55°56′21″š. pl. 23°37′48″r. ilg. / 55.93922°š. pl. 23.629945°r. ilg.
Stačiūnų vėjo malūnas – vėjo malūnas, stovintis Pakruojo rajone, Stačiūnuose. Medinis kepurinis malūnas stūkso kaimo pakraštyje, šalia kelio 2914 Bitaičiai–Degučiai–Stačiūnai–Pavėzgiai , apie 8 km į pietus nuo Lygumų. Pažymėtas informaciniu ženklu.
Vienas iš nedaugelio išlikusių vėjo malūnų, kurių pirmas aukštas yra akmenų mūro su dekoro elementais, o kiti mediniai ir vienintelis Pakruojo rajono vėjo malūnas su vidiniu kepurės pasukimo mechanizmu. Vėjo malūne veikia senovinės buities bei malimo ekspozicija. Eksponatus jai Stačiūnų bendruomenės nariai, padedami specialistų, surinko aplinkiniuose kaimuose per kraštotyros ekspediciją.
Malūnas paskelbtas technikos paminklu, o nuo 1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 16634).
Istorija
Malūnas pastatytas 1890 m. Sovietmečiu malūnas nebeatliko savo pirminės paskirties, buvo paverstas sandėliu. Pamažu malūnas nyko. 2004 m. malūnas restauruotas.
Malūno statytojas ir savininkas buvo Vincentas Laurušas (1852-1912),gyvenęs Stačiūnuose. Jis su žmona Elžbieta turėjo žemės ir šį vėjinį malūną. Šalia malūno buvo ir jų sodyba,kurioje augo šeši vaikai: Viktorija, Aleksandras, Elžbieta, Elena, Vincentas ir Agota. Tėvui Vincentui Laurušui mirus 1912 m. , malūnu rūpinosi vyresnėlis sūnus Aleksandras.
Dokumentai byloja, kad Vincentas Laurušas, o paskui ir jo sūnus Aleksandras ilgai bylinėjosi su Vincento įbrolio Prano žmona. Archyvinė medžiaga rodo, kad 1927 m. malūnas jau priklausė Aleksandrui Laurušiui. Po jo mirties (1944/1945m.)malūnas atiteko žmonai, Onai.Laurušienei. Našlė likusi su sūneliu Vincentu sunkiai begalėjo pasirūpinti malūnu. Anot likusių dokumentų, malūnas buvo gana prastos būklės, reikėjo remonto. Ona Laurušienė po kurio laiko ištekėjo antrą kartą už Pranaičio. Malūnas greičiausiai buvo uždarytas dėl to, kad 1938 m. Stačiūnuose Juozas Vaitiekūnas atidarė pažangesnį motorinį malūną.
Sovietiniais laikais malūnas buvo paverstas sandėliu. Pamažu malūnas nyko. XX a. 9 dešimtmetyje juo rūpintis pradėjo Stačiūnų tarybinio ūkio direktorius Aleksandras Alekseriūnas. Jo pastangomis ir ūkio lėšomis malūnas buvo remontuojamas (1987–1988 m. rekonstruotas). Tačiau pirmaisiais nepriklausomybės metais, suirus bendrovei ir nebelikus prižiūrėtojo, malūnas buvo smarkiai suniokotas. Angelės Zaveckienės iniciatyva malūno durys, langai buvo užkalti. Susirūpinta jo pritaikymu bendruomenės kultūriniams poreikiams. Pakruojo rajono savivaldybė parengė techninį projektą ir 2004 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų malūnui rekonstruoti buvo gauta 200 tūkstančių litų lėšų.
2006 m. vėjo malūne atidaryta senovinės buities bei malimo ekspozicija. Eksponatus jai Stačiūnų bendruomenės nariai, padedami specialistų, surinko aplinkiniuose kaimuose per kraštotyros ekspediciją.
Malūno įranga
Malūne išliko tik dalis įrangos. Prie malūno yra ir malūnininko namas, ūkiniai pastatai. Šis malūnas išsiskiria iš kitų Pakruojo krašto malūnų tuo, kad kepurės pasukimo mechanizmas yra vidinis. Viduje įtaisyta krumplinė kepurės gręžimo pavara. Į pirmą malūno aukštą buvo galima įvažiuoti su arkliais ir grūdų maišus tiesiai iš vežimo užkelti į antrą aukštą.
Pastato tūris – kompaktinis, aštuoniakampio plano, 4 aukštų su aštuoniakampe kupolo formos kepure, uždengta skarda. Nėra išlikusi mūrinė malūno galerija – apeigos tiltelis. Fasaduose – stačiakampės langelių angos. Pirmojo aukšto sienos sudėtos iš lauko akmenų mūro, netinkuotos. Aukščiau – medinės karkasinės sienos.
Išlikusi technologinė įranga: girnų verpstės stovas, piklius, aulas miltams į maišus suberti II aukšte; girnos III aukšte; maišų kėlimo mechanizmo frikcinė pavara IV aukšte.
Malūno panauda
Malūnas buvo atstatytas ir pritaikytas vietos gyventojų kultūros renginiams ir turizmui. Čia organizuojami Stačiūnų bendruomenės renginiai. Šiuo metu atnaujintame malūne veikiantis muziejus yra vietos bendruomenės kultūrinės raiškos centras, jo lankytojui suteikiantis galimybę apžiūrėti ne tik malūną, bet ir nemaža sužinoti apie Stačiūnus. Yra atidaryta malimo įrangos ekspozicija. Taip pat antrame ir trečiame aukštuose eksponuojamos nuotraukos iš Stačiūnų bendruomenės gyvenimo, renkami įvairūs liaudies buities įrankiai, organizuojamos kilnojamos ekspozicijos. Taip pat malūne rengiamos edukacinės programos, kurių metu galima susipažinti su malimo technika, senoviniais ūkio padargais, kaimo buities paveldu. Papasakoti apie malimo techniką, papročius kviečiamas anksčiau malūne dirbęs žmogus, išmanantis šį amatą.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Stačiūnų vėjo malūnas, Kas yra Stačiūnų vėjo malūnas? Ką reiškia Stačiūnų vėjo malūnas?