Sąvartyno dujos dujos susikaupiančios sąvartynuose Sąvartyno dujos gaminasi dėl cheminių reakcijų ir mikroorganizmų veik
Sąvartynų dujos

Sąvartyno dujos – dujos susikaupiančios sąvartynuose. Sąvartyno dujos gaminasi dėl cheminių reakcijų ir mikroorganizmų veiklos ir įvairios kilmės atliekų. Dėl pastovios sąvartyno dujų gamybos, sąvartyno viduje auga temperatūra ir kyla slėgis, todėl sąvartyno dujos išsiveržia į atmosferą.
Sąvartyno dujų sudėtis
Sąvartyno biodujų sudėtis | |
---|---|
Metanas, CH4 | 54 |
Anglies dioksidas, CO2 | 42 |
Deguonis, O2 | 0.8 |
Fluoras, Fluorinti organiniai junginiai (pav., Freonas) | 5 mg/m³ |
Chloras, Chlorinti organinia junginiai | 22 mg/m³ |
Sieros vandenilis, H2S | 88 mg/m³ |
Be šių pagrindinių komponentų yra ir kitų, vienokio ar kitokio kenksmingumo laipsnio junginių.
Saugumas
Dėl sąvartyno dujų išsiskyrimo ir jų sudėties paprastai vykdomas sąvartyno dujų monitoringas, kuris leidžia kontroliuoti neigiamus sąvartyno dujų išsiskyrimo ar migracijos atvejus. Be to, kadangi sąvartyno dujose yra daug metano, dideliuose sąvartynuose įrenginėjamos sąvartyno dujų šalinimo sistemos. Tam tikslui panaudojami drenažiniai sluoksniai, drenos ar gręžiniai ir sumontuojama dujų deginimo įranga.
Sąvartyno dujų panaudojimas
Kai ekonomiškai apsimoka sąvartyno dujos deginamos ir naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti. Kadangi išgaunami trys skirtingi sąvartynų dujų tipai (minimaliai išvalytos, vidutiniškai išvalytos ir aukšto išvalymo dujos) tai ir jų panaudojimo galimybės skiriasi. Minimalaus išvalymo dujos gali būti naudojamos energijos išgavimui, bet jos reikalauja specialių korozijai atsparių įrenginių. Vidutiniško išvalymo sąvartynų dujos naudojamos elektros ir šilumos gamybos, autotransporto kurui. Aukšto išvalymo sąvartyno dujos tinkamos kurui, chemijos pramonėje ir tiekimui į bendrąjį gamtinių dujų tinklą.
Lietuvoje
Daugumoje Lietuvos sąvartynų išgaunamos dujos, kurios yra verčiamos į elektros energiją ir parduodamos elektros tinklams arba sudeginamos fakele. Kai kuriais atvejais iš sąvartynų dujų gaminama ir šilumos energija.Kairių miestelyje šiluma tiekiama deginant Kairių sąvartyno dujas. Panevėžyje dujos verčiamos elektros energija. 2008 m. Kaune atidaryta rekonstruota katilinė, kuri šilumą gamina naudodama biodujas iš Lapių sąvartyno, o pagaminta šiluma aprūpina Domeikavos miestelį. Bendra elektrinės galia siekia 1200 kW, šiluminė – 1504kW. 2013 m. sausį atidaryta , kuri elektrą ir šilumą išgauna degindama dujas iš Kazokiškių sąvartyno. Jėgainės galia 0,8 MW šilumos ir 0,8 MW elektros energijos.
Nuorodos
- Basic Information on Biogas
- „SĄVARTYNŲ DUJOS IR JŲ NAUDOJIMAS“ (PDF). Lietuvos energetikos institutas. Suarchyvuotas originalas () 2015-04-14. Nuoroda tikrinta 2015-04-06.
- „Kiek Lietuvos miestų šildosi šiukšlynų dujomis?“. . 2013-02-07. Nuoroda tikrinta 2015-04-06.
- „Galingesne tapusi Vievio biodujų elektrinė toliau mažins šilumos kainas gyventojams“. . Suarchyvuotas originalas 2015-04-11. Nuoroda tikrinta 2015-04-06.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sąvartynų dujos, Kas yra Sąvartynų dujos? Ką reiškia Sąvartynų dujos?
Savartyno dujos dujos susikaupiancios savartynuose Savartyno dujos gaminasi del cheminiu reakciju ir mikroorganizmu veiklos ir įvairios kilmes atlieku Del pastovios savartyno duju gamybos savartyno viduje auga temperatura ir kyla slegis todel savartyno dujos issiverzia į atmosfera Savartyno duju sudetisSavartyno bioduju sudetisMetanas CH4 54Anglies dioksidas CO2 42Deguonis O2 0 8Fluoras Fluorinti organiniai junginiai pav Freonas 5 mg m Chloras Chlorinti organinia junginiai 22 mg m Sieros vandenilis H2S 88 mg m Be siu pagrindiniu komponentu yra ir kitu vienokio ar kitokio kenksmingumo laipsnio junginiu SaugumasDel savartyno duju issiskyrimo ir ju sudeties paprastai vykdomas savartyno duju monitoringas kuris leidzia kontroliuoti neigiamus savartyno duju issiskyrimo ar migracijos atvejus Be to kadangi savartyno dujose yra daug metano dideliuose savartynuose įrenginejamos savartyno duju salinimo sistemos Tam tikslui panaudojami drenaziniai sluoksniai drenos ar greziniai ir sumontuojama duju deginimo įranga Savartyno duju panaudojimasKai ekonomiskai apsimoka savartyno dujos deginamos ir naudojamos elektros ir silumos energijai gaminti Kadangi isgaunami trys skirtingi savartynu duju tipai minimaliai isvalytos vidutiniskai isvalytos ir auksto isvalymo dujos tai ir ju panaudojimo galimybes skiriasi Minimalaus isvalymo dujos gali buti naudojamos energijos isgavimui bet jos reikalauja specialiu korozijai atspariu įrenginiu Vidutinisko isvalymo savartynu dujos naudojamos elektros ir silumos gamybos autotransporto kurui Auksto isvalymo savartyno dujos tinkamos kurui chemijos pramoneje ir tiekimui į bendrajį gamtiniu duju tinkla LietuvojeDaugumoje Lietuvos savartynu isgaunamos dujos kurios yra verciamos į elektros energija ir parduodamos elektros tinklams arba sudeginamos fakele Kai kuriais atvejais is savartynu duju gaminama ir silumos energija Kairiu miestelyje siluma tiekiama deginant Kairiu savartyno dujas Panevezyje dujos verciamos elektros energija 2008 m Kaune atidaryta rekonstruota katiline kuri siluma gamina naudodama biodujas is Lapiu savartyno o pagaminta siluma aprupina Domeikavos miestelį Bendra elektrines galia siekia 1200 kW silumine 1504kW 2013 m sausį atidaryta kuri elektra ir siluma isgauna degindama dujas is Kazokiskiu savartyno Jegaines galia 0 8 MW silumos ir 0 8 MW elektros energijos NuorodosBasic Information on Biogas SAVARTYNŲ DUJOS IR JŲ NAUDOJIMAS PDF Lietuvos energetikos institutas Suarchyvuotas originalas 2015 04 14 Nuoroda tikrinta 2015 04 06 Kiek Lietuvos miestu sildosi siukslynu dujomis 2013 02 07 Nuoroda tikrinta 2015 04 06 Galingesne tapusi Vievio bioduju elektrine toliau mazins silumos kainas gyventojams Suarchyvuotas originalas 2015 04 11 Nuoroda tikrinta 2015 04 06