Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stanislovo Augusto stilius lenk Styl Stanisława Augusta arba Stanislovo stilius Styl stanisławowski neoklasicizmo atmain
Stanislovo Augusto stilius
Stanislovo Augusto stilius (lenk. Styl Stanisława Augusta) arba Stanislovo stilius (Styl stanisławowski) – neoklasicizmo atmaina Lenkijoje, plitusi XVIII a. antroje pusėje Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu 1760–1795 m. Architektūros, interjero puošybos, tapybos, skulptūros ir dekoratyvinio meno stilius, labiausiai atsiskleidęs Varšuvoje, Karališkosios pilies ir parko statinių interjeruose.
Stiliaus bruožai
Šį terminą savo 1916 m. veikale „Historia budowy Łazienek“ („Lazenkų statybos istorija“) įvedė . Ryškiausi Stanislovo Augusto stiliaus autoriai buvo architektai , , dailininkai , , , skulptorius Dėl stiliaus laikotarpio pradžios mokslininkų nuomonės skiriasi: 1783 m. (V. Tatarkevičius) ar 1764–1765 m. (). Pabaiga paprastai pripažįstama kaip 1795 m. įvykęs Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, kuomet žlugus valstybei nutrūko karališkoji meno globa.
Šiam stiliui būdingi vėlyvojo baroko ir prancūzų klasicizmo bruožai. V. Tatarkevičius pabrėžė stiliaus itališką charakterį, o S. Lorencas – daugiau prancūzišką. Tai buvo klasicistinis stilius, nors Lenkijoje tiesiog nebuvo jo teoretikų, o užsieniečiai nelabai domėjosi. Pats karalius nerodė jokių teorinių interesų. Jis mėgo įvairius kūrinius, tarp jų ir baroko. Kaip rašė V. Tatarkevičius, jis neturėjo ypatingo polinkio į klasikinį meną. Tačiau jis norėjo turėti tai, kas madinga, o klasicizmas tuo metu buvo madingas stilius. Stanislovo stiliaus išskirtinumas slypi būtent klasikiniuose elementuose, papildytuose baroku. Tai pasireiškė ornamentų gausa, auksavimu, dekoru, intensyviomis spalvomis.
Terminas „Stanislovo stilius“ apibūdina ne visus šiuo laikotarpiu Lenkijoje vykusius meno reiškinius, o tik tuos, kurie atsirado tiesiogiai veikiant karaliui Stanislovui Augustui arba sekant dvarų meną. Pabrėžiamas karaliaus skonio, pagal kurį buvo stilistiškai formuojamas menas jo rate, vaidmuo. Pagrindinį vaidmenį atliko karališkasis architektas D. Merlinis ir jo bendražygis J. Kamsetzeris, o tapybos srityje - M. Bačiarelis.
Pirmasis Stanislovo stilių reprezentuojantis darbas buvo Varšuvos karališkosios pilies interjeras. Valdant Stanislovui Augustui, darbus pilies menėse jau vykdė architektas ; po jo mirties D. Merlinis tęsė interjero rekonstrukciją. Merlinis buvo Asamblėjos (Didžiosios) salės, baigtos statyti 1781 m., autorius. Šalia jos baltų sienų buvo pastatyta kelios dešimtys paauksuotų kolonų su korintiniais kapiteliais. Tarp jų buvo įterptos A. Le Bruno skulptūros. M. Bačiarelis lubose ištapė sceną su Jupiteriu, išvedantį pasaulį iš chaoso.
1784 m. Merlinis ir Kamsetzeris pradėjo statyti . Pirmiausia buvo pastatytas pietinis fasadas su įgilintu keturių kolonų portiku ir mansarda su ir skulptūromis. 1788 m. architektai pastatė šiaurinį fasadą, taip pat su keturių kolonų portiku, bet išsikišusiu priešais fasadą ir su trikampiu timpanu. 1792–1793 m. pagaliau buvo pastatyti du šoniniai rūmų paviljonai. Interjerai taip pat buvo įrengti Stanislovo stiliumi.
Stanislovo stiliui V. Tatarkevičius priskyrė ir kitus karališkųjų architektų Merlinio ir Kamsetzerio darbus: Jablonos rūmus Legionovo apskrityje (apie 1778 m.), dvejus Potockių šeimos rūmus Varšuvoje – Krokuvos priemiesčio ir Krulikarnios (1786–1789 m.).
Šaltiniai
- Stanislovo Augusto stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- S. Lorentz, A. Rottermund, Klasycyzm w Polsce, Warszawa 1984, s. 18-19.
- Nowa encyklopedia powszechna PWN, Warszawa 1996, t.5, s. 996.
- Guillaume Janneau (1978). Encyklopedia sztuki dekoracyjnej. Warszawa: Wydawnictwa Artystyczne i Filmowe. p. 259.
- W. Tatarkiewicz, Sztuka Stanisława Augusta a klasycyzm [w:] Klasycyzm. Studia nad sztuką polską XVIII i XIX wieku, Wrocław 1968, s. 12-13.
- Historia sztuki polskiej w zarysie, red. T. Dobrowolski i W. Tatarkiewicz, t. III: Sztuka nowoczesna, Kraków 1962, s. 38 [autor rozdziału: W. Tatarkiewicz]
- Historia sztuki polskiej w zarysie, red. T. Dobrowolski i W. Tatarkiewicz, t. III: Sztuka nowoczesna, Kraków 1962, s. 39 [autor rozdziału: W. Tatarkiewicz].
Bibliografija
- Historia sztuki polskiej w zarysie, red. T. Dobrowolski i W. Tatarkiewicz, t. III: Sztuka nowoczesna, Kraków 1962.
- S. Lorentz, A. Rottermund, Klasycyzm w Polsce, Warszawa 1984.
- W. Tatarkiewicz, Sztuka Stanisława Augusta a klasycyzm [w:] Klasycyzm. Studia nad sztuką polską XVIII i XIX wieku, Wrocław 1968, s. 5-14.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovo Augusto stilius, Kas yra Stanislovo Augusto stilius? Ką reiškia Stanislovo Augusto stilius?
Stanislovo Augusto stilius lenk Styl Stanislawa Augusta arba Stanislovo stilius Styl stanislawowski neoklasicizmo atmaina Lenkijoje plitusi XVIII a antroje puseje Abieju Tautu Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu 1760 1795 m Architekturos interjero puosybos tapybos skulpturos ir dekoratyvinio meno stilius labiausiai atsiskleides Varsuvoje Karaliskosios pilies ir parko statiniu interjeruose Pietinis Lazenku rumu fasadas 1784Karaliskosios pilies Didzioji mene 1781 2002 Stiliaus bruozaiSį termina savo 1916 m veikale Historia budowy Lazienek Lazenku statybos istorija įvede Ryskiausi Stanislovo Augusto stiliaus autoriai buvo architektai dailininkai skulptorius Del stiliaus laikotarpio pradzios mokslininku nuomones skiriasi 1783 m V Tatarkevicius ar 1764 1765 m Pabaiga paprastai pripazįstama kaip 1795 m įvykes Treciasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas kuomet zlugus valstybei nutruko karaliskoji meno globa Siam stiliui budingi velyvojo baroko ir prancuzu klasicizmo bruozai V Tatarkevicius pabreze stiliaus italiska charakterį o S Lorencas daugiau prancuziska Tai buvo klasicistinis stilius nors Lenkijoje tiesiog nebuvo jo teoretiku o uzsienieciai nelabai domejosi Pats karalius nerode jokiu teoriniu interesu Jis mego įvairius kurinius tarp ju ir baroko Kaip rase V Tatarkevicius jis neturejo ypatingo polinkio į klasikinį mena Taciau jis norejo tureti tai kas madinga o klasicizmas tuo metu buvo madingas stilius Stanislovo stiliaus isskirtinumas slypi butent klasikiniuose elementuose papildytuose baroku Tai pasireiske ornamentu gausa auksavimu dekoru intensyviomis spalvomis Terminas Stanislovo stilius apibudina ne visus siuo laikotarpiu Lenkijoje vykusius meno reiskinius o tik tuos kurie atsirado tiesiogiai veikiant karaliui Stanislovui Augustui arba sekant dvaru mena Pabreziamas karaliaus skonio pagal kurį buvo stilistiskai formuojamas menas jo rate vaidmuo Pagrindinį vaidmenį atliko karaliskasis architektas D Merlinis ir jo bendrazygis J Kamsetzeris o tapybos srityje M Baciarelis Pirmasis Stanislovo stiliu reprezentuojantis darbas buvo Varsuvos karaliskosios pilies interjeras Valdant Stanislovui Augustui darbus pilies menese jau vykde architektas po jo mirties D Merlinis tese interjero rekonstrukcija Merlinis buvo Asamblejos Didziosios sales baigtos statyti 1781 m autorius Salia jos baltu sienu buvo pastatyta kelios desimtys paauksuotu kolonu su korintiniais kapiteliais Tarp ju buvo įterptos A Le Bruno skulpturos M Baciarelis lubose istape scena su Jupiteriu isvedantį pasaulį is chaoso 1784 m Merlinis ir Kamsetzeris pradejo statyti Pirmiausia buvo pastatytas pietinis fasadas su įgilintu keturiu kolonu portiku ir mansarda su ir skulpturomis 1788 m architektai pastate siaurinį fasada taip pat su keturiu kolonu portiku bet issikisusiu priesais fasada ir su trikampiu timpanu 1792 1793 m pagaliau buvo pastatyti du soniniai rumu paviljonai Interjerai taip pat buvo įrengti Stanislovo stiliumi Stanislovo stiliui V Tatarkevicius priskyre ir kitus karaliskuju architektu Merlinio ir Kamsetzerio darbus Jablonos rumus Legionovo apskrityje apie 1778 m dvejus Potockiu seimos rumus Varsuvoje Krokuvos priemiescio ir Krulikarnios 1786 1789 m SaltiniaiStanislovo Augusto stilius Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 S Lorentz A Rottermund Klasycyzm w Polsce Warszawa 1984 s 18 19 Nowa encyklopedia powszechna PWN Warszawa 1996 t 5 s 996 Guillaume Janneau 1978 Encyklopedia sztuki dekoracyjnej Warszawa Wydawnictwa Artystyczne i Filmowe p 259 W Tatarkiewicz Sztuka Stanislawa Augusta a klasycyzm w Klasycyzm Studia nad sztuka polska XVIII i XIX wieku Wroclaw 1968 s 12 13 Historia sztuki polskiej w zarysie red T Dobrowolski i W Tatarkiewicz t III Sztuka nowoczesna Krakow 1962 s 38 autor rozdzialu W Tatarkiewicz Historia sztuki polskiej w zarysie red T Dobrowolski i W Tatarkiewicz t III Sztuka nowoczesna Krakow 1962 s 39 autor rozdzialu W Tatarkiewicz BibliografijaHistoria sztuki polskiej w zarysie red T Dobrowolski i W Tatarkiewicz t III Sztuka nowoczesna Krakow 1962 S Lorentz A Rottermund Klasycyzm w Polsce Warszawa 1984 W Tatarkiewicz Sztuka Stanislawa Augusta a klasycyzm w Klasycyzm Studia nad sztuka polska XVIII i XIX wieku Wroclaw 1968 s 5 14