Sėlių kalbaKalbama Kalbančiųjų skaičiusišnykusiVieta pagal kalbančiųjų skaičių Kalbos išnykimasXIV a vidurysKilmėIndoeur
Sėlių kalba

Sėlių kalba | |
Kalbama | - |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kalbos išnykimas | XIV a. vidurys |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė
|
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-2 | bat |
ISO 639-3 | sxl |
Sėlių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai. Kilo iš baltų prokalbės. Sėlių kalba buvo paplitusi dabartinėje pietryčių Latvijoje ir šiaurės rytų Lietuvos dalyje, vadinamojoje Sėloje (apie Biržus, Kupiškį, Rokiškį, Zarasus, sėlių riba siekė Salaką, Tauragnus, Uteną, Svėdasus, Pasvalį, Saločius ir dabartinės Latvijos pietryčius (padauguviu bemaž ligi Rygos). Būta sėlių ir dešiniajame Dauguvos krante – tai rodo dabartinių aukšzemniekų tarmės sėliškųjų patarmių arealas. Kairiajame Dauguvos krante, kaip matyti iš metraščių, svarbus sėlių centras buvęs Sėlpilis. Rašto paminklų sėliai nepaliko, todėl apie jų kalbą, išnykusią apie XIV–XV a., sprendžiama iš tos pačios rūšies šaltinių, kaip ir apie žiemgalių ar kuršių kalbas – iš senuosiuose raštuose užfiksuotų ir dabar Sėloje sutinkamų vietovardžių, lietuvių ir latvių kalbų vietinių tarmių.
Manoma, kad sėliai, kaip ir kuršiai, buvo išlaikę sveikus an, en, in, un dvigarsius, tačiau minkštuosius k, g, priešingai negu dalis žiemgalių, buvo pavertę į c, dz. Vietoje š, ž jie taip pat tarę s, z. Tai rodo sėliškos kilmės ežerų pavadinimai: Zirnajai, Zalvas, kurių atitikmenys kitur tariami su ž: Žirnajai, Želva, taip pat Zarasų miesto vardas, kuris kilęs iš sėliško bendrinio žodžio ezaras ar azaras 'ežeras', nukritus žodžio pradžios balsiui. Dėl duomenų stokos prabaltiškų junginių *ti̯, *di̯ likimas neaiškus. K. Būgos nuomone, vietovardžiai Apste < *Apaste < *Apasti̯ā, Subate < *Subati̯ā rodo, kad sėlių kalboje junginiai *ti̯, *di̯ buvo virtę minkštaisiais t', d'.
Dabartiniam Sėlos vardynui (ypač hidronimijai) būdingos priesagos -aj- (Alm-aja, Idr-aja, Kam-aja), -uoj- (Lazd-uoja, Zad-uojas), -as-, -es- (Čed-asas, Svėd-asas, Brad-esa, Lauk-esa), -ėt- (Baršk-ėta, Drisv-ėta), -ykšt- (An-ykšta, Luod-ykštis) ir kt.
Vietinėse lietuvių ir latvių tarmėse išlikę nemaža sėliškų žodžių: liet. tarm. čeida 'nerimtas žmogus', čiaukė 'kuosa', zliaugtie 'smarkai tekėti' (plg. liet. žliaugti), zelmuo 'šelmuo' (plg. liet. želmuo 't. p.'), latv. tarm. maukt 'bulves kasti' (kitur latv. rakt), grieznis 'griežtis' (kitur latv. kālis) ir kita.
Išnašos
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 361.
- Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 26.
Nuorodos
bat
SIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sėlių kalba, Kas yra Sėlių kalba? Ką reiškia Sėlių kalba?
Seliu kalbaKalbama Kalbanciuju skaiciusisnykusiVieta pagal kalbanciuju skaiciu Kalbos isnykimasXIV a vidurysKilmeIndoeuropieciu prokalbe Baltu prokalbe Rytu baltu kalbos Seliu kalbaOficialus statusasOficiali kalba Kalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2batISO 639 3sxl Seliu kalba mirusi rytu baltu kalba kuria iki XV a kalbejo seliai Kilo is baltu prokalbes Seliu kalba buvo paplitusi dabartineje pietryciu Latvijoje ir siaures rytu Lietuvos dalyje vadinamojoje Seloje apie Birzus Kupiskį Rokiskį Zarasus seliu riba sieke Salaka Tauragnus Utena Svedasus Pasvalį Salocius ir dabartines Latvijos pietrycius padauguviu bemaz ligi Rygos Buta seliu ir desiniajame Dauguvos krante tai rodo dabartiniu aukszemnieku tarmes seliskuju patarmiu arealas Kairiajame Dauguvos krante kaip matyti is metrasciu svarbus seliu centras buves Selpilis Rasto paminklu seliai nepaliko todel apie ju kalba isnykusia apie XIV XV a sprendziama is tos pacios rusies saltiniu kaip ir apie ziemgaliu ar kursiu kalbas is senuosiuose rastuose uzfiksuotu ir dabar Seloje sutinkamu vietovardziu lietuviu ir latviu kalbu vietiniu tarmiu Manoma kad seliai kaip ir kursiai buvo islaike sveikus an en in un dvigarsius taciau minkstuosius k g priesingai negu dalis ziemgaliu buvo paverte į c dz Vietoje s z jie taip pat tare s z Tai rodo seliskos kilmes ezeru pavadinimai Zirnajai Zalvas kuriu atitikmenys kitur tariami su z Zirnajai Zelva taip pat Zarasu miesto vardas kuris kiles is selisko bendrinio zodzio ezaras ar azaras ezeras nukritus zodzio pradzios balsiui Del duomenu stokos prabaltisku junginiu ti di likimas neaiskus K Bugos nuomone vietovardziai Apste lt Apaste lt Apasti a Subate lt Subati a rodo kad seliu kalboje junginiai ti di buvo virte minkstaisiais t d Dabartiniam Selos vardynui ypac hidronimijai budingos priesagos aj Alm aja Idr aja Kam aja uoj Lazd uoja Zad uojas as es Ced asas Sved asas Brad esa Lauk esa et Barsk eta Drisv eta ykst An yksta Luod ykstis ir kt Vietinese lietuviu ir latviu tarmese islike nemaza selisku zodziu liet tarm ceida nerimtas zmogus ciauke kuosa zliaugtie smarkai teketi plg liet zliaugti zelmuo selmuo plg liet zelmuo t p latv tarm maukt bulves kasti kitur latv rakt grieznis grieztis kitur latv kalis ir kita IsnasosZinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos istorija I Vilnius Mokslas p 361 Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija II Vilnius Mokslas p 26 Nuorodos a href wiki Bat title Bat bat a SIL ISO 639 kalbos kodo bat dokumentacija angl SIL Documentation for ISO 639 identifier bat Duomenys apie kodu sxl zymima kalba svetaineje ethnologue com