Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kalbinis substratas vedų kalboje vedų kalboje identifikuojamas kalbinis substratas kildinimas iš neindoeuropietiškų kalb
Substratas Vedų sanskrite
Kalbinis substratas vedų kalboje – vedų kalboje identifikuojamas kalbinis substratas, kildinimas iš neindoeuropietiškų kalbų. Šis substratas aptinkamas pačiuose ankstyviausiuose žinomuose sanskrito tekstuose (Rigvedoje) ir pateikiamas kaip vienas iš į Pietų Aziją įrodymų. T. y., teigiama, kad substratas atsiradęs dėl indoarijų kontaktų su vietinėmis (ikiindoeuropietiškomis) kalbomis įtakos.
Substratas identifikuojamas pagal skolinius, nerandamus kitose indoeuropiečių kalbose, taip pat fonetinius aspektus, nebūdingus indoeuropiečių kalboms.
Fonologija
Sanskritui būdingi retrofleksiniai (cerebraliniai) garsai – ṭ, ṭh, ḍ, ḍh, ṇ. Jie nebūdingi kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, nei indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijai, tačiau paplitę kitose Pietų Azijos kalbose – dravidų, mundų, burušų – ir priskiriami jų prokalbėms. Kada ir iš kokios kalbos į sanskritą pateko retrofleksiniai garsai, sunku pasakyti, nes pirminis Vedų tekstas galimai buvo necerebralizuotas, o šie garsai patekę ten vėliau, nepakeitę Vedų metrinės struktūros ar semantikos. Galima teigti tik, kad retrofleksiniai garsai jau tikrai buvo Rigvedos galutinės redakcijos susidarymo metu (VI a. pr. m. e.). Pagal vieną iš versijų, cerebralizacijos židiniu galėjo būti Indijos subkontinento šiaurės vakarai, nes to regiono kalboms (burušų, nuristaniečių, dardų) būdinga itin stipri cerebralizacija.
Leksika
1955 m. britų indologas Tomas Barou suskaičiavo ~500 sanskritiškų žodžių, kurių kilmė neindoeuropietiška. Jis atrado, kad ankstyviausiose sanskrito formose tokių skolinių yra keletas, o laikui bėgant jų vis gausėja. Rigvedoje nustatė 383 neindoeuropietiškus žodžius (~4 % Rigvedos žodyno). Atmetus vietovardžius ir asmenvardžius liktų ~211–250 substratinių žodžių.
Šie skoliniai daugiausia apima augalijos ir gyvūnijos terminiją, žemės ūkio, amatininkystės, higienos, aprangos, namų ūkio žodžius. Ypač ženklu skolinių šokių ir muzikos sferoje.
Mayrhofer teigimu, viena iš substratinių kalbų turėjusi būti priesaginės darybos, nes daug skolinių pasižymi priesagomis ka-/ki-. Michael Witzel šiuos žodžius gretina su mundų kalbomis, kuriose priesaga k- rodo su žmonėmis susijusius dalykus, o ki- priesaga nurodo daugiskaitą. Tiesa, ši tipo skoliniuose nedaugelis reikšmių tiesiogiai siejasi su žmonėmis:
- kākambīra – medžių rūšis
- kakardu – medinė lazda
- kapardin – su plaukų mazgu
- karpāsa – medvilnė
- kavandha – statinė
- kavaṣa – išžergtkojis
- kilāsa – dėmėtas, raupsuotas
- kimīda – demonas
- kīnāśa – artojas
- kiyāmbu – vandens augalų rūšis
- kulāya – lizdas
- kuliśa – kirvis
- kumāra – berniukas
- kuluṅga – antilopė
- Kuruṅga – Turvaśa genties vadas
Witzel mano, kad šie žodžiai galėję kilti iš žlugusios Indo slėnio civilizacijos žmonių kalbos, kuri, jo teigimu, sietina su mundų prokalbe.
Kalbos–donorės
Amerikiečių kalbininkas Colin Masica teigė, kad apie trečdalis hindi ir persų kalbos žemės ūkio terminų kilę ne iš indoeuropiečių, dravidų ar mundų kalbų. Southworth teigimu, daug augalijos terminų taip pat nesusiję su mundų ar dravidų kalbomis. Todėl teigtina, kad egzistavo kažkokia kalba (Masica ją įvardina „kalba X“), neturinti palikuonių, bet suteikusi nemažai žodžių indoiranėnams.
Tos nežinomos kalbos terminija apima daug žodžių, susijusių su javų auginimu, duonos gamyba, irigacija, architektūra, apranga, įrankiais. Lubotsky pastebėjo, kad 55 sanskrito ir avestos skoliniai yra kilę iš to paties substrato, todėl padarė išvadą, kad jie galėję kilti iš aukštą civilizaciją sukūrusios Baktrijos–Margianos kultūros (BMAC), su kuria gausius kontaktus turėję senovės indoiranėnai. Būtent ten klajokliai galėję susipažinti su civilizaciniais pasiekimais ir perimti su jais susijusį žodyną. Tarp numanomo Baktrijos kalbos substrato žodyno rekonstruojami tokie žodžiai:
- BMAC *anću ‘somos augalas (efedra)’ → sanskr. aṃśú-; avest. ąsu-
- BMAC *atʰr̥ → sanskr. átharvan ‘žynys’, avest. āϑrauuan-/aϑaurun- ‘id.’, pehlevi āsrōn; tocharų A atär, B etre ‘didvyris’
- BMAC *bʰiš- ‘gydyti’ → sanskr. bhiṣáj- m. ‘gydytojas’; vėl. avest. bišaziia- ‘gydyti’
- BMAC *dr̥ća → sanskr. dūrśa- ‘šiurkštus aprėdas’; δirs ‘ožkos ar jako kailis’, δox̆c ‘kūno plaukai, šiurkštus aprėdas’
- BMAC *gandʰ/t- → sanskr. gandhá-; vėl. avest. gaiṇti- ‘kvapas’
- BMAC *gandʰ(a)rw- ‘mitinis siaubūnas’ → sanskr. gandharvá-; vėl. avest. gaṇdərəβa-
- BMAC *indra (teonimas) → sanskr. Índra; vėl. avest. Iṇdra (daivos vardas)
- BMAC *išt(i) ‘plyta’ → sanskr. íṣṭakā- f. (VS+); vėl. avest. ištiia- n., senoji persų išti- f., persų xešt; tocharų B iścem ‘molis’
- BMAC *ǰaǰʰa/uka ‘ežys’ → sanskr. jáhakā; vėl. avest. dužuka-, beludžių ǰaǰuk, persų žūža
- BMAC *jawījā ‘drėkinimo kanalas’ → sanskr. yavīyā-; senoji persų yauwiyā-, persų ju(y)
- BMAC *k/ćan- ‘kanapė’ → sanskr. śaṇa; vidurinioji persų šan, hotano kaṃha, osetinų gæn(æ)
- BMAC *majūkʰa ‘medinis kablys’ → sanskr. mayūkha-; senoji persų mayūxa- ‘durų rankena’, persų mix ‘kablys, nagas’
- BMAC *nagna → sanskr. nagnáhu- (AVP+) m. ‘mielės’; nɣny, pušt. naɣan, persų nān ‘duona’
- BMAC *sćāga ~ sćaga ‘ožys’ → sanskr. chāga-; oset. sæǧ(æ), vakhų čəɣ ‘vaikas’
- BMAC *sikatā ‘smėlis, žvyras’ → sanskr. sikatā-; senoji persų ϑikā ‘smėlis’, hotano siyatā, buddistinė sogdų šykth
- BMAC *sinšap- ‘garstyčios’ → sanskr. saṣarpa; hotano śśaśvāna, šyfš-d’n, sogdų šywšp-δn, persų sipan-dān ‘garstuko sėkla’
- BMAC *(s)pʰāra ‘noragas’ → sanskr. phāla-; persų supār
- BMAC *sūčī ‘adata’ → sanskr. sūćī; vėl. avest. sūkā-, vidurinioji persų sozan, oset. sūʒīn ~ soʒīnæ
- BMAC *šwaipa ‘uodega’ → sanskr. śépa-, prakritai cheppā-; vėl. avest. xšuuaēpā-
- BMAC *(H)uštra ‘kupranugaris’ → sanskr. úṣṭra-; avest. uštra-, persų šotor
Harapos kalba yra viena pagrindinių kandidačių į sanskrito substratą, tačiau kadangi nieko nežinoma apie šios kalbos kilmę, sunku atpažinti, kokie žodžiai jai galėję priklausyti. Witzel, kaip minėta, Harapos kalbą linkęs sieti su austroazijiečiais (susijusiais su mundais) ir jai priskiria ka-/ki- priesagų žodžius. Vėliau jis šį galimą Harapos žmonių įtaką pavadino „Kubhā-Vipāś substratu“. Witzel, priešingai nei didesnioji dalis kalbininkų, nelinkęs priskirti Harapos kalbos dravidams, ir teigia, kad indoarijai pirmiausia susidūrė su šiuo substratu Pandžabe, o dravidų skolinius perėmė jau toliau judėdami į rytus.
Sieti šiuolaikines dravidų ir mundų kalbas su vedinio sanskrito substratu problematiška, nes šios per ilgą laiką patyrė didelę įtaką ir kaitą. Pirmieji gausesni tamilų rašytiniai paminklai siekia 550 m., o seniausi įrašai – II a. pr. m. e. Mundų kalbos rašytinis palikimas iš viso labai skurdus.
Vedų kalboje randama nuo 20 iki 50 galimai dravidiškos kilmės žodžių. Aiškiai dravidiški žodžiai yra kulāya „lizdas“, kulpha „čiurna“, daṇḍa „lazda“, kūla „šlaitas“, bila „ertmė“, khala „kūlimo grindys“. Tačiau Witzel teigimu, dravidiški skoliniai randami tik viduriniojoje Rigvedos kalboje, indoarijams jau palikus Pandžabą. Senasis dravidų arealas nėra gerai žinomas – nors brahujų gyvenamoji vieta leidžia spėti jį buvus kur kas didesniu, nei dabar, tačiau kita vertus, brahujai galimai atsikraustę ten daug vėliau (kadangi jų kalboje nėra senų iranėniškų skolinių). Tiesa, vietovardžiai rodo, kad bent jau centrinė Indija buvusi apgyvendinta dravidų. Kaip galima dravidiška įtaka minimas naudojimas Rigvedoje (ko nepasitaiko Avestoje) bei tiesioginę kalbą žyminčios dalelytės iti naudojimas. Tačiau šie elementai būdingi ir burušų kalbai.
Nors mundų kalbos dažnai minimos kaip galimas sanskrito substrato donoras, tačiau mundų kalbų tyrinėtojas Gregory D. Anderson nepastebi jokių mundiškų užuomenų indiškuose tekstuose.
Literatūra
- Michael E. J. Witzel, The Languages of Harappa, provisional version dated 17 February 2000, intended for J. Kenoyer (ed.), Proceedings of the conference on the Indus civilization, Madison 1998
- Michael Witzel, Substrate Languages in Old Indo-Aryan (Ṛgvedic, Middle and Late Vedic) Archyvuota kopija 2012-02-06 iš Wayback Machine projekto., Electronic Journal of Vedic Studies, vol. 5, no. 1 (1999).
- Colin Masica, Aryan and non-Aryan elements in North Indian agriculture, in: M. Deshpande and P.E. Hook (eds.), Aryan and non-Aryan in India, (Ann Arbour, Univ. of Michigan, Centre for South and Southeast Asian Studies 1979), pp. 55-152.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Substratas Vedų sanskrite, Kas yra Substratas Vedų sanskrite? Ką reiškia Substratas Vedų sanskrite?
Kalbinis substratas vedu kalboje vedu kalboje identifikuojamas kalbinis substratas kildinimas is neindoeuropietisku kalbu Sis substratas aptinkamas paciuose ankstyviausiuose zinomuose sanskrito tekstuose Rigvedoje ir pateikiamas kaip vienas is į Pietu Azija įrodymu T y teigiama kad substratas atsirades del indoariju kontaktu su vietinemis ikiindoeuropietiskomis kalbomis įtakos Substratas identifikuojamas pagal skolinius nerandamus kitose indoeuropieciu kalbose taip pat fonetinius aspektus nebudingus indoeuropieciu kalboms FonologijaSanskritui budingi retrofleksiniai cerebraliniai garsai ṭ ṭh ḍ ḍh ṇ Jie nebudingi kitose senosiose indoeuropieciu kalbose nei indoeuropieciu prokalbes rekonstrukcijai taciau paplite kitose Pietu Azijos kalbose dravidu mundu burusu ir priskiriami ju prokalbems Kada ir is kokios kalbos į sanskrita pateko retrofleksiniai garsai sunku pasakyti nes pirminis Vedu tekstas galimai buvo necerebralizuotas o sie garsai pateke ten veliau nepakeite Vedu metrines strukturos ar semantikos Galima teigti tik kad retrofleksiniai garsai jau tikrai buvo Rigvedos galutines redakcijos susidarymo metu VI a pr m e Pagal viena is versiju cerebralizacijos zidiniu galejo buti Indijos subkontinento siaures vakarai nes to regiono kalboms burusu nuristanieciu dardu budinga itin stipri cerebralizacija Leksika1955 m britu indologas Tomas Barou suskaiciavo 500 sanskritisku zodziu kuriu kilme neindoeuropietiska Jis atrado kad ankstyviausiose sanskrito formose tokiu skoliniu yra keletas o laikui begant ju vis gauseja Rigvedoje nustate 383 neindoeuropietiskus zodzius 4 Rigvedos zodyno Atmetus vietovardzius ir asmenvardzius liktu 211 250 substratiniu zodziu Sie skoliniai daugiausia apima augalijos ir gyvunijos terminija zemes ukio amatininkystes higienos aprangos namu ukio zodzius Ypac zenklu skoliniu sokiu ir muzikos sferoje Mayrhofer teigimu viena is substratiniu kalbu turejusi buti priesagines darybos nes daug skoliniu pasizymi priesagomis ka ki Michael Witzel siuos zodzius gretina su mundu kalbomis kuriose priesaga k rodo su zmonemis susijusius dalykus o ki priesaga nurodo daugiskaita Tiesa si tipo skoliniuose nedaugelis reiksmiu tiesiogiai siejasi su zmonemis kakambira medziu rusis kakardu medine lazda kapardin su plauku mazgu karpasa medvilne kavandha statine kavaṣa iszergtkojis kilasa demetas raupsuotas kimida demonas kinasa artojas kiyambu vandens augalu rusis kulaya lizdas kulisa kirvis kumara berniukas kuluṅga antilope Kuruṅga Turvasa genties vadas Witzel mano kad sie zodziai galeje kilti is zlugusios Indo slenio civilizacijos zmoniu kalbos kuri jo teigimu sietina su mundu prokalbe Kalbos donoresAmerikieciu kalbininkas Colin Masica teige kad apie trecdalis hindi ir persu kalbos zemes ukio terminu kile ne is indoeuropieciu dravidu ar mundu kalbu Southworth teigimu daug augalijos terminu taip pat nesusije su mundu ar dravidu kalbomis Todel teigtina kad egzistavo kazkokia kalba Masica ja įvardina kalba X neturinti palikuoniu bet suteikusi nemazai zodziu indoiranenams Tos nezinomos kalbos terminija apima daug zodziu susijusiu su javu auginimu duonos gamyba irigacija architektura apranga įrankiais Lubotsky pastebejo kad 55 sanskrito ir avestos skoliniai yra kile is to paties substrato todel padare isvada kad jie galeje kilti is auksta civilizacija sukurusios Baktrijos Margianos kulturos BMAC su kuria gausius kontaktus tureje senoves indoiranenai Butent ten klajokliai galeje susipazinti su civilizaciniais pasiekimais ir perimti su jais susijusį zodyna Tarp numanomo Baktrijos kalbos substrato zodyno rekonstruojami tokie zodziai BMAC ancu somos augalas efedra sanskr aṃsu avest asu BMAC atʰr sanskr atharvan zynys avest aϑrauuan aϑaurun id pehlevi asrōn tocharu A atar B etre didvyris BMAC bʰis gydyti sanskr bhiṣaj m gydytojas vel avest bisaziia gydyti BMAC dr ca sanskr dursa siurkstus apredas dirs ozkos ar jako kailis dox c kuno plaukai siurkstus apredas BMAC gandʰ t sanskr gandha vel avest gaiṇti kvapas BMAC gandʰ a rw mitinis siaubunas sanskr gandharva vel avest gaṇdereba BMAC indra teonimas sanskr Indra vel avest Iṇdra daivos vardas BMAC ist i plyta sanskr iṣṭaka f VS vel avest istiia n senoji persu isti f persu xest tocharu B iscem molis BMAC ǰaǰʰa uka ezys sanskr jahaka vel avest duzuka beludziu ǰaǰuk persu zuza BMAC jawija drekinimo kanalas sanskr yaviya senoji persu yauwiya persu ju y BMAC k can kanape sanskr saṇa vidurinioji persu san hotano kaṃha osetinu gaen ae BMAC majukʰa medinis kablys sanskr mayukha senoji persu mayuxa duru rankena persu mix kablys nagas BMAC nagna sanskr nagnahu AVP m mieles nɣny pust naɣan persu nan duona BMAC scaga scaga ozys sanskr chaga oset saeǧ ae vakhu ceɣ vaikas BMAC sikata smelis zvyras sanskr sikata senoji persu ϑika smelis hotano siyata buddistine sogdu sykth BMAC sinsap garstycios sanskr saṣarpa hotano ssasvana syfs d n sogdu sywsp dn persu sipan dan garstuko sekla BMAC s pʰara noragas sanskr phala persu supar BMAC suci adata sanskr suci vel avest suka vidurinioji persu sozan oset suʒin soʒinae BMAC swaipa uodega sanskr sepa prakritai cheppa vel avest xsuuaepa BMAC H ustra kupranugaris sanskr uṣṭra avest ustra persu sotor Harapos kalba yra viena pagrindiniu kandidaciu į sanskrito substrata taciau kadangi nieko nezinoma apie sios kalbos kilme sunku atpazinti kokie zodziai jai galeje priklausyti Witzel kaip mineta Harapos kalba linkes sieti su austroazijieciais susijusiais su mundais ir jai priskiria ka ki priesagu zodzius Veliau jis sį galima Harapos zmoniu įtaka pavadino Kubha Vipas substratu Witzel priesingai nei didesnioji dalis kalbininku nelinkes priskirti Harapos kalbos dravidams ir teigia kad indoarijai pirmiausia susidure su siuo substratu Pandzabe o dravidu skolinius pereme jau toliau judedami į rytus Sieti siuolaikines dravidu ir mundu kalbas su vedinio sanskrito substratu problematiska nes sios per ilga laika patyre didele įtaka ir kaita Pirmieji gausesni tamilu rasytiniai paminklai siekia 550 m o seniausi įrasai II a pr m e Mundu kalbos rasytinis palikimas is viso labai skurdus Vedu kalboje randama nuo 20 iki 50 galimai dravidiskos kilmes zodziu Aiskiai dravidiski zodziai yra kulaya lizdas kulpha ciurna daṇḍa lazda kula slaitas bila ertme khala kulimo grindys Taciau Witzel teigimu dravidiski skoliniai randami tik viduriniojoje Rigvedos kalboje indoarijams jau palikus Pandzaba Senasis dravidu arealas nera gerai zinomas nors brahuju gyvenamoji vieta leidzia speti jį buvus kur kas didesniu nei dabar taciau kita vertus brahujai galimai atsikrauste ten daug veliau kadangi ju kalboje nera senu iranenisku skoliniu Tiesa vietovardziai rodo kad bent jau centrine Indija buvusi apgyvendinta dravidu Kaip galima dravidiska įtaka minimas naudojimas Rigvedoje ko nepasitaiko Avestoje bei tiesiogine kalba zymincios dalelytes iti naudojimas Taciau sie elementai budingi ir burusu kalbai Nors mundu kalbos daznai minimos kaip galimas sanskrito substrato donoras taciau mundu kalbu tyrinetojas Gregory D Anderson nepastebi jokiu mundisku uzuomenu indiskuose tekstuose LiteraturaMichael E J Witzel The Languages of Harappa provisional version dated 17 February 2000 intended for J Kenoyer ed Proceedings of the conference on the Indus civilization Madison 1998 Michael Witzel Substrate Languages in Old Indo Aryan Ṛgvedic Middle and Late Vedic Archyvuota kopija 2012 02 06 is Wayback Machine projekto Electronic Journal of Vedic Studies vol 5 no 1 1999 Colin Masica Aryan and non Aryan elements in North Indian agriculture in M Deshpande and P E Hook eds Aryan and non Aryan in India Ann Arbour Univ of Michigan Centre for South and Southeast Asian Studies 1979 pp 55 152