Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Svahilių civilizacija suah Uswahilini Rytų Afrikos pakrantėse susikūrusi ikikolonijinė kultūra Civilizacijos pavadinimas
Svahilių civilizacija
Svahilių civilizacija (suah. Uswahilini) – Rytų Afrikos pakrantėse susikūrusi ikikolonijinė kultūra. Civilizacijos pavadinimas kildinamas nuo svarbiausios civilizacijos tautos – svahilių, kurių kultūra ir menas turėjo didžiulės įtakos visoms civilizacijos tautoms.
| Svahilių civilizacija |
| Zandžas |
| Svahilių miestai-valstybės: |
| Mogadišas, Barava, Kismaju, Lamu, Mombasa, Pemba, Zanzibaras, Kilva, Komorai, Kelimanė, |
| Portugalijos Rytų Afrika |
| Omano imperija |
| Zanzibaro sultonatas |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Italijos Somalis, Britų RA, Vokietijos RA, Portugalijos RA, |
| Nepriklausomybė: |
| , Tanzanija, Kenija, Mozambikas, Komorai, Majotas |
Nuo XIX a. šios civilizacijos teritorijas pasidalino Portugalija, Prancūzija, Britanija, Italija ir Vokietija. Dabar buvusias Svahilių civilizacijos teritorijas valdo šios valstybės: Somalis, Tanzanija, Kenija, Mozambikas, Komorai.
Geografija
Svahilių civilizacija kūrėsi ir klestėjo siaurame ir ilgame Rytų Afrikos pakrantės ruože. Šiauriausia gyvenvietė buvo Mogadišas (dab. Somalis), o piečiausia – (dab. Mozambikas). Tai – vadinamasis Svahilių krantas. Iš vakarų šį ruožą natūraliai ribojo retai gyvenamos ir nederlingos savanos, kurios skyrė svahilių krantą nuo žemyno gilumoje klestėjusių kultūrų – Viktorijos ežero valstybių, Vidurinės Afrikos savanų valstybių. Šiaurėje buvo , kur skyrė nuo Etiopijos civilizacijos. Tautos, kalbos ir regiono pavadinimas kilo iš arabų kalbos žodžio sahel („krantas“). Iš to paties žodžio kilo ir kitos Afrikos civilizacijos – Sahelio civilizacijos pavadinimas.
Teritorija apėmė ne tik pakrantes, bet ir smulkias salas prie pakrančių, tokias, kaip Zanzibaras, Mafija, Pemba, Komorų salos ir kitas. Teritorija dėl palankių klimato sąlygų buvo tinkama gyventi, ir gyventojų tankumas čia buvo didelis. Regiono pakrantės buvo tinkamos uostams. Prisišliejęs prie Indijos vandenyno, jis buvo atviras išorinėms įtakoms iš Azijos kultūrų: nuo seno čia veikė arabai, indai, lankėsi kinai.
Nors Svahilių krantas buvo Svahilių civilizacijos ašis, į jos orbitą buvo įtrauktos ir kitos rytų Afrikoje gyvenusios tautos. Arčiausiai Indijos vandenyno gyvenusios bantų tautos buvo žemdirbiai, aprūpinę svahilių miestus maistu. Nors svahiliai jas paniekinamai vadino "krūmynų žmonėmis", jie kūrė neišvengiamą simbiozę su šiais gyventojais. Tarp tokių tautelių buvo pokomai, midžikendai, , , , , , , , ir kt.
Už šios pakrantės juostos dar giliau į žemyną prasideda lygumose iškilusių kalnų regionas, kuris formuoja rutinę rytinį pakraštį. Karštame klimate žemumos nyika gyventi buvo tinkamos mažiau, nei aukštumos. Jos buvo karštos, drėgnos, čia plito maliarija, todėl žemumose gyvenę tautos (masajai, njamveziai, ir kt.) išlaikė pastorališką gyvenimo būdą. Tuo tarpu kiekviena didesnė aukštuma buvo tankiai apgyvendinta sėslių žemdirbių, kurie formavo atskirus etnosus. Tarp svarbiausių regiono kalnų yra Kenijos kalnas (kikujai, akambai, merai), (), Kilimandžaras (džagai), Meru (), (), (), () (), (), (hehiai), (vandžiai, ), (), (makondžiai) ir pan. Dauguma šių tautų buvo įtrauktos į svahilių civilizacijos orbitą vėlyvuoju laikotarpiu, kada svahiliai pradėjo prekybą su krašto giluma. Šios gentys kontroliavo prekybinius kelius tarp pakrantės ir Afrikos didžiųjų ežerų.
Istorija
Manoma, kad dar priešistoriniais laikais čia galėjo lankytis išeiviai iš Senovės Jemeno, Indijos, kuriuos domino egzotiškos Afrikos prekės: dramblio kaulas, raganosio ragai, vėžlio šarvas, palmių aliejus. I mūsų eros tūkstantmetyje teritoriją pasiekė austroneziečiai, kurie savo migracijų metu atsinešė daug naujovių iš Pietryčių Azijos, įskaitant žemės ūkio kultūras, kaip bananas, kokosas, ryžiai. Didžiausia jų įtaka pastebima Mozambike, kur jie išlaikė austonezinę kalbą. Tačiau neabejotinai jie buvo pasiekę ir Svahilių krantą, kur kultūriškai įtakojo vietos gyventojus ir maišėsi su jais.
Zandžas
Fiksuota Svahilių kranto istorija prasideda apie VII a., kuomet jame sistemingai lankosi arabų pirkliai. Tyrinėdami Rytų Afrikos krantą, jie čia išskyrė keletą svarbių atkarpų iš šiaurės į pietus: Barbara (Somalio pakrantė šiauriau Mogadišo), Zandžas (زنج, „juodas“), Sofala (dab. Kenija ir Mozambikas) ir Waq-Waq (pietinis Mozambikas). Tačiau ilgainiu Zandžas imtas vartoti visam Svahilių krantui įvardinti: X a. geografas įvardija, kad Zandžas driekėsi nuo Mogadišo iki Sofalos miesto.
Arabų ir persų pirkliai VII–X a. labai stipriai veikė vietos gyventojų kultūrą. Jie atnešė islamą, daug kultūrinių pasiekimų. Kolonizuodami krantą jie vesdavo vietos moteris. Iš jų palikuonių formavosi nauja rasė ir specifinė tautybė – svahiliai. Jų kalba buvo kreolinė, atsiradusi maišantis bantų, arabų ir persų kalboms.
Šiame laikotarpyje Zandže lankėsi ir pasiuntiniai iš Pietryčių Azijos: Šrividžajos imperijos.
Miestai-valstybės (X–XV a.)
Apie X a. terminas Zandžas tampa paniekinančiu, ir jo vengiama vartoti. Tuo metu susiformuoja brandi ir savita juodaodžių Afrikinė civilizacija, stipriai įtakota Islamo kultūros.
Klestėjimo laikotarpiu Svahilių kultūros įtaka driekėsi nuo Sofalos iki Mogadišo, ir jiems priklausė ne mažiau kaip 37 miestai-valstybės, išsidėstę Afrikos pakrantėse. Archeologinių kasinėjimų metu randama 141 gyvenvietė. Žymiausi jų buvo Malindis, , Mombasa ir kiti. Šios valstybės niekada nesusivienijo į bendrą politinį vienetą. Kai kurie miestai, pvz., Kilva nuolat siekė įsigalėti ir kovojo dėl hegemonijos.
Svahiliai palaikė prekybinius ryšius su Arabija, Persija, Indija, vėlyvesniu laikotarpiu (apie XV a.) čia lankėsi Kinijos prikliai. Svarbiausios jų prekės buvo dramblio kaulas ir geležis. Archeologinių kasinėjimų metu randama daug užsieninių monetų, bet buvo kalamos ir vietinės svahiliškos.
Tuo metu svahiliai sukūrė aukšto lygio kultūrą, kuri atsispindi savitoje literatūroje, architektūroje, dailėje.
Portugalų viešpatavimas (XV–XVII a.)
Portugalams XV a. pasiekus šią pakrantę, juos nustebino gerai sutvarkyti miestai, architektūra. Vietos gyventojai buvo geri jūreiviai, naudojęsi dideliais laivais.
Portugaliją labai viliojo vietos brangenybės, todėl jie strategiškai žiūrėjo į šį regioną ir siekė įsigalėjimo jame. Skirtingai nei Vakarų Afrikos pakrantėse, pvz., Kongo civilizacijoje, portugalai siekė greito užkariavimo ir vietos turtų užvaldymo. Karinis pranašumas (patrankos) ir agresyvūs veiksmai lėmė svarbiausių Svahilių prekybinių centrų užėmimą XVI a. pradžioje. Tai labai staigiai nutraukė klestėjusią Indijos vandenyno prekybą keliems šimtams metų. Svahilių civilizacija patyrė ilgalaikę krizę ir visišką smukimą: seniau klestėję miestai buvo apleisti, sugriuvo.
Omano ir Zanzibaro sultonatai (XVII–XIX a.)
Civilizacijos atsinaujinimas prasidėjo XVII a., kuomet portugalų galia nusilpo ir Rytų Afrika buvo visiškai praradusi svarbą vandenyno prekyboje. Tuo metu Omane į valdžią atėjo nauja dinastija, kuri pradėjo agresyvius užkariavimus. Omano imperija išstūmė portugalus iš šiaurinių svahilių kranto teritorijų (jiems liko tik pietinė atkarpa, kur dabar Mozambikas) ir atkūrė čia islamo kultūrą.
XVII–XVIII a., valdant Omano sultonatui, buvo antrasis Svahilių civilizacijos suklestėjimas. Būtent tuo metu sukurta dauguma literatūros kūrinių, pastatyti iki dabar išlikę miestai, pvz., Zanzibaras. Čia buvo įsteigtos gvazdikėlių plantacijos, ir regionas suklestėjo dėl jų prekybos. Tačiau tuo pat metu augo ir vergovė: svahilių pirkliai rengė reidus į žemyno gilumą ir masiškai grobė vergus, reikalingus plantacijoms. Šis regionas buvo toks svarbus ir klestintis, kad 1832 ar 1840 m. Omano sultonas perkėlė savo sostinę į Zanzibarą.
1856 m. Omano sultonas padalino teritorijas tarp dviejų sūnų. Rytų Afrikos pakrantę užvaldė sūnus , kuris įkūrė Zanzibaro sultonatą. Zanzibaras tęsė ekonominį klestėjimą ir vergų medžiokles, nepaisant to, kad tuo metu pasaulyje vergovė jau buvo uždrausta. Jo prekybinė sistema įsitvirtino ir toli vakaruose, plėsdama svahilių kalbą kaip regiono lingua franca.
Kolonizacija ir nepriklausomybė (XIX–XX a.)
1886 m. sudariusios slaptą sutartį Britų imperija ir Vokietijos kolonijinė imperija per kelerius metus kolonizavo Zanzibaro kontroliuojamas teritorijas žemyne, įkurdamos Britų ir Vokietijos Rytų Afrikas. 1890 m. pati Zanzibaro sala ir sultonato likučiai buvo paskelbti Britų protektoriatu, nors sultonų dinastija išliko.
Tuo pat metu Prancūzijos kolonijinė imperija kolonizavo Madagaskarą ir prie jo buvusias Komorų salas, paversdamos jas . Pietines Suahilių kranto teritorijas jau nuo XVI a. kontroliavo Portugalai kaip Portugalijos Rytų Afriką.
1960 m. nepriklausomybę iš pradžių iškovojo Somalis, vėliau Vokietijos Rytų Afrika ir Britų Rytų Afrika. 1974 m. referendumu nuo Prancūzijos nepriklausomi tapo Komorai. Regione išlikusi vienintelė kolonija – Majotas, priklausantis Prancūzijai. Paskutinis 1975 m. nepriklausomybę iš Portugalijos iškovojo Mozambikas.
Kultūra
Šaltiniai
Deividsonas, B. (1961) Juodoji motina. Vilnius: Vaga.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Svahilių civilizacija, Kas yra Svahilių civilizacija? Ką reiškia Svahilių civilizacija?
Svahiliu civilizacija suah Uswahilini Rytu Afrikos pakrantese susikurusi ikikolonijine kultura Civilizacijos pavadinimas kildinamas nuo svarbiausios civilizacijos tautos svahiliu kuriu kultura ir menas turejo didziules įtakos visoms civilizacijos tautoms Svahiliu civilizacijaZandzasSvahiliu miestai valstybes Mogadisas Barava Kismaju Lamu Mombasa Pemba Zanzibaras Kilva Komorai Kelimane Portugalijos Rytu AfrikaOmano imperijaZanzibaro sultonatasKolonijos XIX XX a Italijos Somalis Britu RA Vokietijos RA Portugalijos RA Nepriklausomybe Tanzanija Kenija Mozambikas Komorai Majotas Nuo XIX a sios civilizacijos teritorijas pasidalino Portugalija Prancuzija Britanija Italija ir Vokietija Dabar buvusias Svahiliu civilizacijos teritorijas valdo sios valstybes Somalis Tanzanija Kenija Mozambikas Komorai GeografijaSvahiliu kranto valstybesPagrindinis straipsnis Svahiliu krantas Svahiliu civilizacija kuresi ir klestejo siaurame ir ilgame Rytu Afrikos pakrantes ruoze Siauriausia gyvenviete buvo Mogadisas dab Somalis o pieciausia dab Mozambikas Tai vadinamasis Svahiliu krantas Is vakaru sį ruoza naturaliai ribojo retai gyvenamos ir nederlingos savanos kurios skyre svahiliu kranta nuo zemyno gilumoje klestejusiu kulturu Viktorijos ezero valstybiu Vidurines Afrikos savanu valstybiu Siaureje buvo kur skyre nuo Etiopijos civilizacijos Tautos kalbos ir regiono pavadinimas kilo is arabu kalbos zodzio sahel krantas Is to paties zodzio kilo ir kitos Afrikos civilizacijos Sahelio civilizacijos pavadinimas Teritorija apeme ne tik pakrantes bet ir smulkias salas prie pakranciu tokias kaip Zanzibaras Mafija Pemba Komoru salos ir kitas Teritorija del palankiu klimato salygu buvo tinkama gyventi ir gyventoju tankumas cia buvo didelis Regiono pakrantes buvo tinkamos uostams Prisisliejes prie Indijos vandenyno jis buvo atviras isorinems įtakoms is Azijos kulturu nuo seno cia veike arabai indai lankesi kinai Nors Svahiliu krantas buvo Svahiliu civilizacijos asis į jos orbita buvo įtrauktos ir kitos rytu Afrikoje gyvenusios tautos Arciausiai Indijos vandenyno gyvenusios bantu tautos buvo zemdirbiai aprupine svahiliu miestus maistu Nors svahiliai jas paniekinamai vadino krumynu zmonemis jie kure neisvengiama simbioze su siais gyventojais Tarp tokiu tauteliu buvo pokomai midzikendai ir kt Uz sios pakrantes juostos dar giliau į zemyna prasideda lygumose iskilusiu kalnu regionas kuris formuoja rutine rytinį pakrastį Karstame klimate zemumos nyika gyventi buvo tinkamos maziau nei aukstumos Jos buvo karstos dregnos cia plito maliarija todel zemumose gyvene tautos masajai njamveziai ir kt islaike pastoraliska gyvenimo buda Tuo tarpu kiekviena didesne aukstuma buvo tankiai apgyvendinta sesliu zemdirbiu kurie formavo atskirus etnosus Tarp svarbiausiu regiono kalnu yra Kenijos kalnas kikujai akambai merai Kilimandzaras dzagai Meru hehiai vandziai makondziai ir pan Dauguma siu tautu buvo įtrauktos į svahiliu civilizacijos orbita velyvuoju laikotarpiu kada svahiliai pradejo prekyba su krasto giluma Sios gentys kontroliavo prekybinius kelius tarp pakrantes ir Afrikos didziuju ezeru IstorijaManoma kad dar priesistoriniais laikais cia galejo lankytis iseiviai is Senoves Jemeno Indijos kuriuos domino egzotiskos Afrikos prekes dramblio kaulas raganosio ragai vezlio sarvas palmiu aliejus I musu eros tukstantmetyje teritorija pasieke austronezieciai kurie savo migraciju metu atsinese daug naujoviu is Pietryciu Azijos įskaitant zemes ukio kulturas kaip bananas kokosas ryziai Didziausia ju įtaka pastebima Mozambike kur jie islaike austonezine kalba Taciau neabejotinai jie buvo pasieke ir Svahiliu kranta kur kulturiskai įtakojo vietos gyventojus ir maisesi su jais Zandzas Gedi gyvenvietes griuvesiaiKilvos miestas pries sugriovimaZanzibaro sultono rumaiPagrindinis straipsnis Zandzas Fiksuota Svahiliu kranto istorija prasideda apie VII a kuomet jame sistemingai lankosi arabu pirkliai Tyrinedami Rytu Afrikos kranta jie cia isskyre keleta svarbiu atkarpu is siaures į pietus Barbara Somalio pakrante siauriau Mogadiso Zandzas زنج juodas Sofala dab Kenija ir Mozambikas ir Waq Waq pietinis Mozambikas Taciau ilgainiu Zandzas imtas vartoti visam Svahiliu krantui įvardinti X a geografas įvardija kad Zandzas driekesi nuo Mogadiso iki Sofalos miesto Arabu ir persu pirkliai VII X a labai stipriai veike vietos gyventoju kultura Jie atnese islama daug kulturiniu pasiekimu Kolonizuodami kranta jie vesdavo vietos moteris Is ju palikuoniu formavosi nauja rase ir specifine tautybe svahiliai Ju kalba buvo kreoline atsiradusi maisantis bantu arabu ir persu kalboms Siame laikotarpyje Zandze lankesi ir pasiuntiniai is Pietryciu Azijos Srividzajos imperijos Miestai valstybes X XV a Apie X a terminas Zandzas tampa paniekinanciu ir jo vengiama vartoti Tuo metu susiformuoja brandi ir savita juodaodziu Afrikine civilizacija stipriai įtakota Islamo kulturos Klestejimo laikotarpiu Svahiliu kulturos įtaka driekesi nuo Sofalos iki Mogadiso ir jiems priklause ne maziau kaip 37 miestai valstybes issideste Afrikos pakrantese Archeologiniu kasinejimu metu randama 141 gyvenviete Zymiausi ju buvo Malindis Mombasa ir kiti Sios valstybes niekada nesusivienijo į bendra politinį vieneta Kai kurie miestai pvz Kilva nuolat sieke įsigaleti ir kovojo del hegemonijos Svahiliai palaike prekybinius rysius su Arabija Persija Indija velyvesniu laikotarpiu apie XV a cia lankesi Kinijos prikliai Svarbiausios ju prekes buvo dramblio kaulas ir gelezis Archeologiniu kasinejimu metu randama daug uzsieniniu monetu bet buvo kalamos ir vietines svahiliskos Tuo metu svahiliai sukure auksto lygio kultura kuri atsispindi savitoje literaturoje architekturoje daileje Portugalu viespatavimas XV XVII a Portugalams XV a pasiekus sia pakrante juos nustebino gerai sutvarkyti miestai architektura Vietos gyventojai buvo geri jureiviai naudojesi dideliais laivais Portugalija labai viliojo vietos brangenybes todel jie strategiskai ziurejo į sį regiona ir sieke įsigalejimo jame Skirtingai nei Vakaru Afrikos pakrantese pvz Kongo civilizacijoje portugalai sieke greito uzkariavimo ir vietos turtu uzvaldymo Karinis pranasumas patrankos ir agresyvus veiksmai leme svarbiausiu Svahiliu prekybiniu centru uzemima XVI a pradzioje Tai labai staigiai nutrauke klestejusia Indijos vandenyno prekyba keliems simtams metu Svahiliu civilizacija patyre ilgalaike krize ir visiska smukima seniau klesteje miestai buvo apleisti sugriuvo Omano ir Zanzibaro sultonatai XVII XIX a Pagrindiniai straipsniai Omano imperija ir Zanzibaro sultonatas Civilizacijos atsinaujinimas prasidejo XVII a kuomet portugalu galia nusilpo ir Rytu Afrika buvo visiskai praradusi svarba vandenyno prekyboje Tuo metu Omane į valdzia atejo nauja dinastija kuri pradejo agresyvius uzkariavimus Omano imperija isstume portugalus is siauriniu svahiliu kranto teritoriju jiems liko tik pietine atkarpa kur dabar Mozambikas ir atkure cia islamo kultura XVII XVIII a valdant Omano sultonatui buvo antrasis Svahiliu civilizacijos suklestejimas Butent tuo metu sukurta dauguma literaturos kuriniu pastatyti iki dabar islike miestai pvz Zanzibaras Cia buvo įsteigtos gvazdikeliu plantacijos ir regionas suklestejo del ju prekybos Taciau tuo pat metu augo ir vergove svahiliu pirkliai renge reidus į zemyno giluma ir masiskai grobe vergus reikalingus plantacijoms Sis regionas buvo toks svarbus ir klestintis kad 1832 ar 1840 m Omano sultonas perkele savo sostine į Zanzibara 1856 m Omano sultonas padalino teritorijas tarp dvieju sunu Rytu Afrikos pakrante uzvalde sunus kuris įkure Zanzibaro sultonata Zanzibaras tese ekonominį klestejima ir vergu medziokles nepaisant to kad tuo metu pasaulyje vergove jau buvo uzdrausta Jo prekybine sistema įsitvirtino ir toli vakaruose plesdama svahiliu kalba kaip regiono lingua franca Kolonizacija ir nepriklausomybe XIX XX a 1886 m sudariusios slapta sutartį Britu imperija ir Vokietijos kolonijine imperija per kelerius metus kolonizavo Zanzibaro kontroliuojamas teritorijas zemyne įkurdamos Britu ir Vokietijos Rytu Afrikas 1890 m pati Zanzibaro sala ir sultonato likuciai buvo paskelbti Britu protektoriatu nors sultonu dinastija isliko Tuo pat metu Prancuzijos kolonijine imperija kolonizavo Madagaskara ir prie jo buvusias Komoru salas paversdamos jas Pietines Suahiliu kranto teritorijas jau nuo XVI a kontroliavo Portugalai kaip Portugalijos Rytu Afrika 1960 m nepriklausomybe is pradziu iskovojo Somalis veliau Vokietijos Rytu Afrika ir Britu Rytu Afrika 1974 m referendumu nuo Prancuzijos nepriklausomi tapo Komorai Regione islikusi vienintele kolonija Majotas priklausantis Prancuzijai Paskutinis 1975 m nepriklausomybe is Portugalijos iskovojo Mozambikas KulturaSvahiliu kalbaSaltiniaiDeividsonas B 1961 Juodoji motina Vilnius Vaga Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį