Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Storosios žarnos divertikul
Storosios žarnos divertikuliozė
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Storosios žarnos divertikuliozė (lot. diverticulosis coli) – tai sutrikusios gaubtinės žarnos motorikos sukelta liga, pasireiškianti padidėjusiu žarnos vidaus slėgiu, nuo kurio atsiranda divertikulų, sukeliančių komplikacijas. Divertikulas (lot. diverticulum) – tai įgyta gaubtinės žarnos būklė, atsiradusi žarnos gleivinei ir pogleiviui išsiveržus per raumeninį žarnos dangalą.
Epidemiologija
Daugiausia divertikulioze serga išsivysčiusių šalių gyventojai. Šia liga beveik neserga Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos gyventojai, kurie vartoja mažai apdorotus, daug ląstelienos turinčius maisto produktus. D. P. Burkittas 1974 m. nustatė, kad Ugandos gyventojo organizmas per 24 valandas vidutiniškai pašalina 400 g išmatų, o anglo – tik 100 g kietų išmatų per penkias dienas. Vegetarai divertikulioze serga 3–5 kartus rečiau nei ne vegetarai. Moterys serga du kartus dažniau už vyrus. JAV apie 50 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių yra susidarę divertikulų, iš jų apie 10 proc. yra simptominiai. Apie 75 proc. pacientų tereikia pakeisti mitybą, kad būklė pagerėtų, tik 1 proc. pacientų tenka gydyti chirurginiu būdu.
Etiologija ir patogenezė
Du veiksniai lemia divertikulų susidarymą: padidėjęs žarnos vidaus slėgis ir sumažėjęs žarnos sienelės atsparumas tempimui. Žarnos sienelės elastingumas labai priklauso nuo amžiaus, mitybos ir kai kurių ligų. Jei žarnos vidaus slėgis nepadidėja, divertikulai nesiformuoja ir divertikulioze nesusergama.
Divertikuliozė pasižymi propulsinių peristaltikos bangų derinimo sutrikimu. Normaliai susitraukus vieniems žiediniams raumenims, atsipalaiduoja toliau esantys žiediniai raumenys ir išilginiai raumenys stumia išmatas. Sergant divertikulioze, toliau esantys žiediniai žarnos sienelės raumenys neatsipalaiduoja, dėl to padidėja žarnos vidaus slėgis.
Divertikulų atsiradimą lemia trys veiksniai: genetiniai, aplinkos ir epidemiologiniai. Pastebėta, kad divertikulų dažniau būna nutukusiems, mažai fiziškai aktyviems, rūkantiems, nesaikingai vartojantiems alkoholį, vartojantiems maisto produktus be augalinių skaidulų, daug vartojantiems kofeino (kavos, arbatos), vartojantiems kortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, sergantiesiems inkstų policistoze. Tarp epidemiologinių veiksnių pabrėžiamas vyresnis amžius, vakarietiškas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta Europoje arba Šiaurės Amerikoje, baltoji rasė.
Pataruoju metu daug dėmesio skiriama genetinių veiksnių tyrimams, manoma, kad gali būti genetiškai nulemta didesnė tikimybė susirgti divertikulioze, kartais – sutrikusi kolageno funkcija.
Morfologija
Divertikulai išsiveržia silpniausiose žarnos sienelės vietose: tarp žarnos pasaito ir laisvųjų tenijų, kur gleivinę maitinančios kraujagyslės iš serozinio dangalo pereina į pogleivį, todėl viena divertikulo siena ribojasi su kraujagysle. Divertikulo siena susideda iš gleivinės, pogleivio ir serozinio dangalo. Divertikuluose galima rasti koprolitų. Kairioji gaubtinės žarnos dalis pažeidžiama apie 90 proc., vien riestinė žarna – apie 60–70 proc. Tiesiojoje žarnoje divertikulų nebūna.
Klasifikacija
Romoje 1999 m. pasiūlė divertikuliozės klasifikaciją, kuri šiuo metu plačiausiai naudojama. Skiriama:
- Besimptomiai divertikulai.
- Simptominė nekomplikuota divertikuliozė.
- Divertikuliozės komplikacijos:
- Divertikulitas;
- , flegmona;
- ;
- Žarnos susiaurėjimai ir nepraeinamumas;
- Gaubtinės žarnos fistulės;
- Kraujavimas.
Simptomatika ir diagnostika
Besimptomiai divertikulai
Paprastai randami atsitiktinai atliekant irigoskopiją arba fibrokolonoskopiją. Besimptomių divertikulų dažniau turi vyresni nei 60 metų pacientai, tokių divertikulų dažniau atsiranda susilpnėjus gaubtinės žarnos sienelei, o ne padidėjus žarnos vidaus slėgiui.
Simptominė nekomplikuota divertikuliozė
Pacientai skundžiasi pilvo skausmu, kuris sustiprėja prieš tuštinimąsi, praeina pasituštinus arba išėjus dujoms. Skausmas gali būti dieglių ir spazmų pobūdžio, gana stiprus, varginantis pacientą. Pastebėta, kad skausmas susijęs su stresu, maistu. Dažnokai pasireiškia pykinimas, kartais vėmimas ir kiti nelabai specifiniai virškinamojo kanalo ligų simptomai (rėmuo, nevirškinimas, pilvo išsipūtimas). Tiriant pacientą, randama skausminga, spazmuojanti riestinė žarna. Kitų objektyvių simptomų rasti nepavyksta. RRS neinformatyvi. Irigoskopija parodo divertikulus, jų paplitimą, dydį. Paprastai divertikulai yra ovalios formos, nefiksuoti, šiek tiek prisipildo, jei žarna pripildyta kietai, pasituštinus juose kontrasto nelieka. Žarnos sritis, kurioje yra divertikulų – dažniau riestinė žarna, spazmuoja, susiaurėja, išgauba tankesnė ir „aštri“. Kiti tyrimai (kraujo, šlapimo, kolonoskopija) nekomplikuotos simptominės divertikuliozės diagnostikai neinformatyvūs.
Skiriamoji diagnostika
Svarbiausia nustatyti, ar paciento negalavimų priežastis yra divertikuliozė, o ne patvirtinti ar atmesti divertikulų buvimą:
- Dirgliosios storosios žarnos sindromas; kliniškai atskirti jo beveik neįmanoma; atliekant irigoskopiją, nerandama divertikulų, tačiau kiti simptomai išlieka: žarnos spazmai, tankesnė, „aštri“ išgauba (dirgliosios storosios žarnos sindromą net linkstama laikyti predivertikulioze, t. y. ta motorikos sutrikimo stadija, kai divertikulų dar nėra, bet prielaidų jiems atsirasti jau yra: padidėja žarnos vidaus slėgis ir sutrinka peristaltikos derinimas.
- Inkstų akmenligė; nustatyti padeda irigoskopija, inkstų tyrimas ultragarsu, šlapimo tyrimas.
- Kairės pusės dubens uždegiminė liga; diagnozuoti padeda ginekologinis tyrimas, dubens tyrimas ultragarsu.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir komplikacijų.
- Radus besimptomius divertikulus, pacientui tereikia rekomenduoti valgyti daug ląstelienos turinčio maisto ir gerti pakankamai skysčių.
- Simptominė nekomplikuota divertikuliozė:
- Konservatyvaus gydymo tikslas – sumažinti žarnos vidaus slėgį ir pašalinti ligos simptomus, nes pašalinti divertikulus įmanoma tik chirurginiu būdu.
- Chirurginis gydymas, anksčiau gana plačiai taikytas Vakaruose, neduoda gerų rezultatų, todėl dabar nekomplikuota gaubtinės žarnos divertikuliozė gydoma konservatyviai. Tinkama mityba yra svarbiausia gydymo dalis. Patariama valgyti:
- Daug daržovių, vaisių, rupių miltų gaminių.
- Gausiai vartoti skysčių (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną).
- Kviečių sėlenų. Užpylus šaltu vandeniu, vartojama pagal schemą didinant kiekį nuo 1–2 valgomųjų šaukštų pirmąją savaitę iki 4–5 valgomųjų šaukštų ketvirtąją savaitę (jei reikia). Laipsniškai didinti suvalgomų kviečių sėlenų kiekį būtina tam, kad žarnynas priprastų prie padidėjusio išmatų kiekio. Jei pacientui atsiranda raižančių pilvo skausmų arba jie stiprėja, sėlenų kiekį reikia didinti lėčiau, gerti daugiau skysčių.
Šaltiniai
Chirurgija, 2 tomas, sudarytojas - Juozas Pundzius
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Storosios žarnos divertikuliozė, Kas yra Storosios žarnos divertikuliozė? Ką reiškia Storosios žarnos divertikuliozė?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Storosios zarnos divertikulioze lot diverticulosis coli tai sutrikusios gaubtines zarnos motorikos sukelta liga pasireiskianti padidejusiu zarnos vidaus slegiu nuo kurio atsiranda divertikulu sukelianciu komplikacijas Divertikulas lot diverticulum tai įgyta gaubtines zarnos bukle atsiradusi zarnos gleivinei ir pogleiviui issiverzus per raumeninį zarnos dangala Saltinis Chirurgija 2 tomas sudarytojas Juozas Pundzius EpidemiologijaDaugiausia divertikulioze serga issivysciusiu saliu gyventojai Sia liga beveik neserga Afrikos Pietu Amerikos Azijos gyventojai kurie vartoja mazai apdorotus daug lastelienos turincius maisto produktus D P Burkittas 1974 m nustate kad Ugandos gyventojo organizmas per 24 valandas vidutiniskai pasalina 400 g ismatu o anglo tik 100 g kietu ismatu per penkias dienas Vegetarai divertikulioze serga 3 5 kartus reciau nei ne vegetarai Moterys serga du kartus dazniau uz vyrus JAV apie 50 proc vyresniu nei 60 metu zmoniu yra susidare divertikulu is ju apie 10 proc yra simptominiai Apie 75 proc pacientu tereikia pakeisti mityba kad bukle pageretu tik 1 proc pacientu tenka gydyti chirurginiu budu Etiologija ir patogenezeDu veiksniai lemia divertikulu susidaryma padidejes zarnos vidaus slegis ir sumazejes zarnos sieneles atsparumas tempimui Zarnos sieneles elastingumas labai priklauso nuo amziaus mitybos ir kai kuriu ligu Jei zarnos vidaus slegis nepadideja divertikulai nesiformuoja ir divertikulioze nesusergama Divertikulioze pasizymi propulsiniu peristaltikos bangu derinimo sutrikimu Normaliai susitraukus vieniems ziediniams raumenims atsipalaiduoja toliau esantys ziediniai raumenys ir isilginiai raumenys stumia ismatas Sergant divertikulioze toliau esantys ziediniai zarnos sieneles raumenys neatsipalaiduoja del to padideja zarnos vidaus slegis Divertikulu atsiradima lemia trys veiksniai genetiniai aplinkos ir epidemiologiniai Pastebeta kad divertikulu dazniau buna nutukusiems mazai fiziskai aktyviems rukantiems nesaikingai vartojantiems alkoholį vartojantiems maisto produktus be augaliniu skaidulu daug vartojantiems kofeino kavos arbatos vartojantiems kortikosteroidus nesteroidinius priesuzdegiminius vaistus sergantiesiems inkstu policistoze Tarp epidemiologiniu veiksniu pabreziamas vyresnis amzius vakarietiskas gyvenimo budas gyvenamoji vieta Europoje arba Siaures Amerikoje baltoji rase Pataruoju metu daug demesio skiriama genetiniu veiksniu tyrimams manoma kad gali buti genetiskai nulemta didesne tikimybe susirgti divertikulioze kartais sutrikusi kolageno funkcija Saltinis Chirurgija 2 tomas sudarytojas Juozas Pundzius MorfologijaDivertikulai issiverzia silpniausiose zarnos sieneles vietose tarp zarnos pasaito ir laisvuju teniju kur gleivine maitinancios kraujagysles is serozinio dangalo pereina į pogleivį todel viena divertikulo siena ribojasi su kraujagysle Divertikulo siena susideda is gleivines pogleivio ir serozinio dangalo Divertikuluose galima rasti koprolitu Kairioji gaubtines zarnos dalis pazeidziama apie 90 proc vien riestine zarna apie 60 70 proc Tiesiojoje zarnoje divertikulu nebuna KlasifikacijaRomoje 1999 m pasiule divertikuliozes klasifikacija kuri siuo metu placiausiai naudojama Skiriama Besimptomiai divertikulai Simptomine nekomplikuota divertikulioze Divertikuliozes komplikacijos Divertikulitas flegmona Zarnos susiaurejimai ir nepraeinamumas Gaubtines zarnos fistules Kraujavimas Simptomatika ir diagnostikaBesimptomiai divertikulai Paprastai randami atsitiktinai atliekant irigoskopija arba fibrokolonoskopija Besimptomiu divertikulu dazniau turi vyresni nei 60 metu pacientai tokiu divertikulu dazniau atsiranda susilpnejus gaubtines zarnos sienelei o ne padidejus zarnos vidaus slegiui Simptomine nekomplikuota divertikulioze Pacientai skundziasi pilvo skausmu kuris sustipreja pries tustinimasi praeina pasitustinus arba isejus dujoms Skausmas gali buti diegliu ir spazmu pobudzio gana stiprus varginantis pacienta Pastebeta kad skausmas susijes su stresu maistu Daznokai pasireiskia pykinimas kartais vemimas ir kiti nelabai specifiniai virskinamojo kanalo ligu simptomai remuo nevirskinimas pilvo issiputimas Tiriant pacienta randama skausminga spazmuojanti riestine zarna Kitu objektyviu simptomu rasti nepavyksta RRS neinformatyvi Irigoskopija parodo divertikulus ju paplitima dydį Paprastai divertikulai yra ovalios formos nefiksuoti siek tiek prisipildo jei zarna pripildyta kietai pasitustinus juose kontrasto nelieka Zarnos sritis kurioje yra divertikulu dazniau riestine zarna spazmuoja susiaureja isgauba tankesne ir astri Kiti tyrimai kraujo slapimo kolonoskopija nekomplikuotos simptomines divertikuliozes diagnostikai neinformatyvus Skiriamoji diagnostika Svarbiausia nustatyti ar paciento negalavimu priezastis yra divertikulioze o ne patvirtinti ar atmesti divertikulu buvima Dirgliosios storosios zarnos sindromas kliniskai atskirti jo beveik neįmanoma atliekant irigoskopija nerandama divertikulu taciau kiti simptomai islieka zarnos spazmai tankesne astri isgauba dirgliosios storosios zarnos sindroma net linkstama laikyti predivertikulioze t y ta motorikos sutrikimo stadija kai divertikulu dar nera bet prielaidu jiems atsirasti jau yra padideja zarnos vidaus slegis ir sutrinka peristaltikos derinimas Inkstu akmenlige nustatyti padeda irigoskopija inkstu tyrimas ultragarsu slapimo tyrimas Kaires puses dubens uzdegimine liga diagnozuoti padeda ginekologinis tyrimas dubens tyrimas ultragarsu GydymasGydymas priklauso nuo ligos stadijos ir komplikaciju Radus besimptomius divertikulus pacientui tereikia rekomenduoti valgyti daug lastelienos turincio maisto ir gerti pakankamai skysciu Simptomine nekomplikuota divertikulioze Konservatyvaus gydymo tikslas sumazinti zarnos vidaus slegį ir pasalinti ligos simptomus nes pasalinti divertikulus įmanoma tik chirurginiu budu Chirurginis gydymas anksciau gana placiai taikytas Vakaruose neduoda geru rezultatu todel dabar nekomplikuota gaubtines zarnos divertikulioze gydoma konservatyviai Tinkama mityba yra svarbiausia gydymo dalis Patariama valgyti Daug darzoviu vaisiu rupiu miltu gaminiu Gausiai vartoti skysciu ne maziau kaip 2 litrus per diena Kvieciu selenu Uzpylus saltu vandeniu vartojama pagal schema didinant kiekį nuo 1 2 valgomuju saukstu pirmaja savaite iki 4 5 valgomuju saukstu ketvirtaja savaite jei reikia Laipsniskai didinti suvalgomu kvieciu selenu kiekį butina tam kad zarnynas priprastu prie padidejusio ismatu kiekio Jei pacientui atsiranda raizanciu pilvo skausmu arba jie stipreja selenu kiekį reikia didinti leciau gerti daugiau skysciu SaltiniaiChirurgija 2 tomas sudarytojas Juozas Pundzius