Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą

Symbian OS

  • Pagrindinis puslapis
  • Symbian OS
Symbian OS
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.
Symbian

logotipas
Kūrėjas Nokia (Symbian Ltd.)
OS šeima
Kodo modelis Uždaras kodas, Atviras kodas naujesnėje Symbian platformos versijoje
Paskutinė versija - / -
Branduolio tipas
Licencija Symbian platforma
Svetainė http://symbian.org

Symbian – operacinė sistema, plėtojama , pradėta kurti anglų bendrovės , skirta mobiliesiems telefonams ir delniniams kompiuteriams. Symbian yra kilusi iš .

Apžvalga

Symbian naudoja Symbian Ltd. susietas bibliotekas, vartotojo sąsajas ir bendruosius įrankius. Ši operacinė sistema kilo iš Psion Epoc operacinių sistemų šeimos ir veikia išimtinai su ARM (Acorn RISC Macine) architektūros procesoriais. ARM yra 32 bitų procesoriai, šiuo metu dominuojantys mobiliųjų įrenginių rinkoje dėl savo energijos taupymo savybių.

Symbian Ltd. valdo Ericsson, Panasonic, Siemens AG, Nokia ir Sony Ericsson. įsigijus Siemens AG mobiliųjų telefonų padalinį, neįgijo Symbian licenzijos, kol negavo Symbian valdybos pritarimo.

2012 metais rinkoje tarp parduotų išmaniųjų telefonų 4,22 % buvo su Symbian operacine sistema; 2009 m. rinkos dalis siekė 46,9 %. Iš atvirųjų platformų galima paminėti UIQ, Nokia 60 serijos, Nokia 80 serijos, Nokia 90 serijos platformas. Iš uždarų sistemų galima paminėti tokias kaip NTT DoCoMo, sistemas. Būtent adaptavimo lankstumas leidžia Symbian operacinę sistemą įdiegti į itin įvairius mobilius įrenginius.

Pati Symbian OS yra struktūrizuota operacinė sistema. Kaip ir daugelis kompiuteriams skirtų operacinių sistemų, ji palaiko daugiaužduotiškumą, daugiagijiškumą, bei atminties apsaugą.

Privalumai

Vienas pagrindinių Symbian operacinės sistemos privalumų yra tai, kad ji yra projektuota mobiliems įrenginiams, paprastai pasižymintiems ribotais ir turintiems nenutrūkstamai veikti ištisus mėnesius ar net metus. Symbian labai konservatyviai naudoja įrenginio operatyvinę atmintį, programuojant naudojamos tik Symbian operacinei sistemai būdingos programavimo idiomos ir specialus išvalymo stekas. Tai leidžia sumažinti operatyvinės atminties naudojimą ir labai žymiai sumažina galimų klaidų tikimybę. Analogiškas technologijas Symbian naudoja ir Flash atminties, kurioje saugomos Symbian programos taupymui. Visas Symbian programavimas yra paremtas įvykiais, taupant energiją, centrinis procesorius gali būti pristabdomas, kai įvykis nėra tiesiogiai apdorojamas. Tai pasiekiama programavimo idiomos, vadinamų „aktyviųjų objektų“ pagalba. Tinkamas šių funkcijų naudojimas leidžia žymiai prailginti įrenginio baterijos gyvavimo laiką.

Symbian operacinė sistema yra struktūrizuota, žemiausiame lygmenyje reziduoja sistemos branduolys kartu su vartotojo biblioteka. Ši biblioteka leidžia vartotojo aplikacijoms naudotis branduolio resursais. Kadangi operacinė sistema palaiko mikrobranduolio architektūra, tai reiškia, kad visos būtiniausios sistemos palaikymo priemonės yra integruotos į OS branduolį. Branduolys turi atidėtą procesų vykdymą, bei atminties administravimą, tačiau nepalaiko tinklo ryšių bei . Šie servisai palaikomi atskirais vartotojų serveriais. Pagrindinis lygmuo turi failų serverį kuris įgalina palaikymą, kuris organizuojamas panašiai kaip DOS operacinėje sistemoje. Pati Symbian palaiko keletą failų sistemų tame tarp ir Symbian specifinė NOR sistemos. Pati failų sistema vartotojui yra tiesiogiai nepasiekiama per telefono interfeisą.

