Stomatitas

Stomatitas (lot. Stomatitis) – burnos gleivinės uždegimas. Dažniausiai pasitaiko, sergant kita liga: tymais, vėjaraupiais, skarlatina, raudonuke, dizenterija, difterija, gripu, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Ūminį katarinį stomatitą gali sukelti gripas. Esant šiai ligos formai, paburksta ir parausta burnos gleivinė, skauda burną, teka seilės. Dantys, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, liežuvio speneliai paburksta, jo šonuose ir skruosto gleivinėje matyti dantų atspaudų. Padidėja kaklo ir pažandiniai limfmazgiai.

Opinį nekrozinį stomatitą sukelia gripas, širdies ir kraujagyslių ligos, stresas, organizmo išsekimas, pervargimas, peršalimas, burnos užkrėtimas, gleivinės sužeidimas aštriu išgedusio danties kraštu, dantų akmenys, kai kurie vaistai. Pažeisti audiniai nekrozuoja. Iš pradžių apima silpnumas, skauda galvą, truputį karščiuojama, peršti burną. Vėliau temperatūra pakyla labiau, didėja limfmazgiai, smarkiai teka seilės, dėl burnos skausmo negalima valgyti.

Medikamentinį alerginį stomatitą sukelia kai kurie vaistai. Pasireiškia labai įvairiai: burnos gleivinė gali tik parausti ir paburkti, kitais atvejais ją kartu išberia pūslės ir pūslelės, pasitaiko, kad pažeidžiama ir oda. Šis stomatitas gali sparčiai plisti ir vis nykti.

Herpiniu stomatitu, kurį sukelia herpesvirusai, susergama ūmai: labai pakyla temperatūra, skauda burną kalbant ar valgant. Gleivinė parausta, joje atsiranda pūslelių, jos greitai plyšta, susidaro erozijų ir nedidelių opelių.

Grybelinį stomatitą dažniausiai sukelia genties grybeliai – . Dažnas tarp kūdikių.

Gydymas

Nepriklausomai nuo ligos formos, jai gydyti pasitelkiama antibakterinė ir antivirusinė terapija, įvairios aplikacijos, skalaujama burna, subalansuojama mityba, imamasi priemonių imuninei sistemai stiprinti.

Išnašos

1. Stomatitas. Medicinos enciklopedija, T. II (M–Ž). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 297–298.
2. Stomatitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-11-22.