Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Suomių kalba suomen kieliKalbamaSuomijoje Estijoje Švedijoje Norvegijoje Rusijoje Karelijoje Kalbančiųjų skaičius 6 5 ml
Suomių kalba
| Suomių kalba suomen kieli | |
| Kalbama | Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje (Karelijoje) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~6,5 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 124 |
| Kilmė | Uralo Finougrų Finų Baltijos finų Suomių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Suomija Europos Sąjunga |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | fi |
| ISO 639-2 | fin |
| ISO 639-3 | fin |
| ? | |
| Geografinis paplitimas | |
Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų. Tai yra ir oficiali Suomijos kalba, ir oficiali mažumos kalba Švedijoje.
Suomių kalba priklauso Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui ir pagal kaitybą priskiriama agliutinacinėms kalboms.
Suomių kalba šnekama Suomijoje (išskyrus švediškąją kalbos sritį ir Enarės bei Utsjokio sritis, kur kalbama dar ir samių kalba), Finnmarko provincijoje Norvegijoje, šiaurės rytų Norboteno provincijoje Švedijoje, Sankt Peterburgo srityje bei pavienėse teritorijose Sibire ir Šiaurės Amerikoje. Iš viso suomiškai kalba apie 6,5 milijonus žmonių. Suomiai patys save vadina dgs. suomalaiset (vns. suomalainen; suo 'pelkė', maa 'kraštas'), o savo kalbą suomi.
Populiari nuomonė, kad šią kalba išmokti labai sunku, bet taip yra greičiausiai dėl to, kad bemaž visos aplinkinės tautos, išskyrus estus, kalba indoeuropiečių šeimos kalbomis, kurių struktūra labai skiriasi nuo suomių kalbos.
Suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508–1557 m.). Dėl švedų kalbos įtakos keletą šimtmečių daugiausia buvo vartojama buityje, tik 1863 m. gavo lygias teises su pastarąja kalba.
Fonetika
Balsiai: a, e, i, o, u, ä, y, ö. Ilgieji balsiai žymimi dvigubu balsio ženklu.
Tvirtagaliai dvibalsiai: ie, uo, yö (kilę iš ilgųjų e, o, ö).
Tvirtapradžiai dvibalsiai: au, äy, ei ir kt. (iš viso 14).
Balsių harmonija: a, o, u negali būti tame pačiame žodyje su y, ä, ö.
Priebalsiai: d, h, j, k, l, m, b, p, r, s, t, v. Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje žodis negali prasidėti ar baigtis daugiau kaip vienu priebalsiu, o žodžio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai vienas po kito.
Žodžio kirtis: pirmajame skiemenyje (dėl finougrų įtakos latvių kalbos kirtis tapo fiksuotas pirmajame skiemenyje). Kirtis nedaro įtakos garso ilgumui.
Skiemenys
Suomių kalboje skiemens riba yra prieš kiekvieną priebalsis + balsis junginį, pvz., ka-la, kaik-ki, suu-ri, päi-vä, Ant-ti, Hel-sin-ki, Hel-sin-gis-sä-kin.
Žodžių daryba
Žodžių jungimas – labiausiai paplitęs naujų žodžių darybos būdas. Dažniausiai jungiami daiktavardžiai ir būdvardžiai. Sudurtiniai žodžiai gali būti sudaryti iš dviejų ir daugiau žodžių, pvz: kirjahylly 'knygų lentyna' < kirja 'knyga' + hylly 'lentyna'.
Morfologija
Gausu linksnių: yra net 6 vietininko linksniai – trys vidaus (inesyvas, iliatyvas, eliatyvas) ir trys pašalio (adesyvas, aliatyvas, abliatyvas), taip pat vardininkas, kilmininkas, partityvas, esyvas, transliatyvas, komitatyvas, abesyvas, instruktyvas, įvardžiai gali turėti dar ir galininką. Iš viso yra 15 reguliarių linksnių. Be jų, vartojami dar vadinamieji prieveiksminiai linksniai (juos gali turėti nedidelė žodžių grupė, paprastai žodžiai su šiais linksniais neturi pažyminių ir todėl dažniausiai yra laikomi prieveiksmiais): superesyvas, deliatyvas, subliatyvas, liatyvas, (laiką nurodantis linksnis), , , , , proliatyvas, , , tarmėse ir eksesyvas. Linksnių vartojimas lietuviams sudaro nemažai keblumų, ypač tada, kai jie atstoja ir prielinksnį.
Būdvardžiai linksniuojami taip, kaip ir daiktavardžiai, išskyrus komitatyvą. Be gausybės linksnių vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kurių dalis yra linksniuojami, pvz., kylän keskellä (viduryje kaimo), kylän keskeltä (iš kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje marių).
Giminių suomių kalba neturi.
Veiksmažodis turi keturias nuosakas, gausu bendraties ir dalyvių formų.
Baltų ir suomių kalbų ryšiai
Suomiai dar ikiistoriniais laikais iš baltų perėmė nemažai leksikos, ypač apibūdinančios tuo metu finams naujas realijas: sielu 'siela', keli 'kelias', silta 'tiltas', ratas 'ratas', pirtti 'pirkia' (plg. pirtis), seinä 'siena', reki 'rogės', terva 'derva', paimen 'piemuo', tarha 'daržas', jyvä 'javai', herne 'žirnis', ruis 'rugys', vaha 'vaškas', vuota 'oda', hihna 'šikšna', porsas 'paršas', oinas 'avinas', vuohi 'ožys', metsä 'miškas' (plg. medžiai), kirves 'kirvis', Perkele 'šėtonas' (plg. Perkūnas), keltainen 'geltonas', herhiläinen 'širšė', lohi 'lašiša', sisar 'sesuo', tytär 'duktė', harmaa 'širmas', kauha 'kaušas, samtis'. Iš viso suomių kalboje yra apie 1,1 procento iš baltų kalbų pasiskolintų žodžių. Juos tyrinėjo kalbininkas Algirdas Sabaliauskas.
Išnašos
- Suomių kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Panu Mäkinen (1999–2004). „Adverbial cases“. Finnish Grammar. Nuoroda tikrinta 2021-08-06.
- Korpela, Jukka K. „93. Constructs sometimes regarded as cases“. Handbook of Finnish. Turku: Suomen E-painos Oy. p. 332. ISBN 978-9-5266-1334-5. Nuoroda tikrinta April 15, 2019.
Nuorodos
- Pasiklausyti suomių kalbą gyvai, per YLE Puhe radiją Archyvuota kopija 2010-10-12 iš Wayback Machine projekto.
finDuomenys apie kodu „fin“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suomių kalba, Kas yra Suomių kalba? Ką reiškia Suomių kalba?
Suomiu kalba suomen kieliKalbamaSuomijoje Estijoje Svedijoje Norvegijoje Rusijoje Karelijoje Kalbanciuju skaicius 6 5 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciu124KilmeUralo Finougru Finu Baltijos finu SuomiuOficialus statusasOficiali kalba Suomija Europos SajungaKalbos kodaiISO 639 1fiISO 639 2finISO 639 3fin Geografinis paplitimas Suomiu kalba kalba kuria kalba dauguma Suomijos gyventoju ir etniniai suomiai gyvenantys uz Suomijos ribu Tai yra ir oficiali Suomijos kalba ir oficiali mazumos kalba Svedijoje Suomiu kalbos dialektai 1 Pietvakariu 2 hamalaismurteet 3 Ostrobotnijos 4 keskipohjalaiset ir pohjoispohjalaiset 5 perapohjalaiset 6 Savonijos 7 Pietryciu Suomiu kalba priklauso Uralo kalbu seimos finougru kalbu grupes Baltijos finu kalbu pogrupiui ir pagal kaityba priskiriama agliutinacinems kalboms Suomiu kalba snekama Suomijoje isskyrus svediskaja kalbos sritį ir Enares bei Utsjokio sritis kur kalbama dar ir samiu kalba Finnmarko provincijoje Norvegijoje siaures rytu Norboteno provincijoje Svedijoje Sankt Peterburgo srityje bei pavienese teritorijose Sibire ir Siaures Amerikoje Is viso suomiskai kalba apie 6 5 milijonus zmoniu Suomiai patys save vadina dgs suomalaiset vns suomalainen suo pelke maa krastas o savo kalba suomi Populiari nuomone kad sia kalba ismokti labai sunku bet taip yra greiciausiai del to kad bemaz visos aplinkines tautos isskyrus estus kalba indoeuropieciu seimos kalbomis kuriu struktura labai skiriasi nuo suomiu kalbos Suomiu rasomosios kalbos kureju laikomas vyskupas Mikael Agricola 1508 1557 m Del svedu kalbos įtakos keleta simtmeciu daugiausia buvo vartojama buityje tik 1863 m gavo lygias teises su pastaraja kalba FonetikaBalsiai a e i o u a y o Ilgieji balsiai zymimi dvigubu balsio zenklu Tvirtagaliai dvibalsiai ie uo yo kile is ilguju e o o Tvirtapradziai dvibalsiai au ay ei ir kt is viso 14 Balsiu harmonija a o u negali buti tame paciame zodyje su y a o Priebalsiai d h j k l m b p r s t v Siuolaikineje bendrineje kalboje zodis negali prasideti ar baigtis daugiau kaip vienu priebalsiu o zodzio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai vienas po kito Zodzio kirtis pirmajame skiemenyje del finougru įtakos latviu kalbos kirtis tapo fiksuotas pirmajame skiemenyje Kirtis nedaro įtakos garso ilgumui SkiemenysSuomiu kalboje skiemens riba yra pries kiekviena priebalsis balsis junginį pvz ka la kaik ki suu ri pai va Ant ti Hel sin ki Hel sin gis sa kin Zodziu darybaZodziu jungimas labiausiai paplites nauju zodziu darybos budas Dazniausiai jungiami daiktavardziai ir budvardziai Sudurtiniai zodziai gali buti sudaryti is dvieju ir daugiau zodziu pvz kirjahylly knygu lentyna lt kirja knyga hylly lentyna MorfologijaGausu linksniu yra net 6 vietininko linksniai trys vidaus inesyvas iliatyvas eliatyvas ir trys pasalio adesyvas aliatyvas abliatyvas taip pat vardininkas kilmininkas partityvas esyvas transliatyvas komitatyvas abesyvas instruktyvas įvardziai gali tureti dar ir galininka Is viso yra 15 reguliariu linksniu Be ju vartojami dar vadinamieji prieveiksminiai linksniai juos gali tureti nedidele zodziu grupe paprastai zodziai su siais linksniais neturi pazyminiu ir todel dazniausiai yra laikomi prieveiksmiais superesyvas deliatyvas subliatyvas liatyvas laika nurodantis linksnis proliatyvas tarmese ir eksesyvas Linksniu vartojimas lietuviams sudaro nemazai keblumu ypac tada kai jie atstoja ir prielinksnį Budvardziai linksniuojami taip kaip ir daiktavardziai isskyrus komitatyva Be gausybes linksniu vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai kuriu dalis yra linksniuojami pvz kylan keskella viduryje kaimo kylan keskelta is kaimo vidurio keskelle merta viduryje mariu Giminiu suomiu kalba neturi Veiksmazodis turi keturias nuosakas gausu bendraties ir dalyviu formu Baltu ir suomiu kalbu rysiaiSuomiai dar ikiistoriniais laikais is baltu pereme nemazai leksikos ypac apibudinancios tuo metu finams naujas realijas sielu siela keli kelias silta tiltas ratas ratas pirtti pirkia plg pirtis seina siena reki roges terva derva paimen piemuo tarha darzas jyva javai herne zirnis ruis rugys vaha vaskas vuota oda hihna siksna porsas parsas oinas avinas vuohi ozys metsa miskas plg medziai kirves kirvis Perkele setonas plg Perkunas keltainen geltonas herhilainen sirse lohi lasisa sisar sesuo tytar dukte harmaa sirmas kauha kausas samtis Is viso suomiu kalboje yra apie 1 1 procento is baltu kalbu pasiskolintu zodziu Juos tyrinejo kalbininkas Algirdas Sabaliauskas IsnasosSuomiu kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Panu Makinen 1999 2004 Adverbial cases Finnish Grammar Nuoroda tikrinta 2021 08 06 Korpela Jukka K 93 Constructs sometimes regarded as cases Handbook of Finnish Turku Suomen E painos Oy p 332 ISBN 978 9 5266 1334 5 Nuoroda tikrinta April 15 2019 NuorodosWikipedia Vikipedija Suomiu kalba Vikiteka Suomiu kalba vaizdine ir garsine medziagaPasiklausyti suomiu kalba gyvai per YLE Puhe radija Archyvuota kopija 2010 10 12 is Wayback Machine projekto a href wiki Fin class mw redirect mw disambig title Fin fin a Duomenys apie kodu fin zymima kalba svetaineje ethnologue com