Programavimo kalbos

Aplikacijos Symbian operacinei sistemai yra daugiausiai rašomos C++; taip pat , Python, , , Perl, , , Ruby, .NET Framework, ir kitomis programavimo kalbomis.

Branduoliai

Iki šiol egzistuoja du sisteminiai branduoliai EKA 1 ir EKA2. Abu jie palaiko daugiaiužduotiškumą ir atminties apsaugą, tačiau EKA2 branduolys turi šiuos pranašumus:

  • Realaus laiko garantija;
  • Keleto gijų palaikymas kaip ir pačiame branduolyje, taip ir už jo ribų;
  • Prijungiamos atminties modeliai (įgalina vėlesnės kartos ARM procesorių instrukcijų palaikymą);
  • „Nanobranduolio“ buvimas, kuris teikia pagrindines OS funkcijas ir virš kurio gali būti kuriami aukštesni lygmenys.

Būtent šiame lygmenyje yra sisteminės bibliotekos, jos įgalina įvairius sistemos išplėtimus. Dar aukščiau esanti programinė įranga čia detaliau neskirstoma.

Tinklo ir komunikacijų posistemė, naudojama Symbian, turi tris pagrindinius serverius ETEL (EPOC telephony), ESOCK (EPOC sockets) ir C32 (pastaroji atsako už nuosekliąsias jungtis). Kiekvienas iš šių serverių turi atskiras jungiamų papildomų modulių schemas. Pavyzdžiui, ESOCK įgalina protokolinių modulių palaikymą, kas leidžia įgalinti įvairius artimosios komunikacijos ryšius, tokius kaip Bluetooth, IrDA ir USB.

Interfeisai

Be anksčiau išvardintų sistemų Symbian operacinėje egzistuoja vartotojo interfeiso posistemė. Patys vartotojų interfeisai yra tiekiami atskirų gamintojų, tačiau pagrindinės klasės ir substruktūros yra organizuotos iš pačios Symbian operacinės sistemos pusės.

Labiausiai paplitusi Symbian vartotojo interfeiso versija yra Nokia 60 serija, kuri naudojama daugumoje Nokia išmaniųjų telefonų, taip pat ir Siemens SX1, , Panasonic įrenginiuose. Mažiau paplitusiais laikomi (naudoja ) ir 80 (naudoja 9300, 9500) serijos interfeisai. Sony Ericsson naudoja dar vieną gana populiarų Symbian OS interfeisą UIQ, šį interfeisą naudoja ir kai kurie , bei Motorola išmanieji telefonai. Naujausia yra 9 Symbian OS versija, nors vis dar gaminami aparatai naudojantys ir 6 versiją.

Istorija

1980 m. buvo įkurta Psion software firma.

1991 m. pradėti leisti 3 serijos Psion įrenginiai, naudojantys EPOC16 operacinę sistemą.

1997 m. pradėti leisti 5 serijos Psion įrenginiai, naudojantys EPOC32 operacinę sistemą.

1998 m. įkuriamas Symbian Ltd., bendradarbiaujant Ericsson, Nokia, Motorola ir Psion kompanijoms.

1999 m. išleidžiama EPOC 5 versija, kitaip žinoma, kaip Symbian OS 5, pasirodo pirmieji įrenginiai, naudojantys šią sistemą (Ericsson R380, Psion Revo/Revo+). Kiek vėliau pasirodo versija 5.1, kuri palaiko unicode simbolių kodavimą.

2003 m. pasirodo Symbian OS v7.0

2004 m. Psion pasitraukia iš Symbian vystymo; pasirodo pirmasis kirminas mobiliesiems telefonams Cabir, Symbian OS v8.0, vėliau v8.1b, naudojusi naują OS branduolį EKA2.

2005 m. pasirodo Symbian OS v9.1. Versija 9.0 viešai išleista nebuvo.

2006 m. pirmame ketvirtyje pasirodo Symbian OS v9.2; atnaujintas OMA Prietaiso valdymas. 2006 metų liepos 12 dieną pasirodo spartesnio darbo Symbian OS v9.3.

2007 m. pasirodo Symbian OS v9.4. Versija pasižymi telefonais su lietimu jautriais ekranais ir programomis, startuojančiomis iki 75 % greičiau.

Šaltiniai

  1. Gartner Inc. duomenimis, USA

Nuorodos

  • Symbian Foundation

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 01:41

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Symbian OS, Kas yra Symbian OS? Ką reiškia Symbian OS?

Siame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informacija ir istrinkite sį pranesima SymbianlogotipasKurejas Nokia Symbian Ltd OS seimaKodo modelis Uzdaras kodas Atviras kodas naujesneje Symbian platformos versijojePaskutine versija Branduolio tipasLicencija Symbian platformaSvetaine http symbian org Symbian operacine sistema pletojama pradeta kurti anglu bendroves skirta mobiliesiems telefonams ir delniniams kompiuteriams Symbian yra kilusi is ApzvalgaSymbian naudoja Symbian Ltd susietas bibliotekas vartotojo sasajas ir bendruosius įrankius Si operacine sistema kilo is Psion Epoc operaciniu sistemu seimos ir veikia isimtinai su ARM Acorn RISC Macine architekturos procesoriais ARM yra 32 bitu procesoriai siuo metu dominuojantys mobiliuju įrenginiu rinkoje del savo energijos taupymo savybiu Symbian Ltd valdo Ericsson Panasonic Siemens AG Nokia ir Sony Ericsson įsigijus Siemens AG mobiliuju telefonu padalinį neįgijo Symbian licenzijos kol negavo Symbian valdybos pritarimo 2012 metais rinkoje tarp parduotu ismaniuju telefonu 4 22 buvo su Symbian operacine sistema 2009 m rinkos dalis sieke 46 9 Is atviruju platformu galima pamineti UIQ Nokia 60 serijos Nokia 80 serijos Nokia 90 serijos platformas Is uzdaru sistemu galima pamineti tokias kaip NTT DoCoMo sistemas Butent adaptavimo lankstumas leidzia Symbian operacine sistema įdiegti į itin įvairius mobilius įrenginius Pati Symbian OS yra strukturizuota operacine sistema Kaip ir daugelis kompiuteriams skirtu operaciniu sistemu ji palaiko daugiauzduotiskuma daugiagijiskuma bei atminties apsauga PrivalumaiVienas pagrindiniu Symbian operacines sistemos privalumu yra tai kad ji yra projektuota mobiliems įrenginiams paprastai pasizymintiems ribotais ir turintiems nenutrukstamai veikti istisus menesius ar net metus Symbian labai konservatyviai naudoja įrenginio operatyvine atmintį programuojant naudojamos tik Symbian operacinei sistemai budingos programavimo idiomos ir specialus isvalymo stekas Tai leidzia sumazinti operatyvines atminties naudojima ir labai zymiai sumazina galimu klaidu tikimybe Analogiskas technologijas Symbian naudoja ir Flash atminties kurioje saugomos Symbian programos taupymui Visas Symbian programavimas yra paremtas įvykiais taupant energija centrinis procesorius gali buti pristabdomas kai įvykis nera tiesiogiai apdorojamas Tai pasiekiama programavimo idiomos vadinamu aktyviuju objektu pagalba Tinkamas siu funkciju naudojimas leidzia zymiai prailginti įrenginio baterijos gyvavimo laika Symbian operacine sistema yra strukturizuota zemiausiame lygmenyje reziduoja sistemos branduolys kartu su vartotojo biblioteka Si biblioteka leidzia vartotojo aplikacijoms naudotis branduolio resursais Kadangi operacine sistema palaiko mikrobranduolio architektura tai reiskia kad visos butiniausios sistemos palaikymo priemones yra integruotos į OS branduolį Branduolys turi atideta procesu vykdyma bei atminties administravima taciau nepalaiko tinklo rysiu bei Sie servisai palaikomi atskirais vartotoju serveriais Pagrindinis lygmuo turi failu serverį kuris įgalina palaikyma kuris organizuojamas panasiai kaip DOS operacineje sistemoje Pati Symbian palaiko keleta failu sistemu tame tarp ir Symbian specifine NOR sistemos Pati failu sistema vartotojui yra tiesiogiai nepasiekiama per telefono interfeisa Programavimo kalbos Aplikacijos Symbian operacinei sistemai yra daugiausiai rasomos C taip pat Python Perl Ruby NET Framework ir kitomis programavimo kalbomis Branduoliai Nokia N97 kuriame įdiegta Symbian OS v9 4 Iki siol egzistuoja du sisteminiai branduoliai EKA 1 ir EKA2 Abu jie palaiko daugiaiuzduotiskuma ir atminties apsauga taciau EKA2 branduolys turi siuos pranasumus Realaus laiko garantija Keleto giju palaikymas kaip ir paciame branduolyje taip ir uz jo ribu Prijungiamos atminties modeliai įgalina velesnes kartos ARM procesoriu instrukciju palaikyma Nanobranduolio buvimas kuris teikia pagrindines OS funkcijas ir virs kurio gali buti kuriami aukstesni lygmenys Butent siame lygmenyje yra sistemines bibliotekos jos įgalina įvairius sistemos ispletimus Dar auksciau esanti programine įranga cia detaliau neskirstoma Tinklo ir komunikaciju posisteme naudojama Symbian turi tris pagrindinius serverius ETEL EPOC telephony ESOCK EPOC sockets ir C32 pastaroji atsako uz nuosekliasias jungtis Kiekvienas is siu serveriu turi atskiras jungiamu papildomu moduliu schemas Pavyzdziui ESOCK įgalina protokoliniu moduliu palaikyma kas leidzia įgalinti įvairius artimosios komunikacijos rysius tokius kaip Bluetooth IrDA ir USB Interfeisai Be anksciau isvardintu sistemu Symbian operacineje egzistuoja vartotojo interfeiso posisteme Patys vartotoju interfeisai yra tiekiami atskiru gamintoju taciau pagrindines klases ir substrukturos yra organizuotos is pacios Symbian operacines sistemos puses Labiausiai paplitusi Symbian vartotojo interfeiso versija yra Nokia 60 serija kuri naudojama daugumoje Nokia ismaniuju telefonu taip pat ir Siemens SX1 Panasonic įrenginiuose Maziau paplitusiais laikomi naudoja ir 80 naudoja 9300 9500 serijos interfeisai Sony Ericsson naudoja dar viena gana populiaru Symbian OS interfeisa UIQ sį interfeisa naudoja ir kai kurie bei Motorola ismanieji telefonai Naujausia yra 9 Symbian OS versija nors vis dar gaminami aparatai naudojantys ir 6 versija IstorijaPsion Serie 5mx PRO nespalvotas PDA kuriame įdiegta Symbian OS 1980 m buvo įkurta Psion software firma 1991 m pradeti leisti 3 serijos Psion įrenginiai naudojantys EPOC16 operacine sistema 1997 m pradeti leisti 5 serijos Psion įrenginiai naudojantys EPOC32 operacine sistema 1998 m įkuriamas Symbian Ltd bendradarbiaujant Ericsson Nokia Motorola ir Psion kompanijoms 1999 m isleidziama EPOC 5 versija kitaip zinoma kaip Symbian OS 5 pasirodo pirmieji įrenginiai naudojantys sia sistema Ericsson R380 Psion Revo Revo Kiek veliau pasirodo versija 5 1 kuri palaiko unicode simboliu kodavima 2003 m pasirodo Symbian OS v7 0 2004 m Psion pasitraukia is Symbian vystymo pasirodo pirmasis kirminas mobiliesiems telefonams Cabir Symbian OS v8 0 veliau v8 1b naudojusi nauja OS branduolį EKA2 2005 m pasirodo Symbian OS v9 1 Versija 9 0 viesai isleista nebuvo 2006 m pirmame ketvirtyje pasirodo Symbian OS v9 2 atnaujintas OMA Prietaiso valdymas 2006 metu liepos 12 diena pasirodo spartesnio darbo Symbian OS v9 3 2007 m pasirodo Symbian OS v9 4 Versija pasizymi telefonais su lietimu jautriais ekranais ir programomis startuojanciomis iki 75 greiciau SaltiniaiGartner Inc duomenimis USANuorodosSymbian Foundation

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Kazachstano futbolas 2008 m.

  • Liepa 20, 2025

    Kazachstano futbolas 2006 m.

  • Liepa 20, 2025

    Kazachstano futbolas 2005 m.

  • Liepa 20, 2025

    Kazachstano futbolas 2003 m.

  • Liepa 19, 2025

    Kazachstano Respublikos Nacionalinis olimpinis komitetas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje