Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Svaras (pinigai)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Svaras (angl. pound), livras (pranc. livre) ar lira (it. lira) – Europos šalyse nuo viduramžių naudojamas piniginio vieneto tipas, nuo XVIII a. kolonizacijos metu paplitęs didelėje pasaulio dalyje. Šiuo metu kaip savo nacionalinės valiutos pavadinimą svarą ar lirą naudoja 7 pasaulio valstybės.
Visi trys pavadinimai yra alternatyvūs ir kilę iš lotynų kalbos libra pondus (t. y. masės svaras): liros pavadinimas yra paplitęs Pietų Europoje, livro – Prancūzijoje, o svaro (lokalūs variantai yra pound, pfund, funt ir kt.) – Šiaurės ir Rytų Europoje. Artimųjų Rytų šalyse vietinis svaro pavadinimas yra lira arba al-Gunaih (Egipte, Sudane). Svarai, livrai ir liros žymimi tuo pačiu ženklu: £.
Iki svarą, livrą ar lirą sudarė 20 sudėtinių dalių (šilingų, soldų, solidų, sueldų, ir t. t.) ir 240 dinarų (pensų, ).
Dabar naudojami svarai ir liros
Šiuo metu pasaulyje kursuoja šios svaru ar lira vadinamos valiutos:
- svaras sterlingų (angl. pound sterling) − Didžiosios Britanijos piniginis vienetas. Atskirose teritorijose jis turi vietinius atitikmenis, kurie yra susieti su svaru sterlingų, santykiu 1:1:
- ;
- Folklando svaras;
- ;
- ;
- ;
- ;
- Egipto svaras (arab. الجنيه المصرى = al-gunaih al-Miṣrīyy);
- Libano svaras (arab. ليرة لبنانية = al-lira al-Lubnānīyah);
- Sirijos svaras(arab. الليرة السورية = al-līra as-Sūriyya);
- Sudano svaras (arab. جنيه سوداني = al-gunaih as-Sūdān);
- Pietų Sudano svaras (angl. South Sudanese pound);
- Turkijos lira (turk. Türk lirası);
Raida
Viduramžiai
Svaras kaip piniginis vienetas Europoje atsirado VIII a. diegiant Karolingų pinigų sistemą. Jo pavadinimas kilo iš masės vieneto – svaro. Svaras, kaip piniginis vienetas, atitiko svarą sidabro. Karolio Didžiojo svaras buvo tolygus 408,25 g, tačiau ilgainiui skirtingose Europos vietovėse nusistovėjo skirtingi svarai, svyruojantys nuo 350 iki 520 g. Svarbiausi svarai naudojami piniginei vertei nustatyti buvo Tauerio (349,914 g) ir Trojos svaras (373,241 g) Anglijoje, Paryžiaus livras (459 g) ir (365,783 g) Prancūzijoje, Florencijos lira (339 g) ir kiti.
Kadangi ankstyvaisiais viduramžiais Europos ekonomiką tenkino smulkesnės vertės monetos, t. y. denarai (1/240 svaro vertės), soldai (1/20 svaro vertės) ir t. t., svaras buvo daugiau piniginės vertės išraiška, nei reali moneta. Svaras sidabro buvo gana sunkus, todėl jo ilgai užtruko. Tik tada, kai XIII a. Europos pinigų apyvartoje pasirodė auksas (t. y. pereita prie bimetalinės sistemos), galėjo atsirasti svaro sidabro vertės pinigai, tačiau dažniausiai jie nebuvo vadinami nei svarais, nei livrais, nei liromis. Svaro monetizacija pirmą kartą įvyko Florencijoje, kur 1252 m. pradėtas kaldinti auksinis florinas. Jo aukso masė sudarė apie 3,5 g. (t. y. 1/96 Florencijos svaro, kuris buvo apie 339 g), ir pagal vertę atitiko svarą sidabro. Kuomet 1523 m. Florencija nustojo kaldinti florinus, juos pakeitė iš Venecijos kilę tos pačios aukso masės dukatai (čia kaldinti nuo 1284 m.), savo vertę daugiau ar mažiau pastovią išlaikę iki pat XIX a.
Florinas, o vėliau dukatas, netruko išplisti po visą krikščioniškąją Europą ir tapo svarbiausiu tarptautinio atsiskaitymo piniginiu vienetu. Jie buvo kaldinami ir naudojami kaip pinigas apie 150 Europos valstybių ir de facto tapo visos Europos bendra valiuta. Gana greitai iš florinų arba greta jų išsivystė ir tos pačios ar panašios vertės vietinės monetos: pvz., (Ispanijoje), guldenas (Šventojoje Romos imperijoje), zlotas (Lenkijoje ir Abiejų Tautų Respublikoje) ir pan. Prancūzijoje 1266 m. Liudvikas IX nukaldino auksinę monetą ekiu (pranc. écu d'or), kurios vertė atitiko vieną sidabrinį Tūro livrą, o 1360–1641 m. buvo kaldinamos vieno Tūro livro vertės auksinės monetos, vadinamos frankais.
Anglijoje pirmosios svaro vertės monetos nukaldintos 1489 m. Jos buvo auksinės (7.322 g aukso), ir vadintos . 1606 m. jas pakeitė auksinės monetos (angl. Unite). Nuo 1662 m. Anglija neturėjo svaro vertės monetų, tačiau artimiausia savo verte svarui buvo auksinė (21 šilingas). Tik 1817 m. jų kaldinimas (atgaivinus sovereną) atnaujintas. Škotijoje ir Airijoje taip pat buvo kaldinamos svarų monetos.
Greta florinų ir dukatų atskirose šalyse kursavo ir smulkesnės vertės sidabrinės monetos. Tačiau dėl netolygaus šių monetų nuvertėjimo ir kintančio aukso-sidabro santykio, jų santykis su palyginus pastovaus kurso auksinėmis monetomis buvo nevienodas. Pvz., pačioje Florencijoje XIII a. florinas atitiko 1 sidabro lirą, tuo tarpu 1500 m. jis jau buvo vertas 7 sidabro lirų. Kai kuriose šalyse buvo siekiama palaikyti pastovų santykį tarp auksinio florino/dukato vertės ir vietinių sidabrinių monetų vertės. Pvz., Abiejų Tautų Respublikoje ilgą laiką fiksuotas santykis tarp sidabrinio grašio ir auksinio dukato (zloto) buvo 1:30.
Greta aukso monetų, kurios išlaikė nevienodą santykį su sidabriniais dinarais ir soldais, Europoje ilgainiui atsirado ir sidabriniai svarai bei liros, tačiau įvertinti ne pagal svorį ar vertę, o pagal nominalą. Tai buvo įmanoma tik po to, kai sidabriniai denarai ir soldai nuvertėjo. Išlaikant Karolingų pinigų sistemos principus, 20 soldų (šilingų) vertės monetas kartais irgi buvo priimta vadinti svarais, livrais ar liromis. Italijoje 1472 m. Venecijoje išleista (ji turėjo 6,52 g sidabro). Netrukus atsirado Milano, Genujos, Sardinijos, Toskanos liros.
Decimalizacija ir nacionalinės valiutos
1775 m. Europoje prasidėjo pinigų , kurios metu nuo Karolingų pinigų sistemos buvo pereinama prie šiuolaikinės. Pirmoji decimalizaciją įvykdžiusi šalis buvo Prancūzija, kuri suskaidė franką į 100 dalių – . Napoleono valdymo vykusių karų metu siekė decimalizaciją išplatinti Europoje.
1862 m. suvienytoji Italija lirą pavertė nacionaline valiuta ir ją decimalizavo: Italijos lira padalinta į 100 . Kitos Apeninų pusiasalio valstybės (San Marinas, Vatikanas) taip pat įtvirtino lirą kaip savąsias nacionalines valiutas.
XIX a. Kipras ir Malta svaru (lira) savo valiutas pavadino Britanijos įtakoje. Tuo metu jos nebuvo decimalizuotos. 1971 m. Didžioji Britanija ir Airija vienos iš paskutiniųjų pasaulio šalių savo svarą, atsisakydamos nuo VIII a. išlikusios Svaro-šilingo-penso (Karolingų) sistemos. Svaras sterlingų ir Airijos svaras padalintas į 100 pensų. Kad atskirti nuo senųjų pensų, šiuos vadino „naujaisiais“. Tuo pat metu savo svarus decimalizavo ir Kipras bei Malta: Kipro svaras ir Maltos lira padalinti į 100 centų.
Paplitimas už Europos ribų
Svarus, livrus ir liras naudojančioms Europos valstybėms vykdant kolonizaciją, šios valiutos nuo XVIII a. buvo diegiamos kitose pasaulio šalyse. Prancūzija įdiegė livrą kaip vietinę valiutą Haityje (), Naujojoje Prancūzijoje.
Britų imperijos piniginė sistema, t. y. svaras, šilingas ir pensas, įdiegta daugybėje šalių: atskiros svaro ir pensų rūšys buvo kaldinamos Amerikos kolonijose, Karibuose, vėliau – Afrikoje. Netgi po dekolonizacijos kai kurios buvusios britų kolonijos išlaikė valiutas, vadintas svaru: iki šiol buvusios Britanijos kolonijos Egiptas, Sudanas ir Pietų Sudanas naudoja valiutas, vadinamas svarais.
1844 m. Turkija savo piniginį vienetą kurušą pakeitė į lirą ir ją decimalizavo: vieną lirą sudarė 100 kurušų. Byrant Osmanų imperijai, daug Artimųjų Rytų šalių perėmė lirą kaip savo piniginį vienetą. Tarp jų Sirija ir Libanas to pavadinimo valiutą naudoja iki dabar.
Italija lira pavadintas valiutas įdiegė savo kolonijose. Ji leido (1925–1938), vėliau – (1936–1941). Pasibaigus Italijos okupacijai, Libijoje 1943–1951 m. naudota .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Svaras (pinigai), Kas yra Svaras (pinigai)? Ką reiškia Svaras (pinigai)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Svaras angl pound livras pranc livre ar lira it lira Europos salyse nuo viduramziu naudojamas piniginio vieneto tipas nuo XVIII a kolonizacijos metu paplites dideleje pasaulio dalyje Siuo metu kaip savo nacionalines valiutos pavadinima svara ar lira naudoja 7 pasaulio valstybes Visi trys pavadinimai yra alternatyvus ir kile is lotynu kalbos libra pondus t y mases svaras liros pavadinimas yra paplites Pietu Europoje livro Prancuzijoje o svaro lokalus variantai yra pound pfund funt ir kt Siaures ir Rytu Europoje Artimuju Rytu salyse vietinis svaro pavadinimas yra lira arba al Gunaih Egipte Sudane Svarai livrai ir liros zymimi tuo paciu zenklu Iki svara livra ar lira sudare 20 sudetiniu daliu silingu soldu solidu sueldu ir t t ir 240 dinaru pensu Dabar naudojami svarai ir lirosSiuo metu pasaulyje kursuoja sios svaru ar lira vadinamos valiutos svaras sterlingu angl pound sterling Didziosios Britanijos piniginis vienetas Atskirose teritorijose jis turi vietinius atitikmenis kurie yra susieti su svaru sterlingu santykiu 1 1 Folklando svaras Egipto svaras arab الجنيه المصرى al gunaih al Miṣriyy Libano svaras arab ليرة لبنانية al lira al Lubnaniyah Sirijos svaras arab الليرة السورية al lira as Suriyya Sudano svaras arab جنيه سوداني al gunaih as Sudan Pietu Sudano svaras angl South Sudanese pound Turkijos lira turk Turk lirasi RaidaFlorencijos florinas XIV a 1653 m Anglijos junitasMilano sidabrine lira 1474 m Viduramziai Svaras kaip piniginis vienetas Europoje atsirado VIII a diegiant Karolingu pinigu sistema Jo pavadinimas kilo is mases vieneto svaro Svaras kaip piniginis vienetas atitiko svara sidabro Karolio Didziojo svaras buvo tolygus 408 25 g taciau ilgainiui skirtingose Europos vietovese nusistovejo skirtingi svarai svyruojantys nuo 350 iki 520 g Svarbiausi svarai naudojami piniginei vertei nustatyti buvo Tauerio 349 914 g ir Trojos svaras 373 241 g Anglijoje Paryziaus livras 459 g ir 365 783 g Prancuzijoje Florencijos lira 339 g ir kiti Kadangi ankstyvaisiais viduramziais Europos ekonomika tenkino smulkesnes vertes monetos t y denarai 1 240 svaro vertes soldai 1 20 svaro vertes ir t t svaras buvo daugiau pinigines vertes israiska nei reali moneta Svaras sidabro buvo gana sunkus todel jo ilgai uztruko Tik tada kai XIII a Europos pinigu apyvartoje pasirode auksas t y pereita prie bimetalines sistemos galejo atsirasti svaro sidabro vertes pinigai taciau dazniausiai jie nebuvo vadinami nei svarais nei livrais nei liromis Svaro monetizacija pirma karta įvyko Florencijoje kur 1252 m pradetas kaldinti auksinis florinas Jo aukso mase sudare apie 3 5 g t y 1 96 Florencijos svaro kuris buvo apie 339 g ir pagal verte atitiko svara sidabro Kuomet 1523 m Florencija nustojo kaldinti florinus juos pakeite is Venecijos kile tos pacios aukso mases dukatai cia kaldinti nuo 1284 m savo verte daugiau ar maziau pastovia islaike iki pat XIX a Florinas o veliau dukatas netruko isplisti po visa krikscioniskaja Europa ir tapo svarbiausiu tarptautinio atsiskaitymo piniginiu vienetu Jie buvo kaldinami ir naudojami kaip pinigas apie 150 Europos valstybiu ir de facto tapo visos Europos bendra valiuta Gana greitai is florinu arba greta ju issivyste ir tos pacios ar panasios vertes vietines monetos pvz Ispanijoje guldenas Sventojoje Romos imperijoje zlotas Lenkijoje ir Abieju Tautu Respublikoje ir pan Prancuzijoje 1266 m Liudvikas IX nukaldino auksine moneta ekiu pranc ecu d or kurios verte atitiko viena sidabrinį Turo livra o 1360 1641 m buvo kaldinamos vieno Turo livro vertes auksines monetos vadinamos frankais Anglijoje pirmosios svaro vertes monetos nukaldintos 1489 m Jos buvo auksines 7 322 g aukso ir vadintos 1606 m jas pakeite auksines monetos angl Unite Nuo 1662 m Anglija neturejo svaro vertes monetu taciau artimiausia savo verte svarui buvo auksine 21 silingas Tik 1817 m ju kaldinimas atgaivinus soverena atnaujintas Skotijoje ir Airijoje taip pat buvo kaldinamos svaru monetos Greta florinu ir dukatu atskirose salyse kursavo ir smulkesnes vertes sidabrines monetos Taciau del netolygaus siu monetu nuvertejimo ir kintancio aukso sidabro santykio ju santykis su palyginus pastovaus kurso auksinemis monetomis buvo nevienodas Pvz pacioje Florencijoje XIII a florinas atitiko 1 sidabro lira tuo tarpu 1500 m jis jau buvo vertas 7 sidabro liru Kai kuriose salyse buvo siekiama palaikyti pastovu santykį tarp auksinio florino dukato vertes ir vietiniu sidabriniu monetu vertes Pvz Abieju Tautu Respublikoje ilga laika fiksuotas santykis tarp sidabrinio grasio ir auksinio dukato zloto buvo 1 30 Greta aukso monetu kurios islaike nevienoda santykį su sidabriniais dinarais ir soldais Europoje ilgainiui atsirado ir sidabriniai svarai bei liros taciau įvertinti ne pagal svorį ar verte o pagal nominala Tai buvo įmanoma tik po to kai sidabriniai denarai ir soldai nuvertejo Islaikant Karolingu pinigu sistemos principus 20 soldu silingu vertes monetas kartais irgi buvo priimta vadinti svarais livrais ar liromis Italijoje 1472 m Venecijoje isleista ji turejo 6 52 g sidabro Netrukus atsirado Milano Genujos Sardinijos Toskanos liros Decimalizacija ir nacionalines valiutos 1775 m Europoje prasidejo pinigu kurios metu nuo Karolingu pinigu sistemos buvo pereinama prie siuolaikines Pirmoji decimalizacija įvykdziusi salis buvo Prancuzija kuri suskaide franka į 100 daliu Napoleono valdymo vykusiu karu metu sieke decimalizacija isplatinti Europoje 1862 m suvienytoji Italija lira paverte nacionaline valiuta ir ja decimalizavo Italijos lira padalinta į 100 Kitos Apeninu pusiasalio valstybes San Marinas Vatikanas taip pat įtvirtino lira kaip savasias nacionalines valiutas XIX a Kipras ir Malta svaru lira savo valiutas pavadino Britanijos įtakoje Tuo metu jos nebuvo decimalizuotos 1971 m Didzioji Britanija ir Airija vienos is paskutiniuju pasaulio saliu savo svara atsisakydamos nuo VIII a islikusios Svaro silingo penso Karolingu sistemos Svaras sterlingu ir Airijos svaras padalintas į 100 pensu Kad atskirti nuo senuju pensu siuos vadino naujaisiais Tuo pat metu savo svarus decimalizavo ir Kipras bei Malta Kipro svaras ir Maltos lira padalinti į 100 centu Paplitimas uz Europos ribu Svarus livrus ir liras naudojancioms Europos valstybems vykdant kolonizacija sios valiutos nuo XVIII a buvo diegiamos kitose pasaulio salyse Prancuzija įdiege livra kaip vietine valiuta Haityje Naujojoje Prancuzijoje Britu imperijos pinigine sistema t y svaras silingas ir pensas įdiegta daugybeje saliu atskiros svaro ir pensu rusys buvo kaldinamos Amerikos kolonijose Karibuose veliau Afrikoje Netgi po dekolonizacijos kai kurios buvusios britu kolonijos islaike valiutas vadintas svaru iki siol buvusios Britanijos kolonijos Egiptas Sudanas ir Pietu Sudanas naudoja valiutas vadinamas svarais 1844 m Turkija savo piniginį vieneta kurusa pakeite į lira ir ja decimalizavo viena lira sudare 100 kurusu Byrant Osmanu imperijai daug Artimuju Rytu saliu pereme lira kaip savo piniginį vieneta Tarp ju Sirija ir Libanas to pavadinimo valiuta naudoja iki dabar Italija lira pavadintas valiutas įdiege savo kolonijose Ji leido 1925 1938 veliau 1936 1941 Pasibaigus Italijos okupacijai Libijoje 1943 1951 m naudota Vikiteka Svaras pinigai vaizdine ir garsine medziaga