Retorinė figūra

Retorinės figūros (stilistinės figūros, kalbos figūros) – įvairios žodžių, pasakymų reikšmės ir kalbos konstrukcijos, išsiskiriančios iš įprastinių reikšmių bei konstrukcijų ir turinčios specialią ekspresyvinę paskirtį.

Retorinė figūra – tam tikras pasakymas, išreikštas ne vienu žodžiu, o žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais, nutolusiais nuo įprasto minčių reiškimo. Juose perkeltinės žodžių reikšmės gali ir nebūti, tačiau jų paskirtis yra tokia pat kaip tropų: išraiškingai išreikšti mintį. Tai kalbos dailumo, puošnumo, įtaigumo priemonės. Tropus kai kurie autoriai skiria prie retorinių figūrų.

Klasifikacija

Retorinių figūrų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi. Skiriamos sintaksinės ir minties figūros.

• Sintaksinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis. Pagal savo pobūdį jos skirstomos į tris grupes: plėtojimo, trumpinimo ir komponavimo:
  • Sintaksinės plėtojimo figūros:
    • anafora,
    • epifora,
    • simploka,
    • įrėminimas,
    • sinonimija,
    • laipsniavimas,
    • polisindetonas,
    • periodas;
  • Sintaksinės trumpinimo figūros:
    • elipsė,
    • reticencija,
    • asindetonas,
    • nutylėjimas;
  • Sintaksinės komponavimo figūros:
    • antitezė,
    • paralelizmas,
    • gradacija,
    • inversija,
    • hiperbatonas (inversijos atmaina, kai žodis atsiduria toli nuo jam priklausančios konstrukcijos, pavyzdžiui: „Pavasario išaušo linksma dienelė“),
    • chiazmas (sukryžiuoja žodžius tarsi kryžmę, pavyzdžiui: „aš tai tu, tu tai aš“).
• Minties figūros – tai:
  • • retorinis kreipinys,
    • retorinis klausimas ir
    • retorinis sušukimas.

Retorinės figūros dar vadinamos stiliaus figūromis, kalbos figūromis. Kartais retorinėmis figūromis vadinamos tik retorinio klausimo, retorinio kreipinio ir retorinio sušukimo figūros.