55°14′0″ š. pl. 23°46′0″ r. ilg. / 55.23333°š. pl. 23.76667°r. ilg.
Pernaravos–Šaravų miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Kėdainių rajono pietvakariuose, 2 km į vakarus nuo Josvainių.[1] Plotas 3570 ha (iš jų 3280 ha apaugę mišku). Sudaryti iš Šaravų, Svilių, Pernaravos, Juodgirio miškų. Priklauso Kėdainių miškų urėdijai, Josvainių, Ramučių girininkijoms. Mišku tekančios upės ir kanalai priklauso Šušvės (Liedas, Vikšrupis, Putnupys) ir Aluonos baseinams. Reljefas lygus. Būdingi velėniniai glėjiški sujaurėję, velėniniai karbonatiniai moliai ir priemoliai.
Medynų sudėtis:
- beržynai (45 %),
- eglynai (31 %),
- uosynai (8 %),
- drebulynai (7 %),
- juodalksnynai (7 %),
- ąžuolynai, baltalksnynai ir kt. (2 %).
Vidutinis medynų amžius 46 m.
Gyvena stambūs kanopiniai žvėrys (briedžiai, stirnos, elniai, šernai), lapės, usūriniai šunys, barsukai, kiškiai, kiaunės, voverės, vandens žinduoliai (bebrai, ondatros), stambieji paukščiai (jerubės, slankos, juodieji gandrai). Šaravų miške yra buvęs gamtos paveldo objektas – 2 m skersmens Šaravų ąžuolas.[2]
Mišką kerta keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai . Miškuose arba greta įsikūrę kaimai: Pavikšrupys, Sviliai, Sviliukai, Degimai, Rugėnai, Būdai, Graužiai, Skaistgiriai, Šaravai, Paaluonys, Vincentava, Kantrimas.
- Svilių miškas
- Miedienos paruošos
- Senas ąžuolas Pernaravos miško tankmėje
- Šaravų ąžuolas iki nuvirtimo
- Skulptūra „Girinis“ Šaravų miške
- Pernaravos‑Šaravų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Pernaravos–Šaravų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 355
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pernaravos–Šaravų miškai, Kas yra Pernaravos–Šaravų miškai? Ką reiškia Pernaravos–Šaravų miškai?