Suasono karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Neustrija (Neustria; Neustrasia 'naujoji vakarų žemė'), Neustrijos karalystė (lot. regnum Neustriae) – istorinė karalystė, viena iš keturių (vėliau trijų) Merovingų frankų valstybės dalių VI–VII a. Pagrindinės jos teritorijos buvo frankų valstybės šiaurės vakaruose, bet ji taip pat valdė dalį Akvitanijos. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Austrazija ir Orleano karalystė (rytuose), Paryžiaus karalystė (pietuose).

lot. Regnum Neustriae Neustrija
Frankų valstybės sub-karalystė
← 511 – 751 →
Neustrijos karalystė (rusva) 581 m.
Sostinė	Suasonas Paryžius
Kalbos	Frankų kalba
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Chlodvigo padalinimas	511 m., 511
- Įjungimas į Frankų imperiją	751 m.

Karalystės branduolį sudarė regionas tarp Senos ir Luaros. Pagrindiniai miestai buvo Suasonas, vėliau Paryžius. Dėl to iš pradžių dar vadinta Suasono karalyste.

Po karalystės panaikinimo 751 m. Neustrijos regionas buvo Karolingų imperijos, o po to – dalis. Karolingų karaliai sukūrė Neustrijos marką, kuri buvo pasienio darinys, nukreiptas prieš bretonus ir vikingus. Marka egzistavo iki Kapetingų monarchijos X a. pabaigoje.

Merovingų karalystė

Teritorija tapo atskiru regionu po Chlodvigo (valdžiusio 482–511 m.) mirties, kai jo sūnūs pasidalijo jo žemes. 511 m., mirus frankų karaliui Chlodvigui, suformuota viena iš keturių karalysčių, kurią sudarė žemės, apėmusios pagrindinį Chlodvigo domeną, taip pat dalį piečiau buvusių teritorijų, anksčiau priklausiusių Suasono domenui.

Nuolatiniai Chlodvigo palikuonių teritorijų perdalijimai sukėlė daug varžymosi dėl žemių, todėl Neustrija daugiau kaip du šimtus metų beveik be perstojo kovojo su Austrazija – rytine Frankų karalystės dalimi ir su Orleano karalyste.

Nežiūrint karų, Neustrija ir Austrazija keliskart trumpam buvo susivienijusios. Pirmą kartą tai nutiko 558–562 m., frankų žemes suvienijus Neustrijos Chlotarui I. Po jo mirties susiskaldymas vėl atkurtas. Karas dėl valdžios vėl prasidėjo valdant Neustrijos karalienei (566–584 m. valdžiusio karaliaus Chilperiko I našlė), naujojo karaliaus (valdžiusio 584–628 m.) motinai.

Po motinos mirties 597 m. Chlotaras II toliau kovojo prieš Austrazijos karalienę Brunhildą, kol pasiekė pergalę 613 m., kai Brunhildos pasekėjai išdavė senąją karalienę Chlotarui II, kuris ją žiauriai nužudė. Brunhilda tris dienas ištempta kabojo kankinimo staklėse, o po to buvo pririšta prie keturių žirgų, kurie pavaryti į keturias šalis nutraukė jos galūnes. Taip Chlotaras II suvienijo dvi karalystes. 628–637 m. Neustriją ir Austraziją valdė jo sūnus .

633 m. Austrazijai buvo paskirtas atskiras Merovingų dinastijos karalius, ir nuo tada Austrazija buvo valdoma atskirai, išskyrus keletą paskirų atvejų. Dar kartą karalystes suvienijo , kuris pašalino Austrazijos majordomą Grimoaldą Vyresnįjį iš , kuris pabandė nuversti Austrazijos karalių. 678 m. Neustrija, valdoma majordomo Ebriono, pajungė Austraziją paskutinį kartą. Ebrioną nužudė 681 m. 687 m. Pipinas iš Herstalo, Austrazijos majordomas, ties Tertriu sumušė Neustriją ir suvienijo abi karalystes po Austrazijos vėliava.

Pipino palikuonys Karolingai toliau valdė abi karalystes kaip majordomai. Popiežiaus Stepono II palaimintas Pipinas Trumpasis formaliai nuvertė Merovingus ir pats ėmėsi valdyti abi karalystes. Taip karališką valdžią perėmė Karolingai. Neustrija, Austrazija ir Burgundija buvo suvienytos vienos valdžios, ir pavadinimai Neustrija ir Austrazija palaipsniui nunyko.

Merovingų valdovai

• Chlotaras I, 511–561
• , 561–584
• , 584–629
• , 629–639
• , 639–657
• , 657–673
• , 673
• , 673–675
• , 675–691
• , 691–695
• , 695–711
• , 711–715
• , 715–721
• , 721–737
• , 743–751

Karolingų pakaralystė

748 m. broliai karalius Pipinas Trumpasis ir majordomas Karlomanas perdavė savo jaunesniajam broliui Grifui dvylika Neustrijos grafysčių su centru Le Mane. Ši valda buvo pavadinta Maino hercogyste (lot. ducatus Cenomannicus), ir šis pavadinimas beveik šimtą metų konkuravo su pavadinimu Neustrijos karalystė.

Žodis Neustrija ėmė reikšti 'kraštas tarp Senos ir Luaros' tuo metu, kai Karolis Didysis atidavė jį 790 m. savo vyresniajam sūnui Karoliui Jaunesniajam kaip pakaralystę. Tuo metu svarbiausias pakaralystės miestas buvo Le Manas, kuriame buvo Karolio karališkieji rūmai. Valdant Karolingų dinastijai Neustrijos karalių užduotis buvo ginti Frankų žemes nuo bretonų.

817 m. Liudvikas Pamaldusis padovanojo Neustriją savo vyriausiajam sūnui Lotarui I. Po 831 m. Lotaro I maišto jis atidavė karalystę Akvitanijos karaliui Pepinui I, o po šio mirties 838 m. – Karoliui Plikajam.
Neustrija kartu su Akvitanija sudarė didelę dalį Karolio Vakarų Frankų karalystės, kuri buvo suformuota pagal 843 m. Verdeno sutartį. Karolis tęsė tradiciją savo vyriausią sūnų paskirti valdyti Neustriją su dvaru Le Mane. Jis Liudviką Miknių padarė karaliumi 856 m. Liudvikas vedė Bretanės hercogo Erispo (kartais vadinto Bretanės karaliumi) dukrą. Liudvikas Miknius buvo paskutinis frankų karalius, tėvo paskirtas valdyti Neustriją. Karolingų tradicija sukurti pakaralystę sūnums išnyko.

Karolingų marka

Pagrindinis straipsnis – Neustrijos marka.

Neustrijos marką įkūrė Karolingas Karolis Plikasis 861 m. Pradžioje buvo dvi markos:

• Bretonų marka – nukreipta prieš bretonus,
• Normanų marka – nukreipta prieš normanus.

Markas valdė paskirti asmenys, vadinti prefektais ar markgrafais.

911 m. Robertas I Prancūzas tapo abiejų markų markgrafu ir pasiėmė titulą demarchus. Jo giminė, vėliau tapusi Kapetingais, valdė Neustriją iki 987 m., kai Hugo Kapetingą išrinko karaliumi. Po to nustota skirti Neustrijos markgrafus, ir Neustrijos vardas po truputį išnyko.

Neustrija Italijoje

Pavadinimą Neustrija vartojo ir šiaurės vakarų Italijai pavadinti Lombardų dominavimo laikais. Tuo tarpu šiaurės rytų Italija vadino Austrazija. Čia panaudojo Neustrijos ir Austrazijos pavadinimų porą, perimtą iš dabartinės Prancūzijos teritorijoje egzistavusių valdų.