Subrahmanyan Chandrasekhar

Subrahmanjanas Čandrašekharas (angl. Subrahmanyan Chandrasekhar, tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர் , 1910 m. spalio 19 d. Lahoras – 1995 m. rugpjūčio 21 d. Čikaga) – JAV astrofizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas. Jo vardu pavadinta Čandrasekaro riba.

"},"veikla":{"wt":"JAV [[astrofizika]]s"},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":"[[Kembridžo universitetas]]"},"doktorantūros_vadovas":{"wt":"[[Ralph Howard Fowler]] ir [[Arthur Stanley Eddington]]"},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":"Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija [[1999]] m. pavadinta Chandra<br />[[1967]] m. Nacionalinis mokslo medalis<br />[[1984]] m. Londono karališkosios draugijos medalis<br />[[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas"},"parašas":{"wt":"Subrahmanyan Chandrasekhar signature.png"},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Subramanjanas Čandrašekharas
angl. Subrahmanyan Chandrasekhar
tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர்Gimė 1910 m. spalio 19 d.
Lahoras (tada Indija, dabar Pakistanas)Mirė 1995 m. rugpjūčio 21 d. (84 metai)
ČikagaTautybė TamilasSutuoktinis (-ė) Lalitha DoraiswamyVeikla JAV astrofizikasAlma mater Kembridžo universitetasDoktorant. vadovas Ralph Howard Fowler ir Arthur Stanley EddingtonŽymūs apdovanojimai

Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta Chandra
1967 m. Nacionalinis mokslo medalis
1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis
Nobelio fizikos premijos laureatas

Parašas

Biografija

redaguoti

Paprastumas yra tiesos garantas.

Paskaita atsiimant Nobelio premiją^[1]

Gimęs 1910 m. Čandra iki dvylikos metų nelankė mokyklos (buvo mokomas namie).^[2]

1930 m. baigė Madraso universitetą (Indija), 1930–1933 m. studijavo Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). 1933–1937 m. šio universiteto Švč. Trejybės koledžo bendradarbis, nuo 1937 m. Čikagos universiteto Jorko astronomijos observatorijos darbuotojas, 1938 m. profesorius.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo pakviestas dalyvauti Manhatano projekte atominei bombai kurti, tačiau jo politinio patikimumo tikrinimai užtruko pernelyg ilgai.^[2] Vietoj to, profesorius užsiimė balistika, paskelbė tokių darbų kaip Optimalus aukštis 105 mm sviediniui susprogdinti (ir tai buvo dukart aukščiau nei įprasta) ^[3]

1952–1971 m. žurnalo „Astrophysical Journal“ vyr. redaktorius.

1944 m. Londono karališkosios draugijos, 1955 m. JAV nacionalinės mokslų akademijos narys.

Svarbiausi darbai iš žvaigždžių sandaros:

Baltųjų nykštukių teorija: „Žvaigždžių struktūros tyrimo įvadas“ (An Introduction to the Study of Stellar Structure) 1939 m.,
Žvaigždžių dinamika: „Žvaigždžių dinamikos dėsniai“ (Principles of Stellar Dynamics) 1942 m.,
Spinduliuotės pernašos žvaigždžių ir planetų atmosferose: „Spinduliuotės pernaša“ (Radiative Transfer) 1950 m.
Juodųjų skylių matematinė teorija: „Matematinė juodųjų skylių teorija“ (Mathematical Theory of Black Holes) 1983 m.

Vedęs, sakosi esąs dėkingas savo žmonai Lalitha Doraiswamy už „kantrų supratimą, palaikymą ir padrąsinimą“.^[2]

Įvertinimas

redaguoti

Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta „Čandra“. 1967 m. Nacionalinis mokslo medalis. 1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis. 1983 m. gavo Nobelio fizikos premiją už teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas.

Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.
„S Chandrasekhar: Why Google honours him“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-10-18.
Subrahmanyan Chandrasekhar (1943). Optimum height for the bursting of a 105 mm shell. ballistic research laboratory memorandum report no. 139

[1] Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.

[:0-2] „S Chandrasekhar: Why Google honours him“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-10-18.

[3] Subrahmanyan Chandrasekhar (1943). Optimum height for the bursting of a 105 mm shell. ballistic research laboratory memorandum report no. 139

[1]

[2]

[3]