Sūduvių knygelė (vok. Sudauer Büchlein) – scholastikos dogmatika grįsta, įvairių šaltinių kompiliacija, papildyta jos autoriaus - Johanneso Graumanno (Poliandro) - sukurtomis mitologemomis ir jų fantasmagoriniais aprašais. Ši mitologijos fikcija labiau vertintina kaip ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių ir viduriniosios vokiečių žemaičių, taip pat šių kalbų samplaikos, vartotos XVI a. Prūsijoje, paminklas, bet ne vakarų baltų senosios kultūrinės savasties, kurios jis nesuponuoja, šaltinis.
Sukūrimo aplinkybės
Kodifikuota 15 Sūduvių knygelės nuorašų. Iš jų liko 10 (A[p], α, B, C, E, G, G[p], J[p], K, X), 5 dingę (†D, †ε, †F, †H, †X1).
Manoma, kad Sūduvių knygelė sukurta neatsitiktinai, ji buvo užsakomojo pobūdžio. Veikalo parašymą galėjo finansuoti Brandenburgo hercogas Albrechtas (1490–1568), paskutinis Kryžiuočių ordino magistras, reorganizavęs šalį pagal pasaulietinės valstybės modelį, t. y. perėjęs Reformacijos šalininkų pusėn.
Šio šaltinio sukūrimo tikslas – motyvuoti papildomų teisinių sankcijų įvedimą jotvingių tautai, t. y. 1525 m. gruodžio 10 d. Valdančiųjų luomų atstovų susirinkime patvirtintų Prūsijos kunigaikštystės krašto valdymo nuostatų dalies apie sankcijas už ožio garbinimą (Die Landesordnung den 10. Dezember 1525. Art. 32: Von zauberey vnd bockheyligen) parengimą.
Turinys
Iš 18-os Sūduvių knygelėje užfiksuotų, sūduviams priskiriamų, sakralinės konotacijos mitologemų (Auschauts, Autrimpus, Bardoayths, Barstucke, Deywoty Zudwity, Hullmigeria, Markopole, Ockopirmus, Parkuns, Peckols, Pergrubrius, Pilnitis, Pockols, Potrimpus, Puschkayts, Swayxtix, waidler, Wourschkaite) autentiškiems baltų teonimams priskirti 3 (t. y. Parkuns, Peckols, Potrimpus [2 iš jų paveldėti]), 8 šio šaltinio autoriaus sukurtiems pseudoteonimams (Auschauts, Autrimpus, Bardoayths, Markopole, Pergrubrius, Pilnitis, Pockols, Puschkayts), 1 – vakarų baltų pseudosintagmoms (Ockopirmus), 2 – polonizmams (Deywoty Zudwity [2-ojo sintagmos dėmens aspektu], Barstucke), 2 – germanizmams (waidler, Wourschkaite), 1 – germanų toponimams (be sakralinės konotacijos – Hullmigeria), 1 – vakarų baltų mitoastronimams (Swayxtix).
Daugelis Sūduvių knygelės etnografinių (t. y. sužadėtuvių, mirusiųjų išlydėjimo, metinių šventimo ir pavogtų dalykų paieškos) motyvų priskirtini vakarų germanų (vokiečių), vakarų slavų (lenkų) ar semitų religinių apeigų introdukcijos refleksijoms (pvz., nuotakos apsiausto pirkimas; vestuvių palydovo apibėgimas 3 kartus aplink vežimą, kuriame sėdi nuotaka; jaunosios plaukų nukirpimas ir kt.), arba šio šaltinio autoriaus sukurtiems pramanams (jaunosios apsišlapinimas, mirusiojo sodinimas kėdėn ir jo palaikų gabenimas į kapines vežimu, moters palaikų apvyniojimas siūlais ir kt.).
Literatūra
- Rolandas Kregždys. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020 (ISBN 978-609-8231-18-2; ISSN 2669=1620).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sūduvių knygelė, Kas yra Sūduvių knygelė? Ką reiškia Sūduvių knygelė?