straipsnis Senoves Iranas IV tukst pr m e dab Tadzikijos pasienio teritorijoje klestejo priesistorinis miestas zinomas kaip seniausia zemdirbiu gyvenviete Vidurineje Azijoje Vietos gyventojai gamino dirbinius is metalo vietos kasyklose kase turkį ruda ir aktyviai prekiavo su aplinkinemis teritorijomis įsijunge į prekybiniu keliu tinkla III tukst pr m e Baktrija ir Badachsanas buvo įjungti į senoves prekybine sistema Badachsano bangakmeniu istekliai buvo labai vertinami senoves pasaulyje todel sia atokia teritorija sujunge vadinamasis kuris vede iki pat Mesopotamijos bei Indo civilizacijos Del klestincios prekybos apie 2500 m pr m e Baktrijoje susiformavo auksto lygio priesistorine civiliacija Baktrijos Margianos archeologinis kompleksas kurios gyventojai kure puikius meno dirbinius is akmens bei bronzos Nuo II tukst pr m e pradzios is Eurazijos stepiu siaureje Ferganos slenį ir Sogda apgyvendino klajokliai indoeuropieciai Andronovo kulturos atstovai Per sį tukstantmetį indoeuropieciai apgyvendino visa Irano kalnyna ir Indijos subkontinenta Jiems maisantis su vietos gyventojais Baktrijoje Ferganoje ir Badachsane formavosi dabartiniu tadziku jagnobu ir pamyriu proteviai Tuo metu Tadzikijos teritorija sudare dalį Senoves Irano civilizacijos Cia buvo kalbama atskirais iranenu dialektais I tukst pr m e paplito zoroastrizmas VI a pr m e Baktrija ir Sogdas buvo įjungti į Achemenidu imperija Tuo metu į regiona atklydo ir jame įsikure nedidele zydu bendruomene isvyta is Artimuju Rytu po Babilono uzkariavimu IV a pr m e regionas tapo Aleksandro sukurtos Makedonijos imperijos dalimi Tai buvo ryciausia helenizuota teritorija kurioje susifomavo atskira Graiku baktru karalyste puoselejusi graikisko stiliaus kultura ir menus Sogdo regionas tuo metu buvo miestu valstybiu telkinys tarp kuriu Tadzikijos teritorijoje buvo Chodzentas ir Pendzikentas Apie 128 m pr m e cia lankesi kinu keliautojas kuris aprase Ferganos slenį 大宛 Dayuan juedzi gentis ir Baktrija 大夏 Daxia Tuo metu jau formavosi Silko kelias junges atskiras pasaulio civilizacijas ir Tadzikijos teritorija buvo svarbi jo dalis Transoksianos zemelapis VIII a II a pr m e pabaigoje Sogda ir Baktrija nusiaubus bei tocharams regione eme viespatauti klajokliai Butent Tadzikijos teritorija buvo naujos Kusanu imperijos genezes vieta Pacioje musu eros pradzioje tocharu gentis kusanai konsolidavo didele dalį regiono klajokliu genciu ir sukure galinga valstybe kuri ilgainiui nukariavo didziaja dalį Indijos subkontinento Kusanu centrus perkelus į Indija Sogdas ir Baktrija sudare siauriausias ju imperijos periferijas o imperijai silpstant siuos regionus uzvalde Sasanidu imperija Per pirmuosius musu eros amzius sioje buferineje zonoje kirtosi ir maisesi budizmas ir zoroastrizmas o taip pat naujai į regiona ateje manicheizmas bei nestorianizmas Regiona ne karta nusiaube ir klajokliu tautos is siaures eftalitai ir kitos Islamo laikotarpisPagrindinis straipsnis Didysis Iranas 715 m arabu kalifata valdanti Omejadu dinastija uzeme Baktrija ir Sogda ir atnese į regiona nauja religija islama Abasidu laikais Kalifatui byrant persiska Samanidu imperija IX a pakeite arabus ir įkure Samarkando ir Bucharos miestus tapusius kulturiniais tadziku centrais IX a suintensyvejo klajokliu tiurku puldinejimai is siaures del ko Samanidai ilgainiui prarado Baktrija kurioje valdzia pereme Gaznevidai o galiausiai 999 m buvo nukariauti Karachanidu Karachanidai buvo tiurkiskos kilmes dinastija krasta valdziusi iki XIII a Jiems valdant didziumoje iranenisku teritoriju Maveranachre įsigalejo tiurku cagataju kalba Senieji Sogdo ir Ferganos gyventojai jagnobai buvo beveik asimiliuoti Iraneniskai kalbantys Baktrijos gyventojai dave pradzia dabartiniams tadzikams o Badachsane savo kalba islaike pamyriai 1211 m Baktrija ir Sogda nukariavo is vakaru taciau jau 1220 m Mongolu imperijos armija perzenge Syrdarja ir siuos regionus prisijunge Mongolai nusiaube klestejusius miestus ir kuriam laikui sugrazino krasta į klajokliska gyvenimo buda XIV a klestejima regione atkure Timuridu imperija is Sogdo o dar veliau Bucharos chanatas Kuomet 1709 m nuo jo atsiskyre Kokando chanatas dabartines Tadzikijos teritorija valde abu chanatai Kokandas viespatavo Ferganoje o Buchara pietuose Rusijos sudetyjeXIX a Antono Petanskio vadovaujama Rusijos imperijos kariuomene eme verztis į Vidurine Azija ir uzeme Turkestana kartu ir Tadzikijos teritorija 1867 m cia suformuota Tadzikija neegzistavo kaip atskiras administracinis vienetas ir jos teritorija buvo dalinama į ir Samarkando sritis bei Bucharos emyrata Uzbekijos TSR 1927 m Po 1917 m monarchijos nuvertimo visoje Vidurineje Azijoje prasidejo partizanu vadintu basmaciais pasipriesinimas bolseviku kariuomenei nesekmingai siekiant nepriklausomybes Po ketverius metus trukusio karo kuomet buvo deginamos mecetes ir kaimai o gyventojai smarkiai isnaudojami bolsevikai nugalejo Sovietu valdzia pradejo drakoniska pasaulietinimo kampanija praktikuojantys musulmonai zydai ir krikscionys buvo persekiojami o mecetes baznycios ir sinagogos uzdarytos 1924 m Turkestano zemelapis TSRS sudetyje buvo perdalintas etniniu principu ir is didziosios Turkestano dalies buvo suformuota Uzbekijos TSR kurios sudetyje buvo įkurta Tadzikijos Autonomine Sovietu Socialistine Respublika 1929 m prie pastarosios prijungus dalį Ferganos apskrities suformuota atskira Tadzikijos TSR kuri tapo pilnateise Sovietu Sajungos respublika Taip Tadzikija pirma karta suformuota kaip atskiras politinis vienetas su savo sienomis Nepaisant to didele tadziku dalis liko gyventi Afganistane Tadzikijai atitekusios sritys buvo mazai derlingos kalnuotos 1925 m pradeta statyti nauja Tadzikijos sostine Dusanbe kuri turejo simbolizuoti atskiru regionu vienybe ir atsidure ant Sogdo ir Baktrijos regionu ribos Maskva nesistenge vystyti Tadzikijos ir salis atsiliko nuo kitu sovietiniu respubliku gyvenimo salygomis svietimu ir pramone 8 desimtmecio pabaigoje pogrindyje eme formuotis disidentines islamo partijos ir 9 desimtmecio pabaigoje tadziku nacionalistai eme reikalauti daugiau teisiu Iki 1990 m respublikoje dideliu neramumu nebuvo Nepriklausoma respublika1991 m Sovietu Sajunga zlugo ir Tadzikija buvo viena paskutiniuju paskelbusiu nepriklausomybe rugsejo 9 d Salis beveik tuctuojau įsivele į pilietinį kara kuriame klanu įtakos veikiamos tarpusavyje kovojo įvairios grupuotes Siuo laikotarpiu del persekiojimo gilejancio skurdo ir didesniu ekonominiu galimybiu Vakaruose salį paliko gyventojai nemusulmonai ypac rusai ir zydai 1992 m į valdzia atejo Emomalis Rahmonovas kuris salį valdo iki siol Taciau jis kaltinamas kitu etniniu grupiu genocidu Tadzikijos pilietinio karo metais 1997 m Rachmonovas ir opozicines partijos Jungtine Tadzikijos opozicija paskelbe paliaubas 1999 m surengti taikus rinkimai taciau opozicija juos paskelbe neteisingais o Rachmonovas buvo perrinktas beveik vienbalsiai Iki 2005 m vasaros pietu Tadzikijoje buvo dislokuoti rusu kariai saugoje Afganistano siena Po 2001 m rugsejo 11 d ataku salyje taip pat buvo dislokuoti amerikieciu ir prancuzu kariai rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas