Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas

Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas (lenk. Sanktuarium Matki Bożej Studzieniczańskiej) – sanktuariumas, esantis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, Studzieničnos gyvenvietėje, Augustavo mieste.

Vikiteka: Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Pasak legendos, šioje vietovėje pagonybės laikais buvo pagonių šventovė, kurioje buvo garbinami ąžuolai. XVII a. šioje vietovėje pradėti užrašinėti vykstantys stebuklai. 1740 m. Vygrių kamendulų vienuoliai savo laiškuose patvirtino, kad šiose vietovėse vyksta stebuklai. 1741 m. Studzieničnės ežero saloje apsigyveno atsiskyrėlis, buvęs karininkas Vincentas Muravskis (Wincent Morawski), kuris čia pastatė medinę koplyčią. 1777 m. Augustavo seniūnas Stanislavas Karvovskis (Stanisław Karwowski) renovavo ir praplėtė koplyčią, kuri turėjo tris altorius, joje buvo gausu įvairių šventųjų paveikslų, pvz., Jono Nepomuko. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1786 m. ir 1795 m. priskirta Ščebros parapijai.

XVIII a. pabaigoje Studzieničnoje buvo apie 500 parapijiečių. XIX a. ši vietovė tapo viena iš labiausiai piligrimus traukiančių vietų Augustavo vyskupijoje. 1859 m. per atlaidus dalyvavo keli tūkstančiai žmonių ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš tolimesnių vyskupijų. Po 1863 m. sukilimo atvykstančiųjų skaičius sumažėjo, bet jau XIX a. pab. ir XX a. pr. atvykstančiųjų skaičius siekdavo 5-6 tūkstančius žmonių į metus. 1905 m. atlaiduose dalyvavo 40000 žmonių. Atvykstantys piligrimai čia palikdavo įvairių dovanų ir nusiprausdavo po šventuoju vandeniu.

1847 m. buvo pastatyta nauja medinė Studzieničnos Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia. 1873 m. bažnyčia tapo centru. 1908 m. pastatyta klebonija. XIX a. ir XX a. ši vietovė buvo ne tik religinis, bet ir patriotinis simbolis. Per 1863 m. sukilimą šioje vietovėje vyko kovotojų susirinkimai. 1945 m. NKVD areštavo daugybę atlaidų dalyvių. 1989 m. šioje vietovėje vyko politiniai susirinkimai. 1999 m. šiame sanktuariume lankėsi popiežius Jonas Paulius II, kuriam vėliau šioje vietoje buvo pastatytas paminklas, autorius Czesław Dźwigaj.

1966 m. Studzieničnos bažnyčia buvo įtraukta į istorinių paminklų sąrašą, o 1980 m. visa sanktuariumo teritorija buvo įtraukta į šį sąrašą. Sanktuariume auga du gamtos apsaugos saugomi augalai: paprastasis uosis (apie 10 m nuo bažnyčios, 347 cm skersmens ir 22,5 m aukščio) bei paprastasis ąžuolas (apie 70 m nuo bažnyčios, 512 cm skersmens, 24,5 m aukščio).

• Medinė Šv. Mergelės Marijos koplyčia 1857 m.
• Studzieničnos bažnyčia pastatyta 1847 m.
• Studzieničnos koplyčia pastatyta 1872 m.
• Atlaidai XX a. 8 dešimtmetyje
• Paminklas Jonui Pauliui II

Šaltiniai

• Luko vyskupijos tinklalapis Archyvuota kopija 2002-05-01 iš Wayback Machine projekto.;
• Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašas (lenk.)^{[neveikianti nuoroda]};
• Saugomo uosio aprašymas^{[neveikianti nuoroda]};
• Saugomo ąžuolo aprašymas^{[neveikianti nuoroda]}.

Literatūra

• Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: Urząd Miejski w Augustowie, 2007 m., ss. 72-74, 267–269, 649–650, 331, 500, 617, 623, 641, 650, 667, 676, 741, 758–760. ISBN 978-83-925620-0-9.
• Irena Batura, Wojciech Batura: Po Ziemi Augustowskiej. Przewodnik dla turysty i wczasowicza. Suwałki: Wydawnictwo „Hańcza“, 1993 m., ss. 98-102. ISBN 83-900828-3-7.

Nuorodos

• Sanktuariumo nuotraukų galerija Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.;
• Sanktuariumo aprašymas ir nuotraukų galerija Archyvuota kopija 2011-01-01 iš Wayback Machine projekto..