Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Svetlana Aleksijevič bltr Сьвятлана АлексіевічGimė 1948 m gegužės 31 d 77 metai Stanislavas Ukrainos TSR TSRSTautybė Bal

Svetlana Aleksijevič

  • Pagrindinis puslapis
  • Svetlana Aleksijevič
Svetlana Aleksijevič
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Svetlana Aleksijevič
bltr. Сьвятлана Алексіевіч
Gimė 1948 m. gegužės 31 d. (77 metai)
Stanislavas, Ukrainos TSR, TSRS
Tautybė Baltarusė
Veikla Žurnalistė, rašytoja
Alma mater Baltarusijos universitetas
Žymūs apdovanojimai
  • Nobelio literatūros premija (2015)
  • „Garbės ženklo“ ordinas (1984)
  • Vokietijos knygų prekybos sąjungos tarptautinė literatūrinė premija (2013)
  • Prix Médicis (2013)

Svetlana Aleksijevič (bltr. Сьвятлана Алексіевіч; 1948 m. gegužės 31 d.) – baltarusių rašytoja, žurnalistė, scenaristė. 2015 m. jai suteikta Nobelio literatūros premija už polifoninę prozą, įamžinančią kentėjimą bei mūsų laikų heroizmą. Ji yra pirmoji baltarusių rašytoja, gavusi tokį apdovanojimą. 2020 m. Vytauto Didžiojo universitetas suteikė VDU Garbės daktaro vardą.


   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Biografija

Svetlana Aleksijevič, rusų kalba rašanti baltarusių rašytoja, gimė 1948 metais gegužės 31 dieną Ivano Frankivske, Ukrainoje. Jos tėtis – baltarusis, o mama – ukrainietė. Tėvui išėjus į atsargą, šeima persikėlė gyventi į Baltarusiją. 2020 metų rugsėjį, prasidėjus masiniam judėjimui prieš Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos režimą, emigravo į Vokietiją. .

S. Aleksijevič yra ne tik rašytoja, bet ir žurnalistė, dokumentinių filmų scenaristė – šis jos užsiėmimas ryškiai atsispindi ir jos prozoje, dokumentuojančioje gyvenimą, patirtis, istorinius įvykius. Ji parašė daugiau nei 20 scenarijų dokumentiniams filmams ir 3 pjeses spektakliams. S. Aleksijevič yra politiškai aktyvi, pasisako prieš A. Lukašenkos režimą, o nuo prasidėjusių Krymo įvykių (2014 m.) važinėja po pasaulį ir kalba apie politikos, karo ir rusų literatūros santykį. 2022 metais rugsėjo 23-24 dienomis Vilniuje vykusiame lietartūros festivalyje Open Books S. Aleksijevič dalyvavo diskusijoje apie literatūrą Rusijos karo akivaizdoje [1].

Labiausiai ji žinoma už meninės dokumentikos prozą, t. y., už knygas Nemoteriškas karo veidas, Cinko berniukai, Černobylio malda, Laikas iš antrų rankų. Šios knygos, kartu su penktąją knyga Paskutinieji liudytojai, sudaro ciklą Utopijos balsai. Ciklo pavadinimas rodo, kad S. Aleksijevič proza polifoniška, dokumentiška, joje nuskamba tikras gyvenimas ir patyrimai. Negana to, utopijos įvardijimu sukuriamas sarkastiškas / ironiškas santykis su valdžios organų utopine laikyta Sovietų Sąjunga, nes cikle skamba vėlyvojo sovietmečio ir postsovietinės epochos gyventojų balsai, persmelkti įvairių sukrėtimų ir jų sukeltos kančios, liudijančios utopijos distopiškumą, destruktyvų poveikį gyvenimams – tai itin ryšku Černobylio maldoje.

Kūryba [2]

Pirmąją knygą – baltarusių kaimo gyventojų, persikėlusių į miestą, monologų rinkinį Aš išvažiavau iš kaimo (rus. Я уехал из деревни) spaudai paruošė dar 1976 metais, tačiau knyga taip ir nebuvo išspausdinta, nes spausdinimą sustabdė cenzūra – Komunistų partijos propagandos skyrius – dėl režimo kritikos ir šalies agrarinės politikos nesupratimo. Galiausiai autorė atsisakė šią knygą spausdinti. 1983 metais parašė pirmąją publikuotą knygą Nemoteriškas karo veidas (rus. У войны не женское лицо). Knyga paremta pokalbiais su moterimis, dalyvavusiomis Didžiajame Tėvynės kare ir pirmiausia dalimis buvo išspausdinta 1984 metais žurnale Spalis (rus. Октябрь). 1985 m. kūrinys išėjo kaip atskira knyga, pagal ją vėliau buvo pastatyta nemažai spektaklių.

1997 metais publikuota Černobylio malda, kurią sudaro Černobylio katastrofos liudininkų ir jų artimųjų monologais virtę pokalbiai su rašytoja. Knyga turi paantraštę: ateities kronika, nes, kaip pati S. Aleksijevič pastebi skyrelyje Autorės interviu su pačia savimi apie praleistą istorijos tarpsnį: Šitie žmonės pirmieji... pamatė tai, ką mes tik manome esant. Kas visiems – dar paslaptis. Bet apie tai papasakos jie patys... / Ne kartą man rodėsi, jog užrašinėju ateitį. Knygoje parodoma, kaip vienu metu įvyksta dvi katastrofos: žmogaus sukeltos technologinės ir socialinės.

S. Aleksijevič knygos apibūdinamos įvairiai: dokumentinė proza, oratoriniai romanai, liudijimo romanai, kolektyviniai liudijimai, epochos choras, dokumentiniai monologai, literatūrinė žurnalistika, reportažai, gyvieji balsai, tačiau pati rašytoja eskaluojamą žanrą įvardija kaip jausmų istoriją.

Visos S. Aleksijevič knygos yra paremtos pokalbiais su žmonėmis, išgyvenusiais kažkokį sudėtingą ir likimus keičiantį įvykį (karą, Černobylio katastrofą), arba su tų žmonių išgyvenusiais artimaisiais, todėl S. Aleksijevič dažnai vadinama atminties saugotoja. Černobylio malda (o kartu, tikriausiai, ir visa S. Aleksijevič proza) tam tikru požiūriu skirta atminčiai – vienaip ar kitaip, tai trauminės patirties liudijimai, išgyvenimai, jausmai, tai nėra faktinis sausas įvykio aprašymas – jo mastas atskleidžiamas per subjektyvius potyrius, per skirtingus atsiminimus, leidžiančius iš tikrųjų suvokti ir pamatyti visas įvykio puses.

Labai įdomūs pačios autorės svarstymai, kodėl ji pasirinko būtent tokį žanrą, tokį rašymo būdą. Yra neilgas tekstas rusų ir anglų kalbomispavadinimu Ieškant amžino žmogaus jos tinklalapyje, skirtame Utopijos balsams. Geriausiai rašytojos žanrinį pasirinkimą atskleidžia šios eilutės:

Aš ilgai ieškojau žanro, kuris geriausiai atskleistų tai, kaip aš matau pasaulį. Kad padėtų suprasti, kaip veikia mano akys, ausys. Bandžiau save. Ir pasirinkau žmonių balsų žanrą. Savo knygas aš matau ir girdžiu gatvėse. Už lango. Jose realūs žmonės pasakoja apie svarbiausius savo laiko įvykius – karą, sovietinės imperijos žlugimą, Černobylį, tačiau visi kartu jie kuria žodį apie šalies istoriją, bendrąją istoriją. Senąją ir naująją. Kiekvienas iš jų – istoriją savo mažo likimo. Su dokumentika dirbu daugiau nei 20 metų, parašiau 5 knygas, bet kaskart iš naujo įsitikinu ir kartoju: menas daug ko apie žmogų nepasako, nenumano ir tada nežinomybė dingsta be žinios. Bet aš nerašau sausos, faktinės istorijos, aš rašau jausmų istoriją. Ją galima pavadinti praleistąja istorija. Ką žmogus galvojo, suprato, įsiminė apie savo liudijamus įvykius? Kuo tikėjo ir netikėjo, kokios buvo jo iliuzijos, viltys, baimės? Ką jis suprato apie save ir pasaulį? Tai yra tai, ko neįmanoma pavaizduoti, išgalvoti. Žmogus keičiasi. Mūsų pasaulis keičiasi. Kronika tęsiasi. [3]

Černobylio malda ir HBO serialas Černobylis

Knyga Černobylio malda išleista pakankamai seniai, 1997 metais, tačiau ji vis dar nepraranda aktualumo. Ypač po to, kai visus šiuos tragiškus įvykius priminė pasaulinės sėkmės sulaukęs HBO serialas Černobylis. Labai dažnai teigiama, kad kompanijos HBO serialas Černobylis yra sukurtas būtent pagal S. Aleksijevič knygą Černobylio malda. Vis dėlto, skirtingai nei seriale, knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas ne pirmosioms dienoms ir likvidavimo darbams, o gyvenimui po visko. Čia sukaupti, sudokumentuoti žmonių, kuriuos palietė avarija, liudijimai. S. Aleksijevič kalbintų žmonių spektras labai platus: tai ir pirmieji likvidatoriai, gaisrininkai, kariai, ir visų jų artimieji, vietovės gyventojai, mokslininkai, mokytojai, senukai ir net vaikai. Skaitant atrodo, kad visos istorijos yra panašios, nes sukasi apie gyvenimą po Černobylio, buvimą černobyliečiu, netektis, mirtį, bet vis dėlto – visų kalbėtojų likimai tokie skirtingi. Visi asmeniški pasakojimai knygoje pavadinti monologais, "vienišais žmonių balsais", chorais, ir yra dėstomi vieni, be pašalinio įsiterpimo, nors kartais ir atrodo, kad turėjo būti autorės klausimas, nes kalbantis monologą žmogus pakartoja klausimo dalį. Bet toks monologinis kalbėjimas, retoriniai klausimai tik dar labiau sustiprina ėjimą į jausmų istoriją, tad monologai mus pasiekia tarsi iš kažkokios nerealios anapusybės. Tai tarsi balsai tyruose, kurie ieško savo klausytojo.

Tad tie, kas matė tik serialą, mano, kad knygoje viskas vyksta panašiai kaip ir seriale, tačiau serialui sukurti, kaip teigia scenarijaus autorius, buvo kur kas daugiau inspiracijų, rašant scenarijų perskaityta keliasdešimt knygų, peržiūrėti ankstesni filmai, tad S. Aleksijevič knyga Černobylis buvo tik viena iš daugelio dedamųjų dalių. Pati S. Aleksijevič į HBO pasiūlymą bendradarbiauti ir į patį serialą žiūrėjo itin skeptiškai, nes jau buvo mačiusi ne vieną filmą, serialą, suprimityvinusį šią katastrofą ir žmonių išgyvenimus, todėl bendradarbiauti su serialo kūrėjais atsisakė.

Bibliografija

  • Апошнія сведкі. Мінск, 1985.
  • У вайны не жаночае аблічча: дак. аповесць. Мінск, 1991. 
  • Зачараваныя смерцю: Пер. з рус. М. С. Гіля. Мінск, 1993. 
  • Чарнобыльская малітва: Хроніка прышласці: Дак. аповесць. Мінск, 1999. 
  • Час сэканд-хэнд (Канец чырвонага чалавека). Мінск, 2014. 

Lietuvių kalba

  • Černobylio malda: ateities kronika. Vilnius: Alma Littera, 2015.
  • Laikas iš antrų rankų. Vilnius: , 2016.
  • Karo veidas nemoteriškas. Vilnius: Alma Littera, 2017.
  • Cinko berniukai. Vilnius: Alma Littera, 2017.

Apdovanojimai

S. Aleksijevič yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų, iš kurių žinomiausios ir svariausios yra šios: Remarko premija (2001), Nacionalinė kritikų premija (JAV, 2006), skaitytojų simpatijų premija Big Book už knygą Laikas iš antrų rankų: gyvenimas ant socializmo griuvėsių, Kurto Tucholskio premija Už literatūros drąsą ir orumą, Andrejaus Siniavskio Už literatūros kilnumą, Rusijos nepriklausomų ekspertų premija Triumf, Leipcigo už geriausią politinę knygą, prancūzų Mediči apdovanojimas.

2013 metais S. Aleksijevič Vokietijoje apdovanota Tarptautine taikos premija.

2015 metais S. Aleksijevič gavo Nobelio literatūros premiją už polifoninę prozą, įamžinančią kentėjimą bei mūsų laikų heroizmą ir tapo pirmąja baltarusių bei šeštąja rusiškai rašančia kūrėja, gavusia šią premiją.

Išnašos

  1. „Svetlana Alexievich – Facts“. Nobelprize.org. Nobel Media AB 2014. Web. 20 Dec 2015. http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/2015/alexievich-facts.html
  2. http://www.pbs.org/newshour/rundown/svetlana-alexievich-investigative-journalist-belarus-wins-nobel-prize-literature/
  3. Nobelio premijos laureatei S. Aleksijevič – VDU Garbės daktaro vardas https://www.vdu.lt/lt/nobelio-premijos-laureatei-s-aleksijevic-vdu-garbes-daktaro-vardas/(žiūrėta[neveikianti nuoroda] 2021-02-10)

Nuorodos

  • S. Aleksijevič tinklalapis Archyvuota kopija 2007-02-05 iš Wayback Machine projekto.
   Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 23 Lie, 2025 / 02:27

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Svetlana Aleksijevič, Kas yra Svetlana Aleksijevič? Ką reiškia Svetlana Aleksijevič?

Svetlana Aleksijevic bltr Svyatlana AleksievichGime 1948 m geguzes 31 d 77 metai Stanislavas Ukrainos TSR TSRSTautybe BaltaruseVeikla Zurnaliste rasytojaAlma mater Baltarusijos universitetasZymus apdovanojimaiNobelio literaturos premija 2015 Garbes zenklo ordinas 1984 Vokietijos knygu prekybos sajungos tarptautine literaturine premija 2013 Prix Medicis 2013 Svetlana Aleksijevic bltr Svyatlana Aleksievich 1948 m geguzes 31 d baltarusiu rasytoja zurnaliste scenariste 2015 m jai suteikta Nobelio literaturos premija uz polifonine proza įamzinancia kentejima bei musu laiku heroizma Ji yra pirmoji baltarusiu rasytoja gavusi tokį apdovanojima 2020 m Vytauto Didziojo universitetas suteike VDU Garbes daktaro varda Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius BiografijaSvetlana Aleksijevic rusu kalba rasanti baltarusiu rasytoja gime 1948 metais geguzes 31 diena Ivano Frankivske Ukrainoje Jos tetis baltarusis o mama ukrainiete Tevui isejus į atsarga seima persikele gyventi į Baltarusija 2020 metu rugsejį prasidejus masiniam judejimui pries Baltarusijos vadovo A Lukasenkos rezima emigravo į Vokietija S Aleksijevic yra ne tik rasytoja bet ir zurnaliste dokumentiniu filmu scenariste sis jos uzsiemimas ryskiai atsispindi ir jos prozoje dokumentuojancioje gyvenima patirtis istorinius įvykius Ji parase daugiau nei 20 scenariju dokumentiniams filmams ir 3 pjeses spektakliams S Aleksijevic yra politiskai aktyvi pasisako pries A Lukasenkos rezima o nuo prasidejusiu Krymo įvykiu 2014 m vazineja po pasaulį ir kalba apie politikos karo ir rusu literaturos santykį 2022 metais rugsejo 23 24 dienomis Vilniuje vykusiame lietarturos festivalyje Open Books S Aleksijevic dalyvavo diskusijoje apie literatura Rusijos karo akivaizdoje 1 Labiausiai ji zinoma uz menines dokumentikos proza t y uz knygas Nemoteriskas karo veidas Cinko berniukai Cernobylio malda Laikas is antru ranku Sios knygos kartu su penktaja knyga Paskutinieji liudytojai sudaro cikla Utopijos balsai Ciklo pavadinimas rodo kad S Aleksijevic proza polifoniska dokumentiska joje nuskamba tikras gyvenimas ir patyrimai Negana to utopijos įvardijimu sukuriamas sarkastiskas ironiskas santykis su valdzios organu utopine laikyta Sovietu Sajunga nes cikle skamba velyvojo sovietmecio ir postsovietines epochos gyventoju balsai persmelkti įvairiu sukretimu ir ju sukeltos kancios liudijancios utopijos distopiskuma destruktyvu poveikį gyvenimams tai itin rysku Cernobylio maldoje Kuryba 2 Pirmaja knyga baltarusiu kaimo gyventoju persikelusiu į miesta monologu rinkinį As isvaziavau is kaimo rus Ya uehal iz derevni spaudai paruose dar 1976 metais taciau knyga taip ir nebuvo isspausdinta nes spausdinima sustabde cenzura Komunistu partijos propagandos skyrius del rezimo kritikos ir salies agrarines politikos nesupratimo Galiausiai autore atsisake sia knyga spausdinti 1983 metais parase pirmaja publikuota knyga Nemoteriskas karo veidas rus U vojny ne zhenskoe lico Knyga paremta pokalbiais su moterimis dalyvavusiomis Didziajame Tevynes kare ir pirmiausia dalimis buvo isspausdinta 1984 metais zurnale Spalis rus Oktyabr 1985 m kurinys isejo kaip atskira knyga pagal ja veliau buvo pastatyta nemazai spektakliu 1997 metais publikuota Cernobylio malda kuria sudaro Cernobylio katastrofos liudininku ir ju artimuju monologais virte pokalbiai su rasytoja Knyga turi paantraste ateities kronika nes kaip pati S Aleksijevic pastebi skyrelyje Autores interviu su pacia savimi apie praleista istorijos tarpsnį Sitie zmones pirmieji pamate tai ka mes tik manome esant Kas visiems dar paslaptis Bet apie tai papasakos jie patys Ne karta man rodesi jog uzrasineju ateitį Knygoje parodoma kaip vienu metu įvyksta dvi katastrofos zmogaus sukeltos technologines ir socialines S Aleksijevic knygos apibudinamos įvairiai dokumentine proza oratoriniai romanai liudijimo romanai kolektyviniai liudijimai epochos choras dokumentiniai monologai literaturine zurnalistika reportazai gyvieji balsai taciau pati rasytoja eskaluojama zanra įvardija kaip jausmu istorija Visos S Aleksijevic knygos yra paremtos pokalbiais su zmonemis isgyvenusiais kazkokį sudetinga ir likimus keiciantį įvykį kara Cernobylio katastrofa arba su tu zmoniu isgyvenusiais artimaisiais todel S Aleksijevic daznai vadinama atminties saugotoja Cernobylio malda o kartu tikriausiai ir visa S Aleksijevic proza tam tikru poziuriu skirta atminciai vienaip ar kitaip tai traumines patirties liudijimai isgyvenimai jausmai tai nera faktinis sausas įvykio aprasymas jo mastas atskleidziamas per subjektyvius potyrius per skirtingus atsiminimus leidziancius is tikruju suvokti ir pamatyti visas įvykio puses Labai įdomus pacios autores svarstymai kodel ji pasirinko butent tokį zanra tokį rasymo buda Yra neilgas tekstas rusu ir anglu kalbomispavadinimu Ieskant amzino zmogaus jos tinklalapyje skirtame Utopijos balsams Geriausiai rasytojos zanrinį pasirinkima atskleidzia sios eilutes As ilgai ieskojau zanro kuris geriausiai atskleistu tai kaip as matau pasaulį Kad padetu suprasti kaip veikia mano akys ausys Bandziau save Ir pasirinkau zmoniu balsu zanra Savo knygas as matau ir girdziu gatvese Uz lango Jose realus zmones pasakoja apie svarbiausius savo laiko įvykius kara sovietines imperijos zlugima Cernobylį taciau visi kartu jie kuria zodį apie salies istorija bendraja istorija Senaja ir naujaja Kiekvienas is ju istorija savo mazo likimo Su dokumentika dirbu daugiau nei 20 metu parasiau 5 knygas bet kaskart is naujo įsitikinu ir kartoju menas daug ko apie zmogu nepasako nenumano ir tada nezinomybe dingsta be zinios Bet as nerasau sausos faktines istorijos as rasau jausmu istorija Ja galima pavadinti praleistaja istorija Ka zmogus galvojo suprato įsimine apie savo liudijamus įvykius Kuo tikejo ir netikejo kokios buvo jo iliuzijos viltys baimes Ka jis suprato apie save ir pasaulį Tai yra tai ko neįmanoma pavaizduoti isgalvoti Zmogus keiciasi Musu pasaulis keiciasi Kronika tesiasi 3 Cernobylio malda ir HBO serialas CernobylisKnyga Cernobylio malda isleista pakankamai seniai 1997 metais taciau ji vis dar nepraranda aktualumo Ypac po to kai visus siuos tragiskus įvykius primine pasaulines sekmes sulaukes HBO serialas Cernobylis Labai daznai teigiama kad kompanijos HBO serialas Cernobylis yra sukurtas butent pagal S Aleksijevic knyga Cernobylio malda Vis delto skirtingai nei seriale knygoje pagrindinis demesys skiriamas ne pirmosioms dienoms ir likvidavimo darbams o gyvenimui po visko Cia sukaupti sudokumentuoti zmoniu kuriuos paliete avarija liudijimai S Aleksijevic kalbintu zmoniu spektras labai platus tai ir pirmieji likvidatoriai gaisrininkai kariai ir visu ju artimieji vietoves gyventojai mokslininkai mokytojai senukai ir net vaikai Skaitant atrodo kad visos istorijos yra panasios nes sukasi apie gyvenima po Cernobylio buvima cernobylieciu netektis mirtį bet vis delto visu kalbetoju likimai tokie skirtingi Visi asmeniski pasakojimai knygoje pavadinti monologais vienisais zmoniu balsais chorais ir yra destomi vieni be pasalinio įsiterpimo nors kartais ir atrodo kad turejo buti autores klausimas nes kalbantis monologa zmogus pakartoja klausimo dalį Bet toks monologinis kalbejimas retoriniai klausimai tik dar labiau sustiprina ejima į jausmu istorija tad monologai mus pasiekia tarsi is kazkokios nerealios anapusybes Tai tarsi balsai tyruose kurie iesko savo klausytojo Tad tie kas mate tik seriala mano kad knygoje viskas vyksta panasiai kaip ir seriale taciau serialui sukurti kaip teigia scenarijaus autorius buvo kur kas daugiau inspiraciju rasant scenariju perskaityta keliasdesimt knygu perziureti ankstesni filmai tad S Aleksijevic knyga Cernobylis buvo tik viena is daugelio dedamuju daliu Pati S Aleksijevic į HBO pasiulyma bendradarbiauti ir į patį seriala ziurejo itin skeptiskai nes jau buvo maciusi ne viena filma seriala suprimityvinusį sia katastrofa ir zmoniu isgyvenimus todel bendradarbiauti su serialo kurejais atsisake BibliografijaAposhniya svedki Minsk 1985 U vajny ne zhanochae ablichcha dak apovesc Minsk 1991 Zacharavanyya smercyu Per z rus M S Gilya Minsk 1993 Charnobylskaya malitva Hronika pryshlasci Dak apovesc Minsk 1999 Chas sekand hend Kanec chyrvonaga chalaveka Minsk 2014 Lietuviu kalba Cernobylio malda ateities kronika Vilnius Alma Littera 2015 Laikas is antru ranku Vilnius 2016 Karo veidas nemoteriskas Vilnius Alma Littera 2017 Cinko berniukai Vilnius Alma Littera 2017 ApdovanojimaiS Aleksijevic yra pelniusi daugybe tarptautiniu premiju is kuriu zinomiausios ir svariausios yra sios Remarko premija 2001 Nacionaline kritiku premija JAV 2006 skaitytoju simpatiju premija Big Book uz knyga Laikas is antru ranku gyvenimas ant socializmo griuvesiu Kurto Tucholskio premija Uz literaturos drasa ir oruma Andrejaus Siniavskio Uz literaturos kilnuma Rusijos nepriklausomu ekspertu premija Triumf Leipcigo uz geriausia politine knyga prancuzu Medici apdovanojimas 2013 metais S Aleksijevic Vokietijoje apdovanota Tarptautine taikos premija 2015 metais S Aleksijevic gavo Nobelio literaturos premija uz polifonine proza įamzinancia kentejima bei musu laiku heroizma ir tapo pirmaja baltarusiu bei sestaja rusiskai rasancia kureja gavusia sia premija Isnasos Svetlana Alexievich Facts Nobelprize org Nobel Media AB 2014 Web 20 Dec 2015 http www nobelprize org nobel prizes literature laureates 2015 alexievich facts html http www pbs org newshour rundown svetlana alexievich investigative journalist belarus wins nobel prize literature Nobelio premijos laureatei S Aleksijevic VDU Garbes daktaro vardas https www vdu lt lt nobelio premijos laureatei s aleksijevic vdu garbes daktaro vardas ziureta neveikianti nuoroda 2021 02 10 NuorodosS Aleksijevic tinklalapis Archyvuota kopija 2007 02 05 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 26, 2025

    Juodagalvis ibis

  • Liepa 26, 2025

    Jungtinės Karalystės moterų softbolo rinktinė

  • Liepa 26, 2025

    Jungajaus provincija

  • Liepa 26, 2025

    Julius Jewelowski

  • Liepa 26, 2025

    Julius Mykolaitis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje