Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Sestšencevičius Stanislovas Jonas Bohušas SestšencevičiusS J Bohušo Sestšencevičiaus portretas nežinomo a
Stanislovas Jonas Bohušas Sestšencevičius
- Kitos reikšmės – Sestšencevičius.
| Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius | |
|---|---|
| S. J. Bohušo-Sestšencevičiaus portretas (nežinomo autoriaus) | |
| Giminės herbas Siestrzeńcewicz | |
| Gimė | 1731 m. rugsėjo 3 d. Zankai, Trakų vaivadija, ATR |
| Mirė | 1826 m. gruodžio 1 d. (95 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Sankt Peterburgo Šv. Stanislovo bažnyčioje |
| Veikla | Romos katalikų dvasininkas |
| Žinomas (-a) už | pirmasis Mogiliavo arkivyskupas |
| Vikiteka | Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius |
Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius, taip pat Stanislovas Sestrencevičius (lenk. Stanisław Jan Bohusz-Siestrzeńcewicz, bltr. Станіслаў Іванавіч Богуш-Сестранцэвіч; 1731 m. rugsėjo 3 d. Zankai, Trakų vaivadija, ATR – 1826 m. gruodžio 1 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – Romos katalikų bažnyčių Rusijoje metropolitas, Vilniaus vyskupijos administratorius, pirmasis Mogiliavo arkivyskupas, Imperatoriškosios Sankt Peterburgo akademijos narys, Maltos ordino riteris Rusijoje. Poetas, dramaturgas, vertėjas ir slavistas.
Biografija
Abiejų Tautų Respublikoje
S. J. Bohušas-Sestšencevičius gimė evangelikų reformatų šeimoje Trakų vaivadijoje, Zankų dvare (dab. Svisločiaus raj., Gardino sr., Baltarusija). Jo tėvas išpažino kalvinizmą, o Stanislavas mokėsi Slucko kalvinistų gimnazijoje, vėliau – Frankfurto universitete. Po mokslų keliavo po Europą, lankėsi Amsterdame ir Londone, tarnavo Prūsijos kariuomenėje, buvo sužeistas Kaseldorfo mūšyje. 1761 m. išėjo į atsargą, užsitarnavęs kapitono laipsnį.
Buvo pakviestas dirbti į Radvilų šeimą mokytoju. Tuo metu jis tapo konvertitu, perėjęs į katalikybę. 1762 m. pijorų mokykloje Varšuvoje išklausė teologijos kursą.
1763 m. jam suteiktas dvasininko titulas, dirbo rektoriumi Gomelyje ir Bobruiske, kanauninku ir vyskupu–sufraganu Vilniuje.
1773 m. liepos 12 d. paskirtas tituliniu Kilikijos vyskupu. 1773 m. spalio 3 d. Smolensko vyskupas monsinjoras Giulcenas jį įšventino į vyskupus. Paskirtas Vilniaus vyskupijos vyskupu augziliaru tai vyskupijos daliai, kuri po ATR padalijimo atiteko Rusijai.
Rusijos imperijoje
Po Pirmojo ATR padalijimo imperatorė Jekaterina II, demonstruodama absoliučią galią, 1773 m. įsteigė Baltarusijos vyskupiją, kurios centru tapo Mogiliavas, o jos vyskupu paskyrė carui artimą, iš kalvinistų šeimos kilusį S. J. Bohušą-Sestšencevičių. Visi lotynų apeigų katalikai Rusijoje (taip pat ir Maskvoje bei Sankt Peterburge) buvo pavaldūs naujai paskirtam vyskupui.
1774 metais Mogiliave jis įkūrė spaustuvę, kuri leido ne tik dvasinę, bet ir pasaulietinę literatūrą.
1782 m. vasario 14 d. imperatorė Baltarusijos vyskupiją pertvarkė į Mogiliavo arkivyskupiją, o arkivyskupu paskyrė S. J. Bohušą-Sestšencevičių. 1782 m. vasario 20 d. įvyko iškilminga inauguracijos ceremonija. Nuo šių metų iki amžiaus pabaigos arkivyskupas gyveno Mogiliave. Kaip Mogiliavo arkivyskupas, taip pat Vilniaus vyskupijos administratorius, jis mėgino siekti Lietuvos primo titulo.
1783 m. Mogiliavo mieste įkūrė teatrą, kuriame pastatė savo eiliuotą tragediją „Gicija Tauridėje“.
Kadangi Jekaterina II S. J. Bohušą-Sestšencevičių paskyrė be popiežiaus sutikimo, 1783 m. į Sankt Peterburgą išspręsti konflikto buvo išsiųstas Šventojo Sosto nepaprastasis ambasadorius Džovanis Archetis. Po derybų, mainais už eilę nuolaidų, popiežius patvirtino S. J. Bohušo-Sestšencevičiaus kandidatūrą į arkivyskupo postą ir 1784 m. vasario 22 d. įteikė jam .
Ivano Lobojko tvirtinimu, S. J. Bohušas-Sestšencevičius, Rusijos Romos katalikų bažnyčių metropolitas nuo 1784 m. sausio 18 d., už savo iškilimą turėjo būti dėkingas ne tik dėl puikaus auklėjimo, gabumų ir baigtų mokslų, bet ir dėl Tauridės kunigaikščio Potiomkino, kurį jis lydėjo paskutinėse kampanijose į Tauridę būdamas dar kunigu.
1798-1800 m. buvo Teisingumo kolegijos Katalikų departamento pirmininkas, 1801-1810 m. – Romos katalikų dvasinės kolegijos pirmininkas.
1807 m. išrinktas nariu. 1813-1823 m. buvo imperijos Laisvosios ekonominės bendrijos prezidentas.
S. J. Bohušas-Sestšencevičius buvo palankus caro valdžiai, pasisakė už Katalikų Bažnyčios Rusijoje pavaldumą pasaulietinei valdžiai, prisidėjo prie lotynų apeigų naikinimo Rusijos imperijos teritorijoje. Pelnė valstybės apdovanojimų: Šv. Stanislovo ordiną (1773 m.), Baltojo erelio ordiną (1779 m.) ir kt.
Kita veikla
Jis garsėjo kaip dosnus geradaris. Savo lėšomis Sankt Peterburge pastatė Šv. Stanislovo bažnyčią. Maliacičų kaime (dab. Mogiliovo sr.) taip pat pastatė to paties pavadinimo šventovę, kuri savo architektūra turėjo priminti miniatiūrinę Šventojo Petro baziliką. Iš asmeninių lėšų skyrė stipendijas 15-kai baltarusių studentų ir 4 pašalpas merginoms iš nepasiturinčių šeimų. Savo 3 tūkstančių tomų biblioteką testamentu padovanojo Šv. Stanislavo bažnyčiai, o namą Sankt Peterburge, Bolšaja Meščanskaja gatvėje – gretimai gimnazijai. Jis pats iš turtingo rangovo Pereco nusipirko erdvų namą Malaja Kolomnos rajone, Torgovaja gatvės ir Anglų prospekto kampe. Mirus S. J. Bohušui-Sestšencevičiui, šis namas buvo perduotas pijorų bendruomenės (Scholarium piarum) Romos katalikų kunigams, kuriems jis patikėjo vadovauti ten jo įsteigtai ir išlaikomai parapijai bei mokyklai.
Kūryba
S. J. Bohušas-Sestšencevičius sukūrė literatūros kūrinių, parašė istorijos darbų, knygelę apie slavų ir sarmatų kilmę. Jis buvo „Lietuvių kalbos gramatikos“ su žodynu autorius. Kūrinys nebuvo publikuotas, o rankraštis nerastas.
Žymesni darbai
- Oda (I gdzież mi to Hipokrene zachwycone myśli niesie...), Wilno 1752(?); inform. A. Werycha Darowski
- Kazanie... w dzień ś. Stanisława Kostki w roku 1771 w katedrze wileńskiej miane, brak miejsca i roku wydania (o zamachu na Stanisława Augusta); przekł. niemiecki: Predigt... welche er am Tage des H. Stanislaus Kostka anno 1771...
- Providentiae divinae evidens argumentum, consideratio historico-philosophica de summo regis periculo 1771 die 3 Novembris, Wilno 1771; wyd. następne Warszawa 1771; autorstwo Siestrzeńcewiczowi przypisuje S. Parczewski (s. 40), za nim Estreicher XXVIII (1930) 78; równocześnie autorstwo wersji łacińskiej (nieco inny tytuł i tylko warszawski adres wydawcy) i polskiej przypisywano powszechnie (za świadectwem J. D. A. Janockiego i Sz. Bielskiego) S. Konarskiemu
- Histoire de la Tauride, Brunświk 1780 (według Estreichera; Korbut i M. Godlewski podają jako datę 1. wydania rok 1800); wyd. następne: Brunświk 1800; „wyd. 2” pt. Histoire du royaume de la Chersonèse Taurique, Petersburg 1824; przekł. rosyjski: Petersburg 1806
- Gicja w Taurydzie. Tragedia przez autora „Historii Tauryckiej”, Mohylew 1783; wyd. następne Mohylew 1788
- O Rosji zachodniej, Mohylew 1793
- Sermo die natali... Catherinae II... in aede parochiali Rezitensi dictus d. 21 Aprilis v. s. 1794 anno Mohileviae, brak miejsca wydania (1794)
- Sommaire de recherches historiques sur les origines des Sarmates, des Esclavons et des Slaves, Mohylew 1810
- Recherches historiques sur l’origine des Sarmates, des Esclavons et des Slaves et sur les époques de la conversion de ces peuples au christianisme t. 1-4, Petersburg 1812 (na końcu dodatek: Table des noms propres..., Petersburg 1813); wyd. następne: pt. Précis des recherches..., Petersburg 1824; Petersburg 1833 („éd. populaire”); polskie opracowanie fragm.: Badania historyczne o pochodzeniu Skławian, powst. 1814, rękopis: Biblioteka Czartoryskich; przekł. rosyjski fragmentów: Petersburg 1818
- Kazanie miane w Wilnie 1819 r., Wilno 1819; przekł. rosyjski: Petersburg 1819.
Galerija
- Nežinomo autoriaus portretas, XVIII a.
- P. Alkino portretas, apie 1810 m.
- Jono Damelio portretas, 1820 m.
- Nežinomo autoriaus portretas, XIX a.
- Nežinomo autoriaus portretas, 1902 m.
Šaltiniai
- Jonas Boruta, SJ.Lietuva ir Šventasis Sostas: istorinė perspektyva lkma.lt, 269 p.
- Ričardas Jaramičius. Kauno basųjų karmelitų vienuolynas 1772–1845 M. vdu.lt, 44 p.
- Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Богуш-Сестренцевич, Станислав Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890-1907
- Амара-Пуанье М. Посол Его Святейшества. — СПб.: Глаголъ, 1996
- Бо́гуш-Сестранцэ́віч Станіслаў Іванавіч // Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т. 3: Беларусы — Варанец (белор.) / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш. — Мн.: БелЭн, 1996. — С. 203.
- О. А. Пржецлавский. Воспоминания // Поляки в Петербурге в первой половине XIX век / Сост., предисл., подгот. текста воспоминаний О. А. Пржецлавского и коммент. А. И. Федуты. — Москва: Новое литературное обозрение, 2010. — С. 339
- Каханоўскі Г. Богуш-Сестранцэвіч Станіслаў Іванавіч // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 2
Nuorodos
- Archbishop Stanislaw Jan Siestrzencewicz Bohusz
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovas Jonas Bohušas Sestšencevičius, Kas yra Stanislovas Jonas Bohušas Sestšencevičius? Ką reiškia Stanislovas Jonas Bohušas Sestšencevičius?
Kitos reiksmes Sestsencevicius Stanislovas Jonas Bohusas SestsenceviciusS J Bohuso Sestsenceviciaus portretas nezinomo autoriaus Gimines herbas SiestrzencewiczGime 1731 m rugsejo 3 d Zankai Traku vaivadija ATRMire 1826 m gruodzio 1 d 95 metai Sankt Peterburgas Rusijos imperijaPalaidotas a Sankt Peterburgo Sv Stanislovo baznyciojeVeikla Romos kataliku dvasininkasZinomas a uz pirmasis Mogiliavo arkivyskupasVikiteka Stanislovas Jonas Bohusas Sestsencevicius Stanislovas Jonas Bohusas Sestsencevicius taip pat Stanislovas Sestrencevicius lenk Stanislaw Jan Bohusz Siestrzencewicz bltr Stanislay Ivanavich Bogush Sestrancevich 1731 m rugsejo 3 d Zankai Traku vaivadija ATR 1826 m gruodzio 1 d Sankt Peterburgas Rusijos imperija Romos kataliku baznyciu Rusijoje metropolitas Vilniaus vyskupijos administratorius pirmasis Mogiliavo arkivyskupas Imperatoriskosios Sankt Peterburgo akademijos narys Maltos ordino riteris Rusijoje Poetas dramaturgas vertejas ir slavistas BiografijaAbieju Tautu Respublikoje S J Bohusas Sestsencevicius gime evangeliku reformatu seimoje Traku vaivadijoje Zanku dvare dab Svislociaus raj Gardino sr Baltarusija Jo tevas ispazino kalvinizma o Stanislavas mokesi Slucko kalvinistu gimnazijoje veliau Frankfurto universitete Po mokslu keliavo po Europa lankesi Amsterdame ir Londone tarnavo Prusijos kariuomeneje buvo suzeistas Kaseldorfo musyje 1761 m isejo į atsarga uzsitarnaves kapitono laipsnį Buvo pakviestas dirbti į Radvilu seima mokytoju Tuo metu jis tapo konvertitu perejes į katalikybe 1762 m pijoru mokykloje Varsuvoje isklause teologijos kursa 1763 m jam suteiktas dvasininko titulas dirbo rektoriumi Gomelyje ir Bobruiske kanauninku ir vyskupu sufraganu Vilniuje 1773 m liepos 12 d paskirtas tituliniu Kilikijos vyskupu 1773 m spalio 3 d Smolensko vyskupas monsinjoras Giulcenas jį įsventino į vyskupus Paskirtas Vilniaus vyskupijos vyskupu augziliaru tai vyskupijos daliai kuri po ATR padalijimo atiteko Rusijai Rusijos imperijoje Po Pirmojo ATR padalijimo imperatore Jekaterina II demonstruodama absoliucia galia 1773 m įsteige Baltarusijos vyskupija kurios centru tapo Mogiliavas o jos vyskupu paskyre carui artima is kalvinistu seimos kilusį S J Bohusa Sestsenceviciu Visi lotynu apeigu katalikai Rusijoje taip pat ir Maskvoje bei Sankt Peterburge buvo pavaldus naujai paskirtam vyskupui 1774 metais Mogiliave jis įkure spaustuve kuri leido ne tik dvasine bet ir pasaulietine literatura 1782 m vasario 14 d imperatore Baltarusijos vyskupija pertvarke į Mogiliavo arkivyskupija o arkivyskupu paskyre S J Bohusa Sestsenceviciu 1782 m vasario 20 d įvyko iskilminga inauguracijos ceremonija Nuo siu metu iki amziaus pabaigos arkivyskupas gyveno Mogiliave Kaip Mogiliavo arkivyskupas taip pat Vilniaus vyskupijos administratorius jis megino siekti Lietuvos primo titulo 1783 m Mogiliavo mieste įkure teatra kuriame pastate savo eiliuota tragedija Gicija Taurideje Kadangi Jekaterina II S J Bohusa Sestsenceviciu paskyre be popieziaus sutikimo 1783 m į Sankt Peterburga isspresti konflikto buvo issiustas Sventojo Sosto nepaprastasis ambasadorius Dzovanis Archetis Po derybu mainais uz eile nuolaidu popiezius patvirtino S J Bohuso Sestsenceviciaus kandidatura į arkivyskupo posta ir 1784 m vasario 22 d įteike jam Ivano Lobojko tvirtinimu S J Bohusas Sestsencevicius Rusijos Romos kataliku baznyciu metropolitas nuo 1784 m sausio 18 d uz savo iskilima turejo buti dekingas ne tik del puikaus auklejimo gabumu ir baigtu mokslu bet ir del Taurides kunigaikscio Potiomkino kurį jis lydejo paskutinese kampanijose į Tauride budamas dar kunigu 1798 1800 m buvo Teisingumo kolegijos Kataliku departamento pirmininkas 1801 1810 m Romos kataliku dvasines kolegijos pirmininkas 1807 m isrinktas nariu 1813 1823 m buvo imperijos Laisvosios ekonomines bendrijos prezidentas S J Bohusas Sestsencevicius buvo palankus caro valdziai pasisake uz Kataliku Baznycios Rusijoje pavalduma pasaulietinei valdziai prisidejo prie lotynu apeigu naikinimo Rusijos imperijos teritorijoje Pelne valstybes apdovanojimu Sv Stanislovo ordina 1773 m Baltojo erelio ordina 1779 m ir kt Kita veiklaJis garsejo kaip dosnus geradaris Savo lesomis Sankt Peterburge pastate Sv Stanislovo baznycia Maliacicu kaime dab Mogiliovo sr taip pat pastate to paties pavadinimo sventove kuri savo architektura turejo priminti miniatiurine Sventojo Petro bazilika Is asmeniniu lesu skyre stipendijas 15 kai baltarusiu studentu ir 4 pasalpas merginoms is nepasiturinciu seimu Savo 3 tukstanciu tomu biblioteka testamentu padovanojo Sv Stanislavo baznyciai o nama Sankt Peterburge Bolsaja Mescanskaja gatveje gretimai gimnazijai Jis pats is turtingo rangovo Pereco nusipirko erdvu nama Malaja Kolomnos rajone Torgovaja gatves ir Anglu prospekto kampe Mirus S J Bohusui Sestsenceviciui sis namas buvo perduotas pijoru bendruomenes Scholarium piarum Romos kataliku kunigams kuriems jis patikejo vadovauti ten jo įsteigtai ir islaikomai parapijai bei mokyklai KurybaS J Bohusas Sestsencevicius sukure literaturos kuriniu parase istorijos darbu knygele apie slavu ir sarmatu kilme Jis buvo Lietuviu kalbos gramatikos su zodynu autorius Kurinys nebuvo publikuotas o rankrastis nerastas Zymesni darbai Oda I gdziez mi to Hipokrene zachwycone mysli niesie Wilno 1752 inform A Werycha Darowski Kazanie w dzien s Stanislawa Kostki w roku 1771 w katedrze wilenskiej miane brak miejsca i roku wydania o zamachu na Stanislawa Augusta przekl niemiecki Predigt welche er am Tage des H Stanislaus Kostka anno 1771 Providentiae divinae evidens argumentum consideratio historico philosophica de summo regis periculo 1771 die 3 Novembris Wilno 1771 wyd nastepne Warszawa 1771 autorstwo Siestrzencewiczowi przypisuje S Parczewski s 40 za nim Estreicher XXVIII 1930 78 rownoczesnie autorstwo wersji lacinskiej nieco inny tytul i tylko warszawski adres wydawcy i polskiej przypisywano powszechnie za swiadectwem J D A Janockiego i Sz Bielskiego S Konarskiemu Histoire de la Tauride Brunswik 1780 wedlug Estreichera Korbut i M Godlewski podaja jako date 1 wydania rok 1800 wyd nastepne Brunswik 1800 wyd 2 pt Histoire du royaume de la Chersonese Taurique Petersburg 1824 przekl rosyjski Petersburg 1806 Gicja w Taurydzie Tragedia przez autora Historii Tauryckiej Mohylew 1783 wyd nastepne Mohylew 1788 O Rosji zachodniej Mohylew 1793 Sermo die natali Catherinae II in aede parochiali Rezitensi dictus d 21 Aprilis v s 1794 anno Mohileviae brak miejsca wydania 1794 Sommaire de recherches historiques sur les origines des Sarmates des Esclavons et des Slaves Mohylew 1810 Recherches historiques sur l origine des Sarmates des Esclavons et des Slaves et sur les epoques de la conversion de ces peuples au christianisme t 1 4 Petersburg 1812 na koncu dodatek Table des noms propres Petersburg 1813 wyd nastepne pt Precis des recherches Petersburg 1824 Petersburg 1833 ed populaire polskie opracowanie fragm Badania historyczne o pochodzeniu Sklawian powst 1814 rekopis Biblioteka Czartoryskich przekl rosyjski fragmentow Petersburg 1818 Kazanie miane w Wilnie 1819 r Wilno 1819 przekl rosyjski Petersburg 1819 GalerijaNezinomo autoriaus portretas XVIII a P Alkino portretas apie 1810 m Jono Damelio portretas 1820 m Nezinomo autoriaus portretas XIX a Nezinomo autoriaus portretas 1902 m SaltiniaiJonas Boruta SJ Lietuva ir Sventasis Sostas istorine perspektyva lkma lt 269 p Ricardas Jaramicius Kauno basuju karmelitu vienuolynas 1772 1845 M vdu lt 44 p Stanislovas Jonas Bohusas Sestsencevicius Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Bogush Sestrencevich Stanislav Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona v 86 t 82 t i 4 dop SPb 1890 1907 Amara Puane M Posol Ego Svyatejshestva SPb Glagol 1996 Bo gush Sestrance vich Stanislay Ivanavich Belaruskaya encyklapedyya U 18 t T 3 Belarusy Varanec belor Redkal G P Pashkoy i insh Mn BelEn 1996 S 203 O A Przheclavskij Vospominaniya Polyaki v Peterburge v pervoj polovine XIX vek Sost predisl podgot teksta vospominanij O A Przheclavskogo i komment A I Feduty Moskva Novoe literaturnoe obozrenie 2010 S 339 Kahanoyski G Bogush Sestrancevich Stanislay Ivanavich Encyklapedyya gistoryi Belarusi U 6 t T 2NuorodosArchbishop Stanislaw Jan Siestrzencewicz Bohusz