Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sūduvių kultūra geležies amžiaus archeologinė kultūra susiformavusi II III a riboje ir trukusi iki VIII a Ši kultūra buv
Sūduvių kultūra
Sūduvių kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, susiformavusi II–III a. riboje ir trukusi iki VIII a. Ši kultūra buvo paplitusi šiaurės rytų Lenkijoje, pietvakarių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, vystėsi ir Velbarko kultūrų ploto dalyse. Sūduvių kultūros areale paplitę jotvingiški vandenvardžiai, todėl kultūros paminklai priskiriami jotvingiams (sūduviams).
Nuo II a. vidurio sūduvių kultūra sutinkama pietų Užnemunėje ir šiaurės rytų Lenkijoje. IV–VI a. ji išplito ir dešiniajame Nemuno krante iki Strėvos. IV–V a. dažniausiai laidodavo nekremuotus palaikus pilkapiuose, po vieną duobėje, po sampilu. Duobę apdėdavo akmenimis, iš akmenų sukraunama centrinė pilkapio dalis, tada užpilama žemių ir apjuosiama akmenų vainiku. Vyrus laidodavo galva į šiaurę, su ietimi prie šono (antgalį guldydavo prie galvos), ant kojų uždėdavo skydą, kartais kape randamas peilis, smeigtukas. V–VI a. sutinkami degintų palaikų kapai, laidojama duobėse arba akmenų sampilo viduryje, kapas apjuosiamas akmenimis. Akmenų sampile būna 1–2 kapai. Įkapės negausios – iečių antgaliai, kartais antskydžiai, peiliai, sąsagų arba apyrankių fragmentai.
VII–XI a. Mozūrijos ežeryno rytinėje dalyje ir toliau į rytus sūduvių kultūros radinių kol kas nežinoma. Iš akmenų ir žemių supilti deginti kapai čia vėl atsiranda XI–XIII a., jie priskirtini metraščiuose minimiems jotvingiams. Jų arealas aprėpė rytų Mozūriją, pietvakarių Lietuvą ir dalį dabartinės Gardino srities Baltarusijoje.
Išnašos
- sūduvių kultūra — Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas, Nuoroda tikrinta 2022-02-11
- Загорульский Э. М. (2001). Археология Беларуси (PDF). Мн.: БГУ. p. 50. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2022-02-11.
- Kaczyński Marian (1976). „Problem zróżnicowania wewnętrznego «kultury sudowskiej» w późnym podokresie wpływów rzymskich i wędrówek ludów“. In Red. K. Godłowski (red.). Prace Archeologiczne. Zeszyt 22: Kultury archeologiczne i strefy kulturowe w Europie środkowej w okresie wpływów rzymskich. Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego CCCCXXII. Kraków: Nakł. Uniw. Jagiellońskiego. pp. 253–286.
- Tautavičius Adolfas. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.). — Vilnius: Lietuvos pilys, 1996. — p. 365.
- Ibid. — P. 366.
- Кулаков В. И. (2003). История Пруссии до 1283 г. М.: Индрик. p. 46.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sūduvių kultūra, Kas yra Sūduvių kultūra? Ką reiškia Sūduvių kultūra?
Suduviu kultura gelezies amziaus archeologine kultura susiformavusi II III a riboje ir trukusi iki VIII a Si kultura buvo paplitusi siaures rytu Lenkijoje pietvakariu Lietuvoje ir siaures vakaru Baltarusijoje vystesi ir Velbarko kulturu ploto dalyse Suduviu kulturos areale paplite jotvingiski vandenvardziai todel kulturos paminklai priskiriami jotvingiams suduviams Gelezies amziaus baltu archeologines kulturos Dulokaimio Kovrovo kultura sembai ir notangai Olstyno kultura galindai Suduviu kultura jotvingiai Nemuno zemupio kapinynu kultura kursiai Bruksniuotosios keramikos kultura Milogrado kultura Dniepro Dauguvos kultura Pamario kultura Varpiniu kapu kulturaDidziausias suduviu kulturos pilkapis Suvalku apylinkese Nuo II a vidurio suduviu kultura sutinkama pietu Uznemuneje ir siaures rytu Lenkijoje IV VI a ji isplito ir desiniajame Nemuno krante iki Strevos IV V a dazniausiai laidodavo nekremuotus palaikus pilkapiuose po viena duobeje po sampilu Duobe apdedavo akmenimis is akmenu sukraunama centrine pilkapio dalis tada uzpilama zemiu ir apjuosiama akmenu vainiku Vyrus laidodavo galva į siaure su ietimi prie sono antgalį guldydavo prie galvos ant koju uzdedavo skyda kartais kape randamas peilis smeigtukas V VI a sutinkami degintu palaiku kapai laidojama duobese arba akmenu sampilo viduryje kapas apjuosiamas akmenimis Akmenu sampile buna 1 2 kapai Įkapes negausios ieciu antgaliai kartais antskydziai peiliai sasagu arba apyrankiu fragmentai VII XI a Mozurijos ezeryno rytineje dalyje ir toliau į rytus suduviu kulturos radiniu kol kas nezinoma Is akmenu ir zemiu supilti deginti kapai cia vel atsiranda XI XIII a jie priskirtini metrasciuose minimiems jotvingiams Ju arealas aprepe rytu Mozurija pietvakariu Lietuva ir dalį dabartines Gardino srities Baltarusijoje Isnasossuduviu kultura Aruodai Lietuviu kulturos saltiniu elektroninis savadas Nuoroda tikrinta 2022 02 11 Zagorulskij E M 2001 Arheologiya Belarusi PDF Mn BGU p 50 Suarchyvuotas originalas PDF 2022 02 11 Nuoroda tikrinta 2022 02 11 Kaczynski Marian 1976 Problem zroznicowania wewnetrznego kultury sudowskiej w poznym podokresie wplywow rzymskich i wedrowek ludow In Red K Godlowski red Prace Archeologiczne Zeszyt 22 Kultury archeologiczne i strefy kulturowe w Europie srodkowej w okresie wplywow rzymskich Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellonskiego CCCCXXII Krakow Nakl Uniw Jagiellonskiego pp 253 286 Tautavicius Adolfas Vidurinis gelezies amzius Lietuvoje V IX a Vilnius Lietuvos pilys 1996 p 365 Ibid P 366 Kulakov V I 2003 Istoriya Prussii do 1283 g M Indrik p 46