Suginčių dvaras

Suginčių dvaras
Vieta	Suginčiai, Molėtų rajonas
Įkurtas	minimas nuo 1554 m.
Bajorų giminės	Romeriai, Šalkauskiai, Michalovskiai, Pilsudskiai

Suginčių dvaras – buvęs dvaras Suginčiuose (Molėtų rajone).

Istorija

Suginčių dvaro istorija siekia LDK laikus, jis minimas nuo 1554 m.Balninkų seniūnijos inventoriuje. Manoma, kad XVII a. pradžioje dvare pastatyta koplyčia (priklausė Molėtų parapijai). Suginčius valdė Romeriai.

XVI a. vidurio priklausė Vilniaus vyskupui Povilui Alšėniškiui (buvo privati jo valda). 1606 m. Jurgis Kirdėjus Mirskis Suginčius užrašė Mikalojui ir Aleksandrui Sventickiams. 1643 m. Povilas, Mikalojus ir Dominyka Sventickiai Suginčius pardavė Kotrynai Barščevskai Janovai Marcinskai, Vilniaus pataurininkei. Suginčių dvaras 1584–1731 m., turėjo teisių į Virintų (su Martynu Valavičiumi), Dūrių (su Videniškių reguliariosios atgailos kanauninikais), Punto, Ilgyno (Kulionių k.), ir Ilgyno (Antadūrės k.) ežerus. 1658 m. dvare minima Suginčių koplyčia.

1674–1740 m. dvaras priklausė Šalkauskiams (Šolkovskiams).1672 m. Danielius Šolkovskis bylinėjosi su Stanislovu Unikovskiu, Antadūrės dvarininku, dėl teisių į ežerus. 1699–1704 m. Suginčių dvaro ponai Jurgis ir Elzbieta iš Delamarsų Šolkovskiai Kazimierui Klepšai pardavė keturis ežerus. Jonas Šolkovskis Suginčių dvarą 1740 m. pardavė Mikalojui Petkevičiui, Ukmergės pavieto teisėjui, Mažeikiškių seniūnui. Tuomet Suginčių dvarui priklausė Suginčių, Gečių ir Melninkų kaimai su maždaug 150 baudžiauninkų. Melninkų kaime XVII–XVIII a. ant Suraižos upės buvo malūnas. Bent 1761–1782 m. Suginčiai priklausė Janovičiams (arba jie nuomavo dvarą).

1773 m. pastatyta nauja medinė koplyčia. 1795–1881 m. Suginčius valdė Michalovskiai. Pagal vyskupo Ignoto Masalskio vizitacijos duomenis Suginčių dvarui 1782 m. priklausė Želvų, Šliavelių (pastarasis, matyt, trumpą laiką), Joneikiškių kaimai ir Suražkos (dabar Suraiža) vienkiemis. XIX a. pradžioje Michalovskiai Suginčių dvare priglaudė iš Papiškių kaimo pabėgusį baudžiauninką Kazimierą Meškį su šeima, dėl to su jais 10 metų bylinėjosi Vilniaus universitetas.

1881 m. mirus Elzbietai Michailovskai dvaras atiteko Marijai Bilevič-Pilsudskai (Juzefo Pilsudskio motinai), kuri 1882 m. įkeitė dvarą Vilniaus žemės bankui. Tada dvaras turėjo 1108,67 dešimtinių žemės, jame buvo 11 pastatų. Dvarui priklausė šios vietovės: Suginčių ferma su miesteliu, Ežerys, Lisagurka, Adomiškis, Cegelnia (dabar Molinka), Naujoji Baruvka (prie Želvų ež.), Senoji Baruvka (prie Loluičių), Kazarieza, Želvykštis, Gečiai, Želvos, Joneikiškės, taip pat Želvų ir Želvykščio ežerai.

1890 m. dvaras atiteko Olgai Markovai, o 1906 m. jį įsigijo Vikentijus Pekarskis. Dvaras sunyko XX a. pradžioje jį nupirkus ir pasidalijus 4 ūkininkams. Dvarą nupirko ir pasidalijo 4 ūkininkai – Šutinys, Juodvalkis, Skinderis ir Ramonas (kiekvienas po 35 ha). I pasaulinio karo metais dėl gyventojų neatsargumo sudegė dvaro rūmai. Kiti pastatai tvartai, klojimai, tarnų gyvenamieji namai sunyko XX a.

Išnašos

1. Suginčiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 58 psl.
2. Vilnis, 2009 m. birželio 2 d., antradienis Nr. 42 (7210), p. 4. [1]
3. Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Sakralilietuva.lt (tikrinta 2025-07-18).
4. Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų tyrimo gairės, p. 91. [2]
5. Tūkstantis Molėtų krašto istorijos faktų. Molėtų krašto muziejus. Suarchyvuota 2013-04-14.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Suginčių dvaras, Kas yra Suginčių dvaras? Ką reiškia Suginčių dvaras?