Sunkusis pėstininkas

Sunkusis pėstininkas – sunkiai ginkluotas ir šarvuotas pėstininkas, kuris buvo mokomas rengti priekines atakas ir (arba) įtvirtinti gynybinį mūšio linijos centrą. Tuo jie skyrėsi nuo lengvosios pėstininkų kariuomenės, kuri yra palyginti judri ir lengvai šarvuota kariuomenė, skirta žvalgybai ir kitoms taktinėms užduotims, nepritaikytoms sunkesnės apkrovos kariams. Sunkieji pėstininkai paprastai naudojosi tankiomis mūšio lauko formacijomis, tokiomis kaip ar falanga, padaugindami savo veiksmingą ginklų svorį, sutelkdami jėgas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sunkieji pėstininkai buvo labai svarbūs daugeliui senovės kariuomenių, pavyzdžiui, graikų hoplitams, makedonų falangitams ir romėnų legionieriams. Žlugus Romai, Europoje sunkiųjų pėstininkų skaičius sumažėjo, tačiau vėlyvaisiais viduramžiais vėl ėmė dominuoti šveicarų pikininkai ir vokiečių landsknechtai. karyboje paplitus šaunamiesiems ginklams, tankūs būriai tapo vis pavojingesni, o sunkieji šarvai buvo arba neveiksmingi, arba per daug nepatogūs, kad būtų naudingi taktiniu požiūriu. XVIII a. pradžioje sunkiąją pėstininkų kariuomenę pakeitė , ginkluota muškietomis ir durtuvais